Vilnius. Vilniaus 41-os vid. mokyklos VIId klasės mokiniai 1976 m. nutarė atžymėti Vasario 16-ąją. Buvo pasiūlyta šventės dieną ateiti į pamokas be pionieriškų kaklaraiščių, pasirišus tautines juosteles. Keli mokiniai prirašė ant namų šūkių — „Laisvę Lietuvai!" ir pan.
Mokinė Nagrockytė A. papasakojo apie klasės nuotaikas savo tėvams, o šie visas žinias perdavė saugumui, nes jie ten ir dirba.
Vasario 17 d. į 41-ąją mokyklą atvyko saugumietis Kazlauskas. Buvo tardoma VHd klasės vadovė Varnienė Nijolė ir visi mokytojai, tą dieną pravedusieji pamokas VII d klasėje (Živilė Baltaduonienė, Gražina Kazlauskienė, Janina Petkevičienė ir kt.). Labai aktyviai saugumui talkininkavo mokyklos direktorius Vytautas Banevičius ir užklasinio darbo organizatorė Petkevičienė.
Trimestro pabaigoje mokytojų tarybos posėdyje, šalia mokymo reikalų, buvo svarstomas dar ir šis klausimas. Mokiniai Vytautas Jusevičius ir Albinas Prakelis buvo tardomi paties direktoriaus visų mokytojų akivaizdoje. Aktyvesniems mokiniams buvo sumažintas elgesio pažymys, o klasės vadovei Varnienei Nijolei prašytas papeikimas už profilaktiškai neatliktą darbą.
Direktorius Vytautas Banevičius ir toliau aktyviai reiškiasi, pataikaudamas saugumui. Balandžio 18 d. (Velykų I d.) jis organizavo šeštadieninę talką. Kiek žinoma, visos Vilniaus mokyklos šią talką atliko balandžio 17 d. (šeštadienį), o 41-ajai mokyklai teko dirbti sekmadienį.
Panašų aktyvumą parodė ir užklasinio darbo organizatorė Janina Petkevičienė, atėmusi iš mokinės Simonaitytės dienoraštį ir jį perdavusį direktoriui, šis dienoraštį atidavė saugumiečiui Kazlauskui.
Iš dienoraščio paaiškėjo, kad mergaitė yra tikinti. Direktorius V. Banevičius, prieš apklausinėdamas mokinę Simonaitytę, griežtai įsakė į jo klausimus atsakyti tik tiesą, nes tikinčiam meluoti negalima. Tuomet pateikė tokius-klausimus: Kokią bažnyčią lankai? Kokius ten matei kunigus? Ar dalyvavai procesijoje? Gal kunigas duodąs pinigų? Iš kur pirkusi maldaknygę ir pan.
41-jo vid. mokykloje darbo atmosfera pasidarė slogi. Saugumo akis braunasi į intymiausius mokytojų ir mokinių sąžinės dalykus.
* * *
Kaunas. Neseniai buvo atleistas iš darbo ir pirmlaiko išleistas į pensiją „už religinių prietarų laikymąsi" Žemės ūkio akademijos dėstytojas matematikos mokslų kandidatas A. Patackas.
***
Kaunas. Aukštojo ir spec. viduriniojo mokslo komiteto pirmininkas Zabulis jsakė šeštadieninę talką mokyklose atlikti per Velykas, t.y. balandžio 18 d.
Kai kurios aukštosios mokyklos nutarė talką paskelbti kitomis dienomis, bijodami, kad studentai galj Velykų dieną į talką neateiti.
Žemės ūkio akademijoje sekmadienis — Velykos buvo paskelbta darbo diena, kad atidirbtų už šeštadienio talką. Kai kurie aukštesniųjų kursų studentai iš anksto pareiškė, kad sekmadienį į užsiėmimus neateisią. Taip ir buvo. Sekmadienį studentų į paskaitas atėjo labai mažai: pirmųjų miškininkų kursų atėjo tik 50%, mechanizacijos — 5 iš 75 studentų, o kai kuriose aukštesniųjų kursų grupėse į užsiėmimus atvyko 4-5 studentai (iš 26-27).
Kad mokslus einąs jaunimas negali normaliai švęsti Kalėdų, tai Tarybų Lietuvoje jau įprasta, bet kad Velykas padarytų darbo diena, tai naujas įvykis Žemės ūkio akademijoje. Po skelbimu, kad sekmadienis (IV.18) yra darbo diena, buvo naujo Žemės ūkio akademijos rektoriaus doc. Dormanto parašas.
* * *
Krosna. Krosnos vid. mokyklos direktorius Dalius Mockevičius prieš Velykas teorizavo 10 klasės mergaites už bažnyčios lankymą. Žadėjo per Velykas gaudyti procesijos dalyves. Tos, kurios dalyvausiančios procesijoje, niekur neįstosiančios mokytis.
Mokytoja Navickienė einančias į bažnyčią mokines vadina karvėmis.
***
Milašaičiai. (Raseinių raj.). 1975 m. vasarą Milašaičių pašto laiškininkė su savo dukrele tvarkė pašte korespondenciją. Mergaitė turėjo su savimi maldaknygę, kurią pasidėjo ant lango pašte. Tuo metu į paštą įėjo mokyt. Ušinskienė, kuri, pamačiusi maldaknygę, pradėjo mergaitę barti ir taip supyko, jog pagriebusi maldaknygę, įmetė ją į šiukšlių dėžę ir, šiurkščiai pastūmusi mergaitę, išbėgo pro duris.
Mergaitė išsiėmė maldaknygę iš šiukšlių dėžės, nuvalė ją ir pabučiavo. Žmonės, tuo metu buvę pašte ir matę visą įvykį, pasipiktino. Kaip gali mokyt. Ušinskienė auklėti tikinčiųjų vaikus? Kas jai suteikė teisę stumdyti mergaitę?
* * *
Sasnava (Kapsuko raj.). Sasnavos vid. mokyklos kolektyvas nutarė žūtbūt paversti visus savo mokinius ateistais.
Artinantis šv. Velykoms mokytojai su mokyklos direktoriumi Juozu Zdaniu pertraukų metu gaudė tikinčius mokinius ir įkalbinėjo neiti per Velykas į bažnyčią. Ypatingą uolumą rodė mokytojos: Beniulienė, Žygmantienė ir Ščepanskienė. Jos gąsdino mokinius būsimais nemalonumais, elgesio mažinimu ir t.t. Nežiūrint to, Velykų švenčių metu apeigose dalyvavo labai daug mokinių, iš kurių 68 dalyvavo Kristaus prisikėlimo procesijoje, šį skaičių užrašė procesijos metu prie šventoriaus atvažiavusi su autobusu anglų kalbos mokytoja Jenkevičienė, kuri nesivaržydama, išsiėmusi sąsiuvinį, jame kažką rašė, tuo tarpu iš autobuso iššokęs fotografas fotografavo procesiją. Praėjus Velykų šventėms, mokytojai užsipuolė mokinius, kaip jie išdrįsę dalyvauti pamaldose, baugindami sumažinsią elgesio pažymį.
Mokytoja P. Beniulienė mano paversianti mokinius ateistais, jei išjuoksianti kunigus, bažnytines apeigas, Kristų ir šventuosius, štai keletas jos ateistinių metodų: „Vaikai, kokias nesąmones skelbia tikėjimas. Jis sako, kad danguje velniai kūrena krosnis su smalos katilais. Iš kur tos smalos, įdomu, ten aukštybėse jie gauna?" Čia mokytoja pratrūksta juokais.
Mokytoja šitokiais išjuokimais, kartojamais beveik kiekvienoje savo pamokoje, nesitenkina. Praėjus Velykoms, ateina į klasę ir sako: „Suruoškim Gegužės 1-jai dovaną, vakarą, pajuokiantį tikėjimą. Svarbiausia, kad čia būtų daug juoko". Čia ji paskaito eilėraštį, biauriai išjuokiantį Kristų ir šventuosius, po kiekvieno punktelio garsiai kvatodama.
Šį eilėraštį mokytoja įpareigoja padeklamuoti ateistiniame vakare bažnyčią lankantį mokinį Kučinską Juozą. Kada tas griežtai atsisakė, mokytoja supyko: „Nu, žiūrėk, jei taip, gero pažymio pas mane nematysi". Savo grasinimą tuoj pat ir įvykdė. Vėliau, pakvietusi mokinį atsakinėti pamoką ir jam gerai atsakius, griežtai pareiškė: „Rašau tik tris".
Balandžio 24 d. X kl. auklėtoja Zygmantienė iššaukė atsakinėti mokinę Elvyrą Navikaitę, ši pamoką atsakė labai gerai. Tada mokytoja pareikalavo, kad mergaitė išvardintų pavardes mokinių, kurie dalyvavo kartu su ja Velykų procesijoje, bet mokinė atsisakė išduoti. Mokytoja Zygmantienė už atsakinėjimą mok. E. Navikaitei parašė vienetą. Kai šiuo reikalu mokinės motina kreipėsi į mokytoją, auklėtoja paaiškino: „šitaip mums reikia dėl ateistinės propagandos".
VII klasės auklėtoja Beniulienė savo auklėtiniams nuolat grasina, kad bažnyčią lankantys mokiniai tegul nė nesiruošia kur nors įstoti mokytis, nes ji parašysianti jiems charakteristikas kaip fanatikams, nevisuomenininkams ir pan.
Panašiai mokinius perauklėja ateistais Sasnavos vid. mokykloje ne viena mokytoja Beniulienė. Nuolat tiesiog kvailiausias ir neįtikėtinas nesąmones aukščiau paduotu stiliumi pasakoja vaikams pats mokyklos direktorius Juozas Zdanys, jo pavaduotojas Bulota, mokytojos — Bulotienė, Daugėlienė, ščepanskienė. Jie, praėjus Velykų šventėms, dejuoja klasėse: „Kokią gėdą užtraukėte mokyklai, net 90 mokinių buvo bažnyčioje! Kaip mums reikės atsakyti už tai prieš rajono valdžią?"
* * *
A t i t a i s y m a s
„LKB Kronikoje" Nr. 21 pateko ne visai tikslios žinios apie Kačergiškės koplyčios uždarymą.
Tikroji uždarymo istorija yra šitokia:
Kun. L. Savickas, klebonaudamas Paringyje, aptarnavo ir Kačergiškės koplyčią. Po kun. Savicko į mažą Paringio parapiją kurija paskyrė kun. V. Jašuką, kuriam, kaip ir prieš jį buvusiems Paringyje kunigams, pavedė aptarnauti Kačergiškės koplyčią. Iš Paringio į Kačergiškę, nors ir netoli, bet kelias buvo blogas, todėl tokiu keliu kun. V. Jašukas nenorėjo važinėti. Kačergiškės apylinkės tikintieji žadėjo kiekvieną sekmadienį kleboną parsivežti arkliu, tačiau kun. V. Jašukas nesutiko. Todėl jis, nuvažiavęs į Vilnių pas RRT įgaliotinį Rugienį, pareiškė, kad Kačergiškės neaptarnausiąs. Rugienis, išgirdęs, kad esanti tokia Kačergiškės koplyčia, labai nustebo. Jis tokios visai nežinojo, nes po karo, kai visos bažnyčios buvo registruotos, ji nebuvo užregistruota ir neturėjo savo komiteto. Tai ir buvo koplyčios uždarymo priežastis.
Kačergiškės apylinkės tikintieji daug kartų raštu ir žodžiu kreipėsi į Vilnių ir į Maskvą, bet niekas nepadėjo: įgaliotinis Rugienis koplyčioje pamaldų laikyti neleido. 1961 m. išrinkto bažnytinio komiteto įgaliotinis nepatvirtino, sumokėtų mokesčių nesugrąžino ir tais pačiais metais koplyčią uždarė.
Tikroji Kačergiškės koplyčios uždarymo priežastis, kaip daugeliui atrodo, buvo ta, kad į šią netoli Baltarusijos respublikos esančią koplyčią gausiai rinkosi ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai.
* * *
