Tik ką džiaugsmingai nuskambėjo prisikėlimo varpai, senamiesčio gatvėmis nuaidėjo velykinės procesijos giesmės. Minia žmonių suplaukė į Kauno Baziliką pasveikinti Prisikėlusio Kristaus. Bažnyčia — sausakimša, šventorius pilnas. O automobilių, automobilių . . . Užkimštos visos aplinkinės gatvelės! Rotušės aikštė irgi visa pasidengusi margaspalve automašinų mozaika.
Visur aplinkui viešpatavo susikaupimas ir iškilminga ramybė.
Katedroje pamaldos jau ėjo į pabaigą, kai Rotušės aikštėje tarp mašinų skruzdėlyno pasirodė vienišas pakeleivis. Jis įtartinai vaikščiojo tarp mašinų, lyg (ir taip kai kam pasirodė) taikydamasis ką nors nusukti ar nulupti. Tačiau to nedarė ir, nors labai keista, vis kažką rašė.
Tuoj atsirado vienas kitas automašinos savininkas, kuriems parūpo keistas nepažįstamojo elgesys. Vienas jų priėjęs prie nepažįstamojo užklausė:
— Ką čia tamsta veiki?
— Rašau automašinų numerius!
— ???
— Toks autoinspekcijos nurodymas, kadangi aikštėje draudžiama statyti automašinas.
Vyriškis suglumęs iš netikėtumo, sugrįžo prie jau padidėjusio žmonių būrelio. Visi gyvai komentavo keistą „naujieną", kadangi jokio draudžiamo ženklo niekur nebuvo matyti.
Vyrų rinkosi vis daugiau, o „rašytojas" rašė vis toliau . . . Pagaliau pora kresnesnių vyrukų, lydimi jau nemažo vyrų būrio, priėjo prie nepažįstamojo, griežtai pareikalavo paaiškinti, ką visa ta rašliava reiškia ir paprašė parodyti dokumentus. Nepažįstamasis padavė raudoną knygutę, iš kurios, vienam vyrukų garsiai perskaičius, sužinota, kad tai esąs saugumo darbuotojas — Grinevičius, Griškevičius, Grikevičius ar kaip ten panašiai. Tada juodu nelauktai stvėrė „darbuotojui" už atlapų, net striukės siūlė subraškėjo (nežiūrint, kad saugumiečio būta aukšto ir stambaus vyro), išplėšė iš rankų užrašų knygutę su užrašytais automašinų numeriais ir nusitempė jį prie netoliese buvusių autoinspekcijos pareigūnų.
Vyrams paklausus, ar galima Rotušės aikštėje statyti automašinas, autoinspektoriai užtikrintai atsakė, jog tikrai leidžiama joms čia stovėti.
— Tad kodėl šitas tipas tvirtina, kad veikia jūsų nurodymu?
— Mes jokių nurodymų nedavėme, — nustebo milicininkai.
Kilo, žinoma, triukšmas, pasipiktinimas, kad saugumui vėl parūpo diskriminuoti tikinčiuosius ir trukdyti jiems dalyvauti Velykų šventėse.
Inspekcijos darbuotojai, pamatę, kad gali kilti incidentas, greitai įsisodino „aktyvistą" į savo automobilį ir išvežė iš gerokai įkaitintos atmosferos.
Taip gėdingai baigėsi dar vienas mėginimas „konstitutiškai" leisti tikintiesiems atlikti savo religines pareigas.
