1983 m. gegužės 6 d., Vilniuje, vykstant kun. Alf. Svarinsko teismui, kun. Sigitui Tamkevičiui buvo užvesta baudžiamoji byla pagal LTSR BK 68 str. 1 d. Čia pat salėje jis buvo areštuotas ir patalpintas KGB izoliatoriuje.
Dar prieš areštą, gegužės 4 d., kai kun. S. Tamkevičius buvo iškviestas į Vilniuje esantį LTSR Aukščiausiąjį teismą liudininku kun. Alf. Svarinsko byloje, į Kybartus privažiavo daug saugumo ir milicijos. Apie 13 val. į kleboniją atvykę milicijos pareigūnai reikalavo kun. Jono Borutos, tačiau tuo metu jo nebuvo. Visas tris dienas iki klebono arešto, Kybartus uoliai saugojo vietiniai ir atvažiavę iš kitur KGB bei milicijos darbuotojai.
šeštadienį, gegužės 7 d., į kleboniją atvykęs milicijos pareigūnas A. Kazlauskas vėl teiravosi kun. J. Borutos. Neradęs įspėjo, kad jei kun. Boruta sekmadienį laikys Mišias Kybartų bažnyčioje, jį ištiks toks pat likimas, kaip kun. S. Tamkevičių.
Sekmadienį, gegužės 8 d., Kybartų bažnyčia vos pajėgė sutalpinti į pamaldas susirinkusius tikinčiuosius. 10 val. Mišių metu į skausmo kupinas tikinčiųjų širdis prabilo Vilkaviškio dekanas kun. J. Preikšas: „Žinau, kad šiandien Jūsų skausmas yra toks didelis, kad bet kokie paguodos žodžiai bus tušti. Tačiau visuomet prieš akis turėkite šv. Rašte aprašomą įvykį, kai tikinčiųjų maldos pasiekė dangų ir angelas išlaisvino iš kalėjimo jų mylimą mokytoją apaštalą šv. Petrą. Taip ir jūs šiandien esate bejėgiai, bet kartu ir stiprūs, nes turite Dievą, turite maldą. Didžiausias mūsų ginklas yra malda", — panašiai kalbėjo kun. J. Preikšas.
Sumos Mišias aukojo ir pamokslą pasakė kun. Jonas Boruta. Po šv. Mišių tūkstantinė Kybartų tikinčiųjų procesija, eidama keliais ir melsdamasi šv. Rožančių, pajudėjo šventoriumi aplink bažnyčią. Tai buvo nepakartojamas reginys: su rožančiais rankose ir ašaromis akyse keliais ėjo vaikučiai, jaunimas, suaugę — vyrai ir moterys; kolonos priekyje jaunuolis nešė raudona stula perjuostą Kryžių — aukos ir kančios simbolį. Procesijai užbaigus rožančiaus maldą, į dangų pakilo širdį verianti giesmė: „Marija, Marija . . . palengvink vergiją . . . Išgelbėk nuo priešo baisaus!"
Maldavimų procesiją budriai sekė būriai saugumiečių, milicijos pareigūnų, kompartijos atstovų, Kybartų vidurinės mokyklos mokytojai. Jie nesivaržydami stoviniavo prie pat šventoriaus tvoros, kad geriau galėtų pažinti bei įsiminti procesijos dalyvių veidus.
Gegužės 10 d. į kleboniją atvažiavo milicijos pareigūnas A. Kazlauskas bei pavardės nepasisakęs priešgaisrinės apsaugos inspektorius, šis norėjo patikrinti kleboniją bei bažnyčią, tačiau čia gyvenanti bažnyčios valytoja O. Kavaliauskaitė pasakė, kad suimtas klebonas, kuris buvo bažnyčios komiteto pirmininkas ir klebonijos šeimininkas, o be jo patikrinimas neįmanomas. A. Kazlauskas reikalavo kun. J. Matulionio, kuriam turėjo įteikti šaukimą pas Vilkaviškio raj. prokuroro pavaduotoją, tačiau, Matulionio klebonijoje nerado. Jam buvo pasakyta, kad kun. J. Matulionis bus vakare apie 19.30 val.
Vakare, atvykęs į kleboniją milicijos pareigūnas, nieko nerado. Atėjęs prie šventoriaus vartų, pasišaukė dvi tikinčias mergaites ir bandė jas prikalbinti, kad pasirašytų po kun. J. Matulioniui skirtu šaukimu, ir jam jį įteiktų, tačiau šios kategoriškai atsisakė. Tuomet įgaliotiniui A. Kazlauskui nieko kito neliko, kaip tik eiti į zakristiją ir įteikti šaukimą pačiam kun. J. Matulioniui. Tuomet į zakristiją sugužėjo būrelis tikinčiųjų paklausti, ko pageidauja pareigūnas? Sužinoję, kad ieško kun. J. Matulionio, labai pasipiktino ir pareiškė: „Vieną kunigą jau pasiėmėt ir dar jums negana?! Na jau ne, šito tai negausite! šitas mūsų! Mes jo niekam neatiduosime!" Pareigūnas dar bandė kažką aiškinti, tačiau tikintieji plačiai atvėrė jam duris ir paprašė skubiai apleisti maldos namus.
Po šio incidento su tikinčiaisiais valdžios pareigūnai kun. J. Matulionį paliko ramybėje.
* * *
Po Kybartų klebono kun. Sigito Tamkevičiaus suėmimo eilėje Kybartų įstaigų, kolūkių, įmonių buvo pravestos paskaitos, kurių metu aiškinta, kokie baisūs kun. Alf. Svarinskas ir kun. Sig. Tamkevičius. Tikino, kad juos teisingai patraukė baudžiamojon atsakomybėn, gąsdino, kad Kybartams duos tokį kleboną, kuris sutvarkys visas davatkas, tikinčiuosius ir padarys „tvarką".
1983 m. gegužės 18 d. Kybartų Prekybos įrengimų gamykloje skaitė paskaitą Vilkaviškio raj. KGB viršininkas Vaišvila. Jis aiškino, kad kun. S. Tamkevičius šmeižė mokytojus, kaltindamas juos tikinčiųjų vaikų persekiojimu. Po paskaitos iš salės pakilo Ona Griškaitienė. Ji pareiškė, kad yra tikinti, turi tris vaikus, kurie dėl religinių įsitikinimų mokykloje buvo nuolat diskriminuojami, nors mokėsi gerai. Pateikė eilę konkrečių diskriminacijos faktų ir paklausė: „Tai kas šmeižia — klebonas ar jūs?"
Lektorius bandė pertraukti O. Griškaitienę ir neleisti jai kalbėti, tačiau moteris pareiškė: „Jei aš turėjau kantrybės išklausyti jūsų kalbą, — turėkite ir jūs!" Tada pasiūlė Griškaitienei viską išaiškinti dviese, bet ir čia moteris nesutiko: „Jei jūs kleboną šmeižiate, girdint visai salei, tai ir tiesą tegul girdi visi".
Pagaliau saugumietis, neturėdamas ką daryti, ėmė raminti: „Neužilgo gausite naują kleboną ir padėtis susinormalizuos."
„Tai išeina, kad net klebonus jūs skirstote?!" — pasipiktino Griškaitienė. — Mes, tikintieji, dar nežinome, kas bus mūsų klebonas, o jūs jau žinote?"
Susinervinęs, neturėdamas ką atsakyti, KGB viršininkas Vaišvila pakėlė nuo stalo tarybinių įstatymų knygelę ir pradėjo aiškinti „Čia yra įstatymai ir jų reikia laikytis!"
Moteris atkirto:
„Įstatymus aš žinau neblogiau kaip jūs, ir šią knygutę mačiau jau ne vieną kartą, bet jūs jų nesilaikote! Geriau parodykite man „apstatymų" knygutę, kuria vadovaujatės!"
* * *
Ryšium su kun. Sigito Tamkevičiaus suėmimu Sekminių dieną daugybėje Lietuvos parapijų už suimtus kunigus vyko permaldavimo pamaldos: laikomos šv. Mišios, adoracijos, skaitoma bendra speciali malda, kalbamas šv. Rožančius ir kitos pamaldumo praktikos. Be to, nežiūrint grasinimų, tikinti liaudis vėl pradėjo rinkti parašus po naujais protestais.
Mažeikiuose surinkta..........................672
Leckavoje surinkta............................ 31
Telšiuose surinkta..........................1007
Viešvienuose surinkta......................... 89
Virbalyje surinkta............................ 127
* * *
Sigitas Tamkevičius gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Alytaus apskrityje, Gudonių kaime. 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Jo kunigiško pašaukimo susiformavimui didelę įtaką turėjo religinės knygos ir bendravimas su švento gyvenimo kunigu Antanu Skelčiu. 1957 m. Tamkevičius iš III kurso paimtas į kariuomenę. „Tris metus patarnausi kariuomenėje ir nereikės tau kunigų seminarijos" — kalbėjo karinis komisaras. Atlikęs karinę tarnybą, Tamkevičius 1960 m. vėl grįžo į Kunigų seminariją ir ją baigia 1962 m. gaudamas šventimus iš J. E. P. Maželio rankų. 1961 m. KGB pareigūnai du kartus nesėkmingai bandė jį užsiverbuoti savo agentu, grasino jam — pašalinti iš Seminarijos. 1962 m. po kunigystės šventimų vėl bando verbuoti Tamkevičių į KGB koloborantų eiles, bet ir vėl nesėkmingai. Baigęs Seminariją, kun. S. Tamkevičius vikarauja Aytuje. 1963 m. KGB paskutinį kartą kalbina kun. Tamkevičių jiems padėti: žada gerą parapiją, išleisti studijoms į Romą ir panašiai. Gavę neigiamą atsakymą, išvadina fanatiku ir pažada kelerius metus palaukti, kol pasikeis. Vikaraudamas Lazdijuose už pamokslus ir vaikų katekizaciją Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Rugienis griežtai bara kun. Tamkevičių ir grasina atimti kunigo registracijos pažymėjimą, o Vyskupijos valdytojas yra verčiamas kun. Tamkevičių perkelti į kitą parapiją. Kudirkos Naumiestyje ir Prienuose vikarauja trumpai — šakių saugumo viršininkas bara, kad Tamkevičius pažeidinėja tarybinius įstatymus, Prienuose Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Rugienis uždraudžia sakyti pamokslus, grasina atimti registracijos pažymėjimą ir neleisti eiti kunigo pareigų. Inkriminuoja kaip nusikaltimą, kad pamokslo metu kun. Tamkevičius paminėjo, jog JAV prezidentas Džonsonas yra tikintis ir meldžiasi. Rugienis priekaištauja, kad pamokslų metu kun. Tamkevičius nepagiria Kosygino ar kitų tarybinių vadovų. 1969 m. kun. Tamkevičius vikarauja Vilkaviškyje. Drauge su kitais . kunigais paruošia peticiją, kad būtų panaikintas Kunigų seminarijos limitas, ir surenka Vilkaviškio vyskupijos kunigų parašus. Už šį „nusikaltimą" kun. S. Tamkevičius kelis kartus čekistų tardomas ir, KGB papik. Kolgovo įsakymu, RRT įgaliotinis Rugienis uždraudžia eiti kunigo pareigas. Tada kun. Tamkevičius dirba Vilkaviškio metalo dirbinių gamykloje, vėliau, kartu su kun. Juozu Zdebskiu— Prienų melioracijoje. Laisvu laiku veda pogrindyje rekolekcijas, dirba kitokį kunigišką darbą. 1970 m. įgaliotinis Rugienis, matydamas, kad bausmė kun. S. Tamkevičiaus nepalaužė ir KGB nepajėgia kontroliuoti jo veiklos, leidžia vėl oficialiai dirbti parapijoje. Vikarauja Simne. 1974 m. po Nijolės Sadūnaitės suėmimo pas kun. Tamkevičių padaroma krata, kviečiamas tardymui į Vilnių, čekistai nori jį apkaltinti LKB Kronikos redagavimu ir platinimu. 1975 m. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Tumėnas liepia vysk. Labukui perkelti kun. S. Tamkevičių į didesnę parapiją, kad turėtų daug darbo, — antraip jam gresia areštas. Vyskupas paskiria kun. Tamkevičių Kybartų klebonu. Čia jį nuolat terorizuoja Vilkaviškio raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Urbonas; KGB bando sufabrikuoti bylą dėl autoavarijos; 1978 m. lapkričio 13 d. kun. Tamkevičius drauge su 4 kunigais įkuria Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą ir dalyvauja jo veikloje iki suėmimo dienos. 1980 m. balandžio 17 d. grupė čekistų visą dieną kruopščiai krėtė kun. Tamkevičiaus butą, labiausiai gilindamiesi į visokius rankraščius ir dauginimo priemones — popierių, kalkes ir kt. Po kratos dar intensyviau buvo skleidžiamos paskalos, kad kun. Tamkevičius būsiąs areštuotas. Panašias kalbas šitokiom paskalom suinteresuoti asmenys skleidė jau apie 10 metų.
Pasišaukęs tardymui dėl kun. Alf. Svarinsko į Vilniaus saugumą, čekistas Baltinas apipylė kun. S. Tamkevičių įvairiausiais nebūtais kaltinimais: būk tai jis globojąs grįžusius iš kalėjimo, redaguojąs „LKB Kroniką", pamoksluose agituojąs prieš tarybinę valdžią ir pan. ir esą jį reikėję pirma suimti negu kun. Alf. Svarinską.
* * *
