1973 m. pradžioje kai kurių rajonų ir miestų vykdomieji komitetai pareikalavo, kad visos įstaigos, ūkiai ir organizacijos, tuo pačiu ir religinės bendruomenės, prisiųstų rašomųjų mašinėlių šriftus. Štai pavyzdys:
„Prašau iki š.m. kovo 22 d. prisiųsti Vykdomajam komitetui Jūsų vadovaujamoje įstaigoje (įmonėje, ūkyje, organizacijoje ar privačių asmenų) turimų rašomųjų mašinėlių šriftų pavyzdžius. Jų reikia atspausdinti du pirmuosius egzempliorius standartiniame popieriaus lape pagal pridedamo teksto pavyzdį.
Be to, prašau pranešti mums, kokios pas Jus dar yra rašomos mašinėlės, kurių šriftų pavyzdžių atsiųsti negalite dėl sugedimo, remonto bei kitų priežasčių."
Siunčiant šriftų pavyzdžius, reikia nurodyti rašomos mašinėlės numerį bei pavadinimą.
Visiems yra aišku, kad mašinėlių šriftų pavyzdžiai yra reikalingi saugumo organams. Kodėl Valstybės saugumas susirūpino rašomosiomis mašinėlėmis?
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos katalikai pasiuntė įvairioms valdžios įstaigoms daug skundų. Reikia neužmiršti, kad kiekvienas skundas tarybinės valdžios įstaigoms dėl religijos laisvės varžymo yra laikomas šmeižtu bei „ideologine diversija". Todėl valstybės saugumo organai nori išaiškinti, kas inspiruoja ir organizuoja šį „antitarybinį" darbą.
Be to, Lietuvoje rašomosiomis mašinėlėmis yra multiplikuojama religinė literatūra, kuria naudojasi įvairių profesijų žmonės. Šitokiu būdu yra „žalojami" tarybiniai piliečiai... Reikia manyti, kad saugumo organai nori išaiškinti, kaip dauginama literatūra, o ypatingai — visus įbauginti.
Valstybės saugumo pareigūnų pastangos kontroliuoti net privačias rašomas mašinėles primena Stalino kulto laikotarpį, kai visos rašomos mašinėlės turėjo būti užregistruotos valdžios įstaigose.
