INSTRUKCIJA TARYBINĖMS ĮSTAIGOMS
(tarnybiniam naudojimui)
Medžiaga tema „Katalikybė Lietuvoje ir dabartis".
Rinkimo metodika
Medžiaga minėta tema renkama moksliniais tikslais, siekiant giliau pažinti procesus šiuolaikinėje katalikybėje, o taip pat ir kitose konfesijose. Medžiaga renkama kompleksiškai: tiriama dvasininkijos pamokslinę veikla bei kitos pastoricinio darbo formos, bažnytinio aktyvo vaidmuo religinėje bendruomenėje ir kulto tarnų veikloje, religinės propagandos materialinė bazė (bažnyčios, kulto reikmenys, chorai ir t.t.), stebimas kulto modernizavimas.'
Pamokslinė veikla
Pamokslų klausymui parenkami aktyvūs ateistai, turintys pakankamą išsilavinimą. Neatlikinėdamas religinių apeigų, bet elgdamasis kultūringai, ateistas atidžiai išklauso pamokslų ir vėliau atkuria jų turinį, nieko nepridedamas nuo savęs. Pamokslo aprašyme turi būti šie duomenys: a) pamokslo vieta (rajonas, bažnyčia) , laikas (data, valanda), pamokslininko pavardė, vardas, iš kur jis; b) pamokslo turinys. Trumpai atpasakota evangelija. Pamokslo turinys atkuriamas kaip galima plačiau, pilniau ir tikslingiau, griežtai prisilaikant objektyvumo principo. Į pamokslo turinį jokiu būdu neleistina įjungti savo komentarų bei išvadų. Savo pastabas, komentarus, išvadas galima pateikti, aprašius pamokslo turinį, pažymint „pastabos"; c) pamokslo forma: skaitė iš konspekto, naudojosi planu, kalbėjo be konspekto ir be plano; pamokslo trukmė; minčių dėstymo nuoseklumas; kitos pamokslininko priemonės tikintiesiems paveikti.
Pastabose reikia nurodyti, kiek tikinčiųjų dalyvavo pamaldose (tame tarpe vyrų, moterų, jaunimo, mokyklinio amžiaus vaikų). Nurodyti, kas patarnavo pamaldoms (suaugę ar vaikai). Apibūdinti religines apeigas, jų iškilmingumą ir emocionalumą (vargonai, choras, orkestrai, solistai ir kt.); tikinčiųjų aktyvumas (gieda, meldžiasi iš maldaknygių, atsakinėja kunigui ir pan.); kas pamaldų metu rinko aukas (dvasininkas ar bažnyčios aktyvo atstovas)
Kitas dvasininko pastoracinis darbas
a) Dvasininkas ir tikintieji. Ar dvasininkas aktyvus pastoraciniame darbe? Jei taip, tai kuo reiškiasi aktyvumas? Ar diferencijuoja savo veiklą pagal atskiras tikinčiųjų grupes (vyrai, moterys, jaunimas, vaikai) ? Ar laikosi tarybinių įstatymų apie religinius kultus? Jei nesilaiko, tai pažymėti konkrečius įstatymo laužymo atvejis. Kokių ypatumų yra to dvasininko pastoraciniame darbe? Tikinčiųjų nuomonė apie dvasininką.
b) Dvasininkas ir vaikai. Ar dvasininkas siekia pakelti religingų tėvų atsakomybę už religinį vaikų auklėjimą? Jei siekia, tai kokiomis priemonėmis? Kaip tikinčiųjų tėvų vaikai ruošiami katekizacijai bei sutvirtinimo sakramentui?
c) Dvasininko buitis, asmeninis gyvenimas. Dvasininko santykiai su vietos inteligentais. Dvasininko kultūrinis gyvenimas (televizorius, radijas, telefonas, prenumeruojami laikraščiai, skaitomos knygos, išvykos į teatrą, koncertą ir pan.).
Bažnyčios aktyvas
Reikia nurodyti bažnytinės bendruomenės dvidešimtuko, vykdomojo organo, revizijos komisijos narių ir bažnytinio choro dalyvių pagrindinius demografinius duomenis: lytis: vyrai, moterys; amžius: 18-25, 26 - 30 ir t.t.. išsilavinimas: pagrindinis, baigtas ar ne, vidurinis, baigtas ar ne; aukštasis, baigtas ar ne, ir t.t.; socialinė padėtis: darbininkas, kolūkietis, tarnautojas, pensininkas ar namų šeimininkė; užsiėmimas: nurodyti darbingų bažnytinio aktyvo narių pareigas gamybiniuose kolektyvuose; bažnytinio aktyvo narių dalyvavimas visuomeninėje veikloje: nurodyti bažnytinio aktyvo narius, aktyviai dalyvaujančius visuomeniniame gyvenime: meno saviveikloje, politinėse kompanijose ir pan.
Be to, reikia apibūdinti bažnytinio aktyvo santykius su klebonu bei kitais dvasininkais. Ar religinės bendruomenės vykdomasis komitetas bei revizijos komisija naudojasi savo teisėmis, numatytomis tarybiniuose įstatymuose apie religinius kultus, ar tas teises yra uzurpavęs klebonas? Neorganizuoto' bažnytinio aktyvo (pamaldžių moterėlių ir tebeesančių vienuolių) vaidmuo parapijoje.
Materialinė religinės bendruomenės bazė
a) Maldos namai. Reikia apibūdinti maldos namų išorės bei aplinkos (šventoriaus) sutvarkymą (suremontuotas ar ne, šventoriuje švaru ar ne, gėlynai, alpinariumai ir pan.). Apibūdinti maldos namų vidų (išdažyta, išdekoruota, elektrifikuota, radiofikuota ir pan). Gal yra modernizmo bruožų bažnyčios vidaus sutvarkyme ir puošime?
b) Kulto reikmenys. Varpai ir jų panaudojimas, liturginiai rūbai, jų būklė (tvarkingi, švarūs ar sudėvėti, neprižiūrimi); bažnytinių procesijų atributika (baldakimas, liktarnos, altorėliai, vėliavos ir kt., jų būklė).
Tikinčiųjų pažiūra į kulto modernizavimą.
Kaip tikintieji vertina gimtosios kalbos įvedimą į pamaldas? Kaip jie vertina pasninko prieš komuniją sutrumpinimą iki 1 valandos? Kaip vertina kitas liturgines naujoves?
***
