Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1983 m. liepos 22 d. Į Lazdijų raj. prokuratūrą pas prokurorą S. Žiautį buvo iškviestas Kapčiamiesčio parapijos klebonas kun. Ignas Plioraitis. Kadangi kun. I. Plioraitis, motyvuodamas nesijaučiąs kaltas, rašyti pasiaiškinimą atsisakė, tai jj rašė pats prokuroras J. Žiautys. Pasinaudodamas Lazdijų raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo I. Vanago surinkta medžiaga, prokuroras J. Žiautys pasiaiškinime palietė šiuos klausimus:

— Kodėl nesutariate su rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju I. Vanagu?

— Kaip pokalbių su valdžios atstovais medžiaga patenka į „Kroniką", pvz., jūsų pokalbis su I. Vanagu?

— Kodėl neduodate rajoninei valdžiai žinių apie atlaidus?

— Kodėl bažnytinis komitetas nesudaro sutarties su rajono vykdomuoju komitetu? Gal kaip klebonas kišatės į šj reikalą ir tuo trukdote?


— Kaip ir kada buvote išrinktas parapijos bažnytinio komiteto pavaduotoju, — juk jums būti komitete draudžiama? Gal prievartaujate komiteto narius?

— Ar pamoksluose nepasisakote prieš valdžią ir bedievius?

— Gal renkate ar organizuojate parašų rinkimą po įvairiais pareiškimais?

— Kodėl organizuojate jaunimą patarnauti bažnyčioje? 

Kun. I. Plioraitis prokuroro surašyto pasiaiškinimo neskaitė ir po juo nepasirašė. „Nors visus kaltinimus neigiate, bet aš, kaip prokuroras, privalau jus raštiškai įspėti", — kalbėjo prokuroras J. Žiautys ir padavė kunigui pasiskaityti sekančio turinio įspėjimą: „Įspėju dėl sistemingo sakymo priešateistinių pamokslų, trukdymų laikytis sutarčių nuostatų ir jaunimo organizavimo. Dėl sutarčių nuostatų nevykdymo būsite baudžiamas administracine bauda, o už bet kokį jaunimo organizavimą būsite patrauktas baudžiamon atsakomybėn."

Po įspėjimu kun. I. Plioraitis nepasirašė. Kunigui nusirašyti jam skirtą įspėjimą prokuroras J. Žiautys neleido. Pokalbis truko maždaug dvi valandas.

 

* * *


Eigirdžiai (Telšių raj.)-1983 m. liepos 26 d. pas Eigirdžių parapijos kleboną Ferdinandą Žilių atvyko du saugumiečiai iš Vilniaus. Neoficialus tardymas truko maždaug dvi valandas. Pagrindiniu klausimu buvo, saugumiečių nuomone, netinkamai sakomi kun. F. Žilio pamokslai, mat Žemaičių Kalvarijos atlaidų metu savo pamoksle jis paminėjo kalinamus kunigus — Alfonsą Svarinską ir Sigitą Tamkevičių. Saugumiečius domino, kaip žinios apie anksčiau įvykusią kratą pasiekė užsienį. „Jei ir apie šį mūsų apsilankymą sužinos užsienis, baigsis liūdnai", — taip, atsisveikindami kun. F. Žilį, grasino čekistai.
 

* * *


Vilnius. 1984 m. sausio 13 d. į RRT įgaliotinio įstaigą buvo iškviesti: kun. Vaclovas Aliulis, arkivyskupijos valdytojas kun. Algirdas Gutauskas bei Šv. Dvasios bažnyčios klebonas kun. Aleksandras Kaskevičius. Pastarųjų dviejų kaip liudininkų akivaizdoje įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas išbarė kun. V. Aliulį, kam šv. Dvasios bažnyčioje lenkų kalba pasakytame pamoksle užstojo nuteistą kun. S. Tamkevičių. Pamokslo metu kun. V. Aliulis priminė tikintiesiems, jog net kalėdinės eglutės suruošimas vaikams buvo palaikyta antitarybiniu renginiu.
 

* * *


1983 m. rugsėjo 8 d. pas Pečkevičių, gyvenantį Vilniuje, Trimitų 82-2, prisistatė saugumietis ir pareikalavo, kad jis tuoj pat atvyktų į saugumą. S. Pečkevičiui pasiteiravus iškvietimo priežasties, čekistas atkirto: „Ateisi, sužinosi". Tą dieną S. Pečkevičius į saugumą nenuėjo. Kiek vėliau S. Pečkevičiui buvo atneštas antras šaukimas atvykti į saugumą rugsėjo 19 d. Neradę S. Pečkevičiaus namuose, prigrasinę, kad neatvykus — išsiveš su milicija, šaukimą paliko jo motinai. Rugsėjo 19 d. S. Pečkevičius tardymo metu   buvo   klausinėjamas,   iš   kur   pažįsta   kun.   S. Tamkevičių, ką gali pasakyti apie jo sakytus pamokslus ir pan. Tardytoją domino, nuo kada S. Pečkevičius pažįsta kun. Joną Matulionį. Bandė įtikinti, kad jis netikras, jo žodžiais kalbant, „svoločius", o ne kunigas. Čekistams nepatinka, kad S. Tamkevičius turi daug pažįstamų užsienyje, priekaištavo, kam su gėlėmis važiavo į aerouostą jų sutikti. Galiausiai tardytojas pareiškė: „Tu esi saugumo įskaitoje, viską mes žinome, ką tu dirbi Kaune (S. Pečkevičius Kauno Katedroje Kalėdų švenčių metu ruošia Betliejų — red. past.), nieko nesakome, tik neik į aerouostą tų velnių (užsieniečių — red. past.) sutikti." Tardymas tęsėsi apie tris valandas.

Prieš šv. Kazimiero jubiliejų pas S. Pečkevičių į namus vėl atsilankė saugumo darbuotojas. Neradęs jo namuose, čekistas S. Pečkevičių grįžtantį užsikalbino gatvėje. Šį kartą saugumietis bandė užvesti pokalbį apie Kauno Katedroje ruoštą Betliejų, teiravosi, kas padėjo dirbti. Į tai S. Pečkevičius paaiškino, kad dirbo viešai, nesislėpdamas, todėl dabar atsisako aiškintis ar duoti parodymus.
 

* * *


1984 m. kovo 20 d. pensininko Liudo Dambrausko bute Vilniuje, jo žmonos bute Kaune ir sodo namelyje buvo padaryta krata. Kratos metu čekistai paėmė L. Dambrausko rašytus atsiminimus iš kalėjimo bei priverčiamųjų darbų stovyklos gyvenimo. (L. Dambrauskas Stalino valdymo laikotarpiu buvo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista kalėjimu). Pastaruoju metu kaltinimas suformuluotas pagal BK 68 str., t.y., už antitarybinę veiklą ir agitaciją grasinama nubausti 7 metais kalėjimo. Iki šiol tardymai vykdavo kiekvieną dieną. Kadangi L. Dambrausko sveikata bloga, tai kardomoji priemonė nukelta vėlesniam laikui. Išvargintą nuolatinių tardymų bei grasinimų L. Dambrauską ištiko širdies infarktas, — šiuo metu jis guli ligoninėje.

* * *

 

1984 m. gegužės 4 d. 8 val. ryto Elenos Terleckienės bute (Vilnius, Nemenčinės plentas 68) aštuoni saugumiečiai padarė kratą. Kratos metu paimta: „LKBK" Nr. 60, 1971, 1975, 1976 metų dienoraščiai, Antano Terlecko laiškai, rašyti iš kalėjimo ir tremties užrašų knygutės, įvairūs pašto kvitai ir kt. dokumentai, knyga „Romas Kalanta". Po kratos Terleckienė buvo nuvežta į saugumą ir dvi valandas tardoma. Saugumo buvo apklaustas ir A. Terlecko sūnus Gintas.

1984 m. birželio 19 d. E. Terleckienę tardė čekistas Česnavičius. Tardytojas, įspėdamas ir kaltindamas E. Terleckienę ryšių su užsieniu (konkrečiai su Kęstučiu Jokubynu) bei „antitarybininkais" Lietuvoje palaikymu, grasino jai iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 68 str. I dalį.
 

* * *


Jurbarkas. 1984 m. gegužės 11 d. konduktorė Elena Buitkuvienė buvo kviečiama pas tardytoją Ramanauską. Atvykusią tardė pats saugumo viršininkas Šerkšniovas. Čekistas barė E. Buitkuvienę, kam išpirko mokiniams bilietus važiuoti į arkivyskupo Jurgio Matulevičiaus mirties minėjimą Kapsuke, reikalavo, jo žodžiais kalbant, nežaloti vaikų, jaunimo. „Galite vaikščioti į bažnyčią, — kokios jums dar laisvės reikia?!" — kalbėjo saugumo viršininkas Šerkšniovas. „O jeigu būčiau mokytoja, ar galėčiau viešai eiti į bažnyčią?" — nenusileido E. Buitkuvienė. „Tai nesuderinama", — atkirto saugumietis. Išleisdamas E. Buitkuvienę, čekistas Šerkšnovas pagrasino jai atleidimu iš darbo.
 

* * *


Vadžgirys (Jurbarko raj.). Vadžgirio parapijos klebonas kun. Alfonsas Bulotas buvo kviečiamas atvykti pokalbiui į saugumo komitetą Vilniuje. Motyvuodamas, jog, aptarnaujant dvi parapijas, nėra laiko tokiai kelionei, kun. A. Bulotas nuvykti į saugumą atsisakė. Balandžio 24 d. saugumiečiai patys  atvyko pas  kunigą.  Vienas  iš  pirmųjų čekistų klausimų, kodėl kunigas paštu nepasiuntė į Kuriją užpildyto biuletenio rinkimams į Kauno Arkivyskupijos Kunigų Tarybą. Kun. A. Bulotas atsakė: „Aš galvojau, kad Kurijai reikia pristatyti biuletenį, o čia paaiškėja, kad jums".

Pokalbio metu svečius domino kun. A. Buloto požiūris į teismo nuteistus kunigus — Alf. Svarinską ir S. Tamkevičių.
 

* * *



Telšiai. 1983 m. birželio 23 d. vakarą, Joninių išvakarėse, grupė Telšių miesto tikinčio jaunimo pamiškėje ant kalno kūreno laužus, šoko, dainavo. Po Joninių prasidėjo šventėje dalyvavusių tardymai. į saugumą buvo iškviestos — Jadvyga Ignotienė ir Genutė Jurevičienė. Pas Dambrauskus, kurių vaikai buvojo prie Joninių laužo, net kelis kartus lankėsi saugumiečiai. Čekistams rūpėjo sužinoti, kas suorganizavo šventę, aktyviai joje dalyvavo, t.y., dainavo, kalbėjo, jų „žinojimu" giedojo Lietuvos himną (himno niekas negiedojo — red. past.), kas paruošė ir dalijo užkandžius?
 

* * *


Skuodas. 1983 m. liepos 26 d. Skuodo gyventoja Bronė Navickaitė buvo iškviesta į rajono saugumą. Neprisistatęs saugumietis priekaištavo B. Navickaitei, kad jos atleidimo iš darbo istorija pateko į „Kroniką". Čekistą domino, kas galėjo perduoti žinias pogrindiniam leidiniui, kam iš pažįstamų ji yra davusi savo laiško „Tiesos" redakcijai nuorašus. Saugumietis tvirtino, kad „Kronikoje" yra citata iš jos laiško „Tiesos" redakcijai: „Keistai nuskambėjo vedėjo prašymas niekam apie atleidimą nepasakoti. Jeigu viskas daroma teisingai, toks prašymas nereikalingas, o jei neteisingai, tai kodėl aš turiu tylėti". Ten yra ir švietimo ministerijos atsakymo numeris, o tai niekas kitas negalėjęs perduoti, tik ji pati. B. Navickaitė pareiškė, kad ji nieko neslėpė ir apie savo išmetimą iš darbo pasakojo viešai, o kokiais keliais visa tai pateko į „Kroniką", nežinanti. B. Navickaitė pasiteiravo, kuo ji nusikalto, rašydama „Tiesos" redakcijai. Čekistas tvirtino, kad rašyti ir ieškoti teisybės ji turinti teisę ir gali kreiptis ne tik į respublikinių, bet ir į sąjunginių laikraščių redakcijas. „Tai kodėl aš buvau kviečiama pokalbiui su Zalepūga ir Pocevičium?" — nenusileido B. Navickaitė. Čekistas tylėjo.

Baigiantis tardymui, saugumietis paminėjo keletą straipsnių, pagal kuriuos B. Navickaitė gali būti baudžiama už neteisingus parodymus, nusikaltimo slėpimą ir žinių perdavimą į užsienį.
 

* * *


Šatės (Skuodo raj.). 1983 m. liepos 8 d. atvykti su vaikais jų katekizacijos klausimu į Skuodo raj. prokuratūrą pas tardytoją R. Kurpavičių buvo iškviestos: Irena Stončienė, Virginija Serečkienė, Lina Viskontienė, Genovaitė Bertienė, Julija Garbinčienė ir Aleksandra Jablonskienė. Liepos 22 d. į prokuratūrą buvo kviečiami tik vaikai, be motinų, bet tėvai vieniems vaikams vykti į prokuratūrą neleido. Matomai, parapijos klebonui kun. Vaclovui Senkui norėta sudaryti bylą už vaikų katekizaciją. Iškviestos motinos ir jų vaikai liudijo, kad klebonas jų nemokė, o tik pamaldų metu sakė pamokslus, kurių jie klausė.

1983 m. rugpjūčio mėn. 8 d. Skuodo raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Luožienė telefonu pareiškė Šačių pašto vedėjai V. Sebeckienei: „Jei vėl tavo vaikai eis į bažnyčią, būsi atleista iš darbo, eisi bulvių kasti!" Šačių darželio auklėtojai G. Bertienei už tai, kad jos du sūnūs lanko bažnyčią — ta pati Luožienė liepė rašyti pareiškimą, kad atsisako iš darbo. Rugpjūčio mėn. G. Bertienė iš darbo buvo atleista.

Rajono kompartijos komiteto II sekretorius Zalepūga dvi savaites prieš vyskupo atvykimą į parapiją beveik kasdien lankėsi Šatėse. „Jei nueisite į bažnyčią, būsite atleisti iš darbo", grasino Zalepūga miestelio tarnautojams. Tuo pačiu laiku vidurinės mokyklos direktorė Jakštienė lankė tikinčių vaikų tėvus ir jiems aiškino: „Neturite teisės tarybinius mokinius vesti į bažnyčią!"
 

* * *


Kaunas. 1984 m. kovo mėnesį į Kauno saugumą pas tardytoją Joną Matulevičių buvo iškviesta kaunietė Aldona šupenienė. Saugumietį domino, ar motina žino, su kokiais žmonėmis ir draugais bendrauja jos dukra Ilona Šupenytė, kad ji rašo kaliniams laiškus. Už tai gali skaudžiai nukentėti. A. šupenienė užstojo čekisto J. Matulevičiaus niekinamus kalinius — Gajauską, Skuodį ir kitus — ir pateisino dukters elgesį. Baigiantis tardymui, čekistas J. Matulevičius reikalavo, kad motina taip paruoštų dukrą, kad ši pati ateitų į saugumą ir viską papasakotų.

Kviečiama per motiną ir paties J. Matulevičiaus telefonu, I. Šupenytė atvykti į saugumą atsisakė. Saugumiečiai buvo priversti į namus pristatyti raštišką šaukimą.

I. Šupenytės tardyme be čekisto J. Matulevičiaus dalyvavo Kauno Dirbtinio pluošto Kultūros rūmų muzikinės jaunimo studijos režisierius Rubinovas. Jis stengėsi išgauti, kas I. Šupenytei patarė mesti jo vadovaujamą jaunimo studiją. Jo nuomone, kalta kaunietė Aldona Raižytė. Jis dėjo pastangas, kad tardomoji patvirtintų jo nuomonę. Čekistas Matulevičius pareiškė nepasitenkinimą, kad mergina rašo kaliniams laiškus, dalyvavo Kražių skerdynių 90-tųjų metinių minėjime. J. Matulevičius pareikalavo, kad I. Šupenytė raštu paaiškintų ir pasižadėtų nerašyti kaliniams laiškų, nevažinėti į teismus ir t.t. I. Šupenytei kategoriškai atsisakius rašyti, tardytojas patarė apsigalvoti ir ateiti kitą kartą. Tardymas truko 4 valandas.