Vilnius. 1986 m. spalio 8 d. į Vilnių pas RRT įgaliotinį Petrą Anilionį buvo sukviesti Lietuvos vyskupai, vyskupijų valdytojai ir Kunigų seminarijos rektorius. Pradžioje įprastiniu savo stiliumi išbaręs vyskupus už "ekstremistų" netvarkymą, įgaliotinis pateikė vyskupams tris projektus, parašytus neva kažkurių kunigų (jei tai tiesa, aišku ?— ne be valdžios žinios), Lietuvos vyskupų bendro pareiškimo, paremiančio politinę Maskvos liniją taikos ir nusiginklavimo klausimais. P. Anilionis primygtinai reikalavo vyskupus pasirašyti po vienu iš trijų raštų. Kaišiadorių vyskupas Vincentas Sladkevičius nusistebėjo, kad tokiam valdžios pageidavimui parinktas pats netinkamiausias laikas. "Prieš pora dienų, rugsėjo 30 d., "Tiesoje" perspausdintame "Pravdos" vedamajame akintieji ir mes, vyskupai, buvome išvadinti "nuo pradžios iki galo melagingų pažiūrų" atstovais. Tad kam prireikė melagių parašų? Nebent tikinčios liaudies akyse sutrypti mūsų autoritetą... Vedamajame jūs raginate su mumis kovoti visomis priemonėmis, o mes už jūsų reikalus verčiami aukoti savo autoritetą", — kalbėjo vyskupas V. Sladkevičius. "Ką jūs suprantate "visomis priemonėmis?" — paklausė įgaliotinis. "Propagandos aparatas, saugumas..." — paaiškino vyskupas. "Jūs šmeižiate mus! Už tai jus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn! Kur vedamajame žodis "saugumas"? — išsitraukęs laikraštį šaukė P. Anilionis. "Nenori, nesirašyk! Pasirašys kiti..." — karščiavosi ir barė vyskupą kam kalba už visus.
"Visas pasaulis žino, kad TSRS — ateistinė valstybė, siekianti sunaikinti tikėjimą. Siūlote pasirašyti po raštu, kuriame parašyta: "Mes visa širdimi pritariame tarybinės vyriausybės vadovams... "Kam tai naudinga? Pakankamai skausmo padaro tie, kurie duoda neapgalvotus interviu užsieniui..." — kalbėjo Telšių vyskupas Antanas Vaičius. "Kodėl mes būtinai turime pasirašyti čia, o ne namuose, gerai apgalvoję, po kuo pasirašome," — įsiterpė vyskupas V. Sladkevičius. "Duokite mums projektus, mes vieni apgalvosime," — kreipėsi į įgaliotinį A. Vaičius. RRT įgaliotinis nenorėjo su tuo sutikti: "Duosiu jums, o jūs perduosit ekstremistams, kurie prirašys, ką tik panorės!"
P. Anilioniui taip pat nepatiko vyskupo V. Sladkevičiaus pasakymas: "Kai ką pareiškime išbrauksime, kai ką pridėsime, pavyzdžiui, kad tikintiesiems būtų suteikta daugiau laisvės..." "Kokios jums dar laisvės trūksta?" — pyko įgaliotinis. Arkivyskupas Liudas Povilonis jam paaiškino, kad draudžiama kateki-zuoti vaikus, baudžiami kunigai. Kiti vyskupai taip pat pritarė savo pasisakymais.
Galiausiai P. Anilionis nusileido, leisdamas vyskupams patiems paruošti raštą. Vyskupai pasirašė po savo suredaguotu raštu.
Susitikimo metu įgaliotinis nelauktai pasiūlė "malonę", kad laikraštis "Gimtasis kraštas" spausdintų kai kurias žinias iš Lietuvos katalikų gyvenimo. Tam esą reikalingas ordinarų paskirtas kunigas, kuris bendradarbiautų su laikraščio redakcija. Nors ir labai buvo nepatenkintas įgaliotinis, tačiau vyskupai nuo pasiūlytos "malonės" atsisakė.
Vis dėlto "Gimtasis kraštas" žinias iš Lietuvos katalikų gyvenimo pradėjo spausdinti. Pasigirdo net optimisdnės gaidos Vakaruose: gal tokias žinias pradės spausdinti ir "Tiesa"? Bet jau pirmosios informacijos pilnos netikslumų... Paminėta, jog Šiluvos atlaiduose dalyvavo vyskupai — Antanas Vaičius, Juozas Preikšas. Nutylėti: vysk. Julijonas Steponavičius, Vincentas Sladkevičius; taip pat praleista, kad Kalvarijose net dvi dienas dalyvavo vyskupas A. Vaičius. Visai iŠ piršto išlaužta, kad spalio 8 d. Kunigų seminarijoje pasirašytas raštas už taiką. Žemiau cituojami ne ordinarų suredaguoto rašto, bet kun. įgaliotinio P. Anilionio pateikto projekto raštui už taiką žodžiai...
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Vilniaus arkivyskupijos kunigų
P a r e i š k i m a s
1987 m. Lietuvos tikintieji minės Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų. Per 600 metų krikščioniškasis mokslas giliai įsišaknijo mūsų liaudyje. Tiek TSRS, dek ir Lietuvos TSR Konstitucija garantuoja piliečiams sąžinės laisvę, tačiau dažnai kai kurių valdžios pareigūnų perdėtas uolumas, skleidžiant ateistinę pasaulėžiūrą, tas konstitucines garantijas paverčia niekais.
1. Vilniaus Apaštalinis Administratorius vyskupas Julijonas Steponavičius jau daugiau kaip 25 metai be jokio nusikaltimo ir teismo valdžios pareigūnų nušalintas nuo Vilniaus arkivyskupijos vyskupo pareigų ir laikomas toli nuo arkivyskupijos — Žagarėje. Prašome, kad vyskupui J. Steponavičiui būtų leista eiti savo pareigas.
2. Vilniaus Katedra yra katalikiškos Lietuvos lopšys, o ši šventovė iš tikinčiųjų atimta. Šventasis Kazimieras yra Lietuvos Globėjas, o jo vardo bažnyčia paversta ateizmo muziejumi. Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia, pastatyta tikinčiųjų aukomis, buvo iš jų atimta ir paversta filharmonijos sale, o tuo tarpu tikintieji turi dusti mažoje bažnytėlėje. Klaipėdoje šiuo metu gyvena virš 175.000 gyventojų, iš jų didelė dalis tikinčiųjų, katalikų. Prašome, kad būtų sugrąžintos atimtos bažnyčios ir leista statyti bažnyčias miestuose: N. Akmenėje, Elektrėnuose, Sniečkuje ir Vilniaus bei kitų didžiųjų miestų naujuosiuose mikrorajonuose.
3. Bažnyčios teisės kodeksas (kan. 528 p. 1) įpareigoja parapijų klebonus mokyti tikėjimo tiesų tikinčiųjų tėvų vaikus. Už šios esminės kunigiškos pareigos vykdymą kunigai yra baudžiami piniginėmis baudomis, įspėjimais, o netolimoje praeityje — net laisvės atėmimu. Prašome pakoreguoti religinių susivienijimų nuostatus taip, kad jie nesikirstų su Bažnytinės teisės kunigams uždedamomis pareigomis bei kunigiška sąžine.
4. Dar nereti atvejai, kad tikintieji, ypač tarnautojai, o taip pat vaikai ir jaunimas ateistiškai auklėjami gąsdinimu bei pajuoka, kitaip terorizuojami. Religingi vaikai verčiami stoti į ateistines organizacijas. Prašome, kad tokie perlenkimai nebūtų toleruojami ir tikintieji, ypač vaikai, nebūtų terorizuojami už viešą ir uolų religijos praktikavimą.
5. Konstitucijoje skelbiamas valstybės atskyrimas nuo Bažnyčios ir Bažnyčios nuo valstybės principas. Tačiau valdžios pareigūnai kišasi grynai į kanoninę Bažnyčios veiklą: vyskupijų Kunigų tarybų sudarymą, į kunigų skyrimą įvairioms pareigoms, į naujų vyskupų paskyrimą, net į pašaukimo pasirinkimą, trukdydami kai kuriems jaunuoliams įstoti į Kunigų seminariją. Prašome, kad civilinė valdžia nesikištų į dvasiškių skyrimą bažnytinėms pareigoms, netrukdytų tinkamiems kunigystei kandidatams vienokiu ar kitokiu būdu pasiruošti ir būti kunigais.
6. Konstitucija garantuoja visų piliečių lygybę. Tai gražu. Ateistai per spaudą, radiją, televiziją, kiną skleidžia ateistinę pasaulėžiūrą, dažnai iškreiptai aiškindami tikėjimo tiesas ir net šmeiždami Bažnyčios atstovus. Gi tikintieji neprileidžiami prie šių komunikacijos priemonių net ir tada, kai norėtų pasiteisinti ar apsiginti nuo nepagrįstų priekaištų. Prašome suteikti tikintiesiems žodžio, spaudos, tikėjimo platinimo laisvę tokią, kokia naudojasi ateistai Lietuvoje.
7. Kai kunigai ar pasauliečiai kelia viešumon šias tikintiesiems daromas skriaudas bei mūsų gyvenime pasitaikančias negeroves, jie kaltinami tarybinės santvarkos šmeižimu ir už tai baudžiami. Taip, pavyzdžiui, pagal tarybinę spaudą, buvo kaltinami ir nuteistieji kunigai Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius. Mat, jie kėlė girtavimo plitimo mūsų visuomenėje faktus. Prašome peržiūrėti nuteistųjų kunigų bei tikinčiųjų pasauliečių bylas ir paleisti juos laisvėn.
Generalini sekretoriau, prašome jus, kaip Valstybės Vadovą, šias antikonstitucines negeroves pašalinti ir tikintiesiems daromas skriaudas atitaisyti.
Vilnius, 1986 m. birželio 13 d.
Pasirašė kunigai:
1. Antanas Andriuškevičius
2. Vaclovas Aliulis
3. Josifas Aškelovičius
4. Romualdas Blažys
5. Jonas Boruta
6. Aldas Antanas Čeponis
7. Metardas Čeponis
8. Vladas Černiauskas
9. Petras Daunoras10. Antanas Dziekanas
11. Kazimieras Gailius
12. Konstantinas Gajauskas
13. Stasys Idzelis
14. Ignas Jakutis
15. Pijus Jakutis
16. Vytautas Jaskelevičius
17. Bronislovas Jaura
18. Nikodemas Jaura
19. Juozas Juodagalvis
20. Pavelas Jurkovlianecas
21. Jonas Kardelis
22. Algis Kazlauskas
23. Algimantas Keina
24. Juzafas Kvietkovskis
25. Jonas Lauriūnas
26. Stasys Lydys
27. Stasys Markevičius
28. Kazys Meilius
29. Konstantinas Molis
30. H. Naumovičius
31. Juzefas Obremskis
32. Edmundas Paulionis
33. Mykolas Petravičius
34. Alfonsas Petronis
35. Juozas Donatas Puidokas
36. Stasys Puidokas
37. Vytautas Pūkas
38. Petras Purlys
39. Bronislovas Sakavičius
40. Justinas Saulius
41. Leonas Savickas
42. Marijonas Savickas
43. Antanas Simonaitis
44. Martynas Stonys
45. Jordanas Slėnys
46. Alfonsas Tamulaitis
47. Česlovas Taraškevičius
48. Steponas Tunaitis
49. Albertas Ulickas
50. Jonas Vaitonis
51. Domas Valančiauskas
52. Antanas Valatka
53. Kazimieras Valeikis
54. Stanislovas Valiukėnas
55. Donatas Valiukonis
56. Kazimieras Žemėnas
Nerasta:
1. Janas Charukevičius
2. Jonas Grigaitis
3. Kazimieras Kulakas
4. Zenonas Patiejūnas
5. Kazimieras Pukėnas
6. Vladislovas Velymanskis
* * *
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Vilniaus arkivyskupijos kunigų
P a r e i š ki m a s
Mes, žemiau pasirašiusieji Vilniaus arkivyskupijos kunigai, rūpindamiesi, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus būtų tinkamai paminėlas, prašome Lietuvos Vyskupus ir vyskupijų Valdytojus:
1. Pakviesti šv. Tėvą Joną-Paulių II 1987 metais aplankyti Lietuvą Jubiliejaus proga.
2. Paprašyti šv. Tėvą Joną-Paulių II, kad 600 metų Lietuvos Krikšto Jubiliejaus proga Dievo Tarną Arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbtų palaimintuoju. Pasirūpinti pasiruošimo metu plačiau supažindinti tikinčiąją visuomenę su Dievo Tarno Arkivyskupo J. Matulaičio gyvenimu, dorybėmis ir veikla. Taip pat oficialiai sutvarkyti turinčio palaimintojo vardą Mykolo Giedraičio kultą. Prašome iškelti viešumon kitas mūsų tautos dvasines asmenybes: kun. Andrių Rudaminą, kun. Jurgį Pabrėžą, kun. Alfonsą Lipniūną, arkivyskupą Mečislovą Reinį, vyskupą Vincentą Borisevičių, profesorių Stasį Šalkauskį, profesorių Praną Dovydaitį, Mariją Pečkauskaitę ir kt.
3. Dėti pastangas, kad Kunigų seminarijos vadovybė ir dėstytojai būtų aukštos bažnytinės dvasios kunigai, gi netinkamus šalinti. Stengtis, kad rūpestingai būtų atrenkami kandidatai į Kunigų seminariją, laikantis kanonų reikalavimų ir Vatikano II Susirinkimo nutarimų.
Kreipti rimtą dėmesį į pasitaikančias negeroves, šalinti netinkamus klierikus.
4. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės platinimą: bent kartą metuose suruošti blaivybės šventes visose vyskupijose ir parapijose.
5. Griežtai laikytis Apaštalų Sosto 1984.III.8. dekreto apie kunigų dalyvavimą tarptautinėse konferencijose.
6. Kad Vyskupai ir vyskupijų Valdytojai prašytų Tarybų Sąjungos vyriausybę:
a) kad ištremtasis Vilniaus arkivyskupijos Apaštalinis Administratorius Vyskupas Julijonas Steponavičius būtų grąžintas į savo pareigas;
b) kad nevaržytų kunigams katekizuoti vaikus, ko taip reikalauja Bažnyčios teisė (kan. 52 p. 1);
c) kad tikintieji, ypač jaunimas ir vaikai, nebūtų persekiojami, terorizuojami už viešą religijos praktikavimą ir nebūtų prievarta verčiami stoti į ateistines organizacijas;
d) kad būtų sugrąžinta tikintiesiems Vilniaus Katedra, Klaipėdos bažnyčia ir būtų leista statyti bažnyčias naujuose miestuose (N. Akmenė, Elektrėnai, Sniečkus, Ignalina) ir Vilniaus, Kauno bei kitų miestų mikrorajonuose;
e) peržiūrėti kunigų Alfonso Svarinsko, Sigito Tamkevičiaus, Jono Kastyčio Matulionio bei pasauliečių tikinčiųjų nuteisimą už Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių gynimą ir paleisti juos laisvėn;
f) kad suteiktų tikintiesiems žodžio, spaudos ir tikėjimo išpažinimo laisvę tokią, kokia naudojasi ateistai Lietuvoje;
g) kad civilinė valdžia netrukdytų tinkamiems kunigystei kandidatams pasiruošti ir būti kunigais;
h) kad civilinė valdžia nesikištų į dvasiškių skyrimą bažnytinėms pareigoms.
Vilnius, 1986.VII.13.
Pasirašė kunigai:
1. Antanas Andriuškevičius
2. Vaclovas Aliulis
3. Josifas Aškelovičius
4. Romualdas Blažys
5. Jonas Boruta
6. Aldas Antanas Čeponis
7. Metardas Čeponis
8. Vladas Černiauskas
9. Petras Daunoras
10. Antanas Dziekanas
11. Kazimieras Gailius
12. Konstantinas Gajauskas
13. Stasys Idzelis
14. Ignas Jakutis
15. Pijus Jakutis
16. Vytautas Jaskelevičius
17. Bronislovas Jaura
18. Nikodemas Jaura
19. Juozas Juodagalvis
20. Pavelas Jurkovlianecas
21. Jonas Kardelis
22. Aleksandras Kaškevičius
23. Algis Kazlauskas
24. Algimantas Keina
25. Tadas Kondruševičius
26. Juzefas Kvietkovskis
27. Jonas Lauriūnas
28. Stasys Lydys
29. Stasys Markevičius
30. Edmundas Minkevičius
31. Konstantinas Molis
32. H. Naumovičius
33. Juzefas Obremskis
34. Ignas Paberžis
35. Edmundas Paulionis
36. Mykolas Petravičius
37. Alfonsas Petronis
38. Juozas Donatas Puidokas
39. Vytautas Pūkas
40. Petras Purlys
41. Bronislovas Sakavičius
42. Justinas Saulius
43. Leonas Savickas
44. Marijonas Savickas
45. Antanas Simonaitis
46. Martynas Stonys
47. Jordanas Slėnys
48. Alfonsas Tamulaitis
49. Česlovas Taraškevičius
50. Adolfas Trusevičius
51. Juozas Tunaitis
52. Steponas Tunaitis
53. Albertas Ulickas
54. Jonas Stanislovas Ulickas
55. Jonas Vaitonis
56. Domas Valančiauskas
57. Antanas Valatka
58. Kazimieras Valeikis
59. Stanislovas Valiukėnas
60. Donatas Valiukonis
61. Kazimieras Žemėnas
62. Stasys Puidokas
Nerasta:
1. Janas Charukevičius
2. Jonas Grigaitis
3. Kazimieras Kulakas
4. Zenonas Patiejūnas
5. Kazimieras Pukėnas
6. Vladislovas Velymanskis
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui
Michailui Gorbačiovui
Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Kauno arkivyskupijos kunigų
P a r e i š k i m a s
1987 m. Lietuvos tikintieji katalikai minės 600 metų Jubiliejų nuo krikščionybės įvedimo Lietuvoje. Per 600 metų krikščioniškasis mokslas giliai įsišaknijo mūsų Lietuvoje. TSRS Konstitucija garantuoja sąžinės laisvę ir religijos laisvę, bet ateizmo aktyvistai šią Konstitucijos garantiją paverčia niekais.
1. Tikinčiųjų tėvų vaikai mokyklose persekiojami už viešą bažnyčios lankymą, jie prievarta įrašomi į ateistines organizacijas prieš tikinčių tėvų valią. Neįsirašantiems grasinama, kad negalės įstoti į aukštesnes ir aukštąsias mokyklas. įsirašiusiems draudžiama atlikti religines pareigas, turi slapstytis ir taip iš jaunų dienų verčiami veidmainiauti, tai skaudi mūsų visuomenės klaida.
2. Įvairūs tarnautojai, mokytojai negali viešai atlikti savo pareigų, kaip reikalauja jų įsitikinimai ir sąžinė. Todėl jie priversti vykti atlikti religines pareigas į tolimas vietas, kur jų niekas nepažįsta, arba tuoktis, vaikus krikštyti naktimis, kad niekas nepamatytų. Tikintieji mokytojai turi kalbėti prieš savo sąžinę — ateistiškai, o LTSR Konstitucijos 50 str. garantuoja sąžinės laisvę. Kai atsakingą vietą užimantis žmogus palieka žmoną ir vaikus ir sudaro naują šeimą, tai laikoma asmeniniu reikalu ir už tai jis nebaudžiamas, o jei valstybės tarnautojas viešai atlikinėja religines pareigas, jis žeminamas.
3. TSRS Konstitucija garantuoja visų piliečių lygiateisiškumą. Bet kaip yra konkrečiame gyvenime? Ateistams viskas: spauda, radijas, televizija..., o tikintiesiems prie šių komunikacijos priemonių draudžiama prieiti. Po II Pasaulinio karo tik dalis tikinčiųjų šeimų galėjo įsigyti maldaknyges ir katekizmus. Ateistams tarnauja visos mokyklos, pradedant vaikų darželiais ir baigiant universitetais, o tikinčiųjų tėvų vaikus pamokyti katekizmo draudžiama net bažnyčioje, už mokymą kunigai baudžiami. Tikintiesiems neleidžiama rengti ekskursijų, pasinaudoti automašinomis, net taksi negalima vykti į atlaidus, pvz., į Šiluvą, Žemaičių Kalvariją. Ne visuomet tikintiesiems leidžiama ligoninėje, senelių invalidų namuose prieš mirtį ligoniui pakviesti kunigą. Neleidžiama pasimelsti prie tikinčiojo pašarvojimo salėse, kaip įprasta katalikams. Paminėta tik keletas faktų.
4. Pagal LTSR Konstitucijos 50 str. Bažnyčia atskirta nuo valstybės, bet gyvenime yra kitaip: kai vyskupai ar vyskupijų valdytojai skiria ar iškelia iš parapijų kunigus, Religijų reikalų įgaliotinis, kaip ateistinės valdžios atstovas, trukdant Bažnyčios gerovei, galutinai apsprendžia kunigų parapijon skyrimą ar iškėlimą, kandidatų į vyskupus ar vyskupijų valdytojus parinkimą, dėstytojų į Kunigų seminariją paskyrimą, kandidatų į Kunigų seminariją priėmimą ir, leidžiant per mažą skaičių jų priimti, yra didelis kunigų trūkumas. RRT įgaliotinis kišasi į Bažnyčios vidaus reikalus: Kunigų Tarybų ir Konsultorių Kolegijų sudarymą; civilinės valdžios pareigūnai kišasi net į pamaldas — kodėl tas, o ne kitas kunigas laikė pamaldas, kodėl melstasi už kenčiančius kunigus kalinius... Kišasi net į šeimas, į bažnytinių komitetų sudarymą...
5. Krikščionybė Lietuvoje pirmiausia buvo įvesta Vilniuje, todėl Vilniaus Katedra yra krikščionybės Lietuvoje lopšys, ir ši šventovė yra iš tikinčiųjų atimta, šv. Kazimieras yra Lietuvos Globėjas, o jo vardo bažnyčia Vilniuje paversta ateizmo muziejumi. Tai pasityčiojimas iš tikinčiųjų.
6. TSRS yra įsipareigojusi laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kurios 18 skyr. pasakyta: "Kiekvienas žmogus turi teise. į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima ir laisvę išpažinti savo religiją arba įsitikinimus pavieniui arba kartu su kitais, viešai arba privačiai mokslo skelbimu, pamaldomis ir religinėmis bei ritualinėmis apeigomis."
TSRS taip pat yra įsipareigojusi laikytis Helsinkio konferencijos susitarimų, kurių VII skyr. pasakyta: "Dalyvaujančios valstybės sąžiningai vykdys savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę atitinkančių sutarčių ir kitų susitarimų, kuriose jos dalyvauja." Todėl aukščiau išdėstytos tikintiesiems skriaudos yra nusikaltimas tarptautiniams įsipareigojimams.
7. Kai kunigai ir tikintieji jiems daromas skriaudas ir šmeižtus iškelia viešumon, jie kaltinami Tarybų Sąjungos šmeižimu ir yra teisiami, kaip antai kunigai: Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Jonas Kastytis Matulionis ir kai kurie katalikai pasauliečiai yra nuteisti už tikinčiųjų teisių gynimą. Prašome juos paleisti laisvėn.
Jus, kaip Valstybės Vadovą, prašome paminėtas ir kitas antikonstitucines negeroves pašalinti ir tikintiesiems daromas skriaudas atitaisyti.
1986 m.
Pasirašė kunigai:
1. Jonas Albavičius
2. Jonas Aleksiūnas
3. Jonas Augustauskas
4. Jonas Babonas
5. Feliksas Baliūnas
6. Eugenijus Bartulis
7. Vytautas Brilius
8. Viktoras Brusokas
9. Prosperas Bubnys
10. Alfonsas Bulotas
11. Mykolas Buožius
12. Izidorius Butkus
13. Juozas Čepėnas
14. Kęstutis Daknevičius
15. Antanas Danyla
16. Juozas Dobilaitis
17. Gerardas Dunda
18. Jonas Fabijanskas
19. Pranciškus Gaižauskas
20. Bronislovas Gimžauskas
21. Jonas Girdzevičius
22. Zigmas Grinevičius
23. Stanislovas Gruodis
24. Vytautas Griganavičius
25. Gustavas Gudanavičius
26. Antanas Ylius
27. Antanas Imbras
28. Juozas Indriūnas
29. Leonardas Jagminas
30. Leonas Jakubauskas
31. Antanas Jokubauskas
32. Gintautas Jankauskas
33. Antanas Jurgutis
34. Stanislovas Kadys
35. Juozas Kaknevičius
36. Leonas Kalinauskas
37. Jonas Kazlauskas
38. Algirdas Kildušis
39. Petras Liubonas
40. Vladas Luzgauskas
41. Romualdas Macevičius
42. Eimutis Marcinkevičius
43. Petras Martinkus
44. Pranciškus Matulaitis
45. Kleopas Jakaitis
46. Aleksandras Markaitis
47. Juozapas Matulevičius
48. Petras Meilus
49. Ričardas Mikutavičius
50. Petras Mikutis
51. Aleksandras Milašius
52. Romualdas Mizaras
53. Algirdas Močius 54.Petras Našlėnas
55. Bronislovas Nemeikšis
56. Pesliakas
57. Vladas Petkevičius
58. Steponas Pilka
59. Petras Petraitis
60. Vaclovas Polikaitis
61. Jonas Povilaitis
62. Vladas Požėla
63. Povilas Pranskūnas
64. Boleslovas Radavičius
65. Vytautas Radzevičius
66. Vaclovas Ramanauskas
67. Aleksandras Ramanauskas
68. Juozapas Razmantas
69. Liudvikas Semaška
70. Eduardas Simaška
71. Antanas Slavinskas
72. Boleslovas Stasuitis
73. Kazimieras Statkevičius
74. Jonas Survila
75. Viktoras Šauklys
76. Pranciškus Ščepavičius
77. Jonas Tamonis
78. Vaclovas Tamoševičius
79. Petras Tavoraitis
80. Jurgis Užusienis
81. Juozapas Vaičeliūnas
82. Alfredas Vanagas
83. Boleslovas Vairą
84. Juozapas Varvuolis
85. Jonas Voveris
86. Lionginas Vaičiulionis
87. Jonas Račaitis
88. Pijus Žiugžda
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Kauno arkivyskupijos kunigų
P r a š y m a s
Mes, žemiau pasirašiusieji Kauno arkivyskupijos kunigai, rūpindamiesi, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus būtų tinkamai paminėtas, prašome Lietuvos Vyskupus ir vyskupijų Valdytojus:
1. Pakviesti šv. Tėvą Joną-Paulių II 1987 m. aplankyti Lietuvą Jubiliejaus iškilmėse.
2. Prašyti šv. Tėvą Joną Paulių II, kad Lietuvos Krikšto 600 metų proga Garbingąjį Arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbtų palaimintuoju. Pasirūpinti pasiruošimo metu plačiau supažindinti tikinčiąją visuomenę su Arkivyskupo Jurgio Matulaičio gyvenimu, dorybėmis ir veikla. Taip pat išryškinti turintį palaimintojo vardą Mykolo Giedraičio kultą. Prašome supažindinti tikinčiuosius ir su kitais mūsų tautos dvasiniais asmenimis: kun. A. Rudamina, kun. A. Pabrėža, arkivysk. M. Reiniu, arkivysk. T. Matulioniu, vysk. V. Borisevičiumi, kun. A. Lipniūnu, prof. S. Šalkauskiu, prof. P. Dovydaičiu, Barbora Žagariete, rašytoja M. Pečkauskaite.
3. Kad civilinė valdžia nesikištų į Kauno Kunigų seminarijos reikalus, ypač parenkant vadovybę, dėstytojus ir net parenkant auklėtinius į Kunigų seminariją. Esant tokioms nenormalioms sąlygoms, yra eilė faktų, kad Kunigų seminariją baigia ir pašventinami kunigais auklėtiniai, ne tik nenusiteikę rūpintis tikinčiųjų reikalais, bet ir patys nenorintys gyventi dvasiniu gyvenimu. Tai ne tik skaudu, bet ir kenksminga Bažnyčiai. Gaila, kad pašventinta ir psichinių ligonių. Bažnyčios kanonai, II Vatikano Susirinkimo nutarimai nurodo labai rūpestingą kandidatų parinkimą: "Atrenkant ir tiriant kandidatus, visuomet elgtis reikliai, nors kunigų ir labai stigtų nes Dievas neleis savo Bažnyčiai stokoti darbininkų, jei tinkamieji bus prileidžiami, o netinkamieji laiku ir tėviškai nukreipiami kitur..." (II Vat. 6 p. 274). Bažnyčios padėtis labai sunki, kai civilinė valdžia kišasi į Bažnyčios vidaus reikalus: kunigų paskyrimus į parapijas, vyskupų ir vyskupijų valdytojų parinkimus, net į Kunigų Tarybų ir Konsultorių Kolegijų sudarymą.
4. Tęsti gražiai pradėtą blaivybės darbą: bent kartą per metus ruošti blaivybės šventes visose parapijose ir vyskupijose. Siekti dvasiškių ir pasauliečių ne tik blaivumo, bet ir abstinencijos.
5. Dvasiškiams nedalyvauti šv. Tėvo Jono Pauliaus II uždraustoje veikloje.
6. Kad Lietuvos Vyskupai ir vyskupijų Valdytojai prašytų Tarybų Sąjungos Vyriausybę:
a) kad ištremtasis Vilniaus arkivyskupijos Apaštalinis Administratorius J. E. Vyskupas Julijonas Steponavičius būtų grąžintas į savo pareigas;
b) kad peržiūrėtų kunigų — Alfonso Svarinsko, Sigito Tamkevičiaus, Jono Matulionio — bei pasauliečių tikinčiųjų nuteisimą už Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių gynimą ir paleistų juos į laisvę;
c) kad leistų kunigams katekizuoti vaikus kaip įpareigoja Kristus ir Bažnyčios kanonai;
d) kad tikintieji, o ypač vaikai ir jaunimas, nebūtų persekiojami, terorizuojami už viešą religijos praktikavimą, ką garantuoja LTSR Konstitucijos 50 str., ir nebūtų prievarta verčiami stoti į ateistines organizacijas, mokymo įstaigose, auklėjant vaikus ir jaunimą, nepažeistų tikinčiųjų tėvų teisių auklėti savo vaikus pagal religinius įsitikinimus;
e) kad suteiktų tikintiesiems tokią pat teisę naudotis informacijos priemonėmis skleisti savo pasaulėžiūrą, kokia naudojasi ateistai;
f) kad sekmadieniai nebūtų paversti darbo dienomis ir katalikai galėtų dalyvauti šv. Mišiose, ir kad nors šv. Kalėdos nebūtų darbo diena ir tikintieji galėtų laisvai jas švęsti;
g) kad tikintiesiems būtų grąžinta Vilniaus Katedra, šv. Kazimiero bažnyčia, Klaipėdos bažnyčia ir būtų leista statyti bažnyčias naujuose miestuose: N. Akmenėje, Elektrėnuose, Sniečkuje, o taip pat Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų miestų mikrorajonuose. Tikime, kad Lietuvos Krikšto 600 m. Jubiliejus bus paminėtas iškilmingiau, kaip šv. Kazimiero 500 mirties pagrindinis jubiliejus 1984 metais.
Pasirašė kunigai:
1. Jonas Albavičius
2. Jonas Aleksiūnas
3. Jonas Augustauskas
4. Jonas Babonas
5. Feliksas Baliūnas
6. Eugenijus Bartulis
7. Vytautas Brilius
8. Viktoras Brusokas
9. Prosperas Bubnys
10. Alfonsas Bulotas
11. Mykolas Buožius
12. Izidorius Butkus
13. Juozas Čepėnas
14. Kęstutis Daknevičius
15. Kazimieras Dambrauskas
16. Antanas Danyla
17. Juozas Dobilaitis
18. Gerardas Dunda
19. Jonas Fabijanskas
20. Pranciškus Gaižauskas
21. Bronislovas Gimžauskas
22. Zigmas Grinevičius
23. Vytautas Griganavičius
24. Gustavas Gudanavičius
25. Antanas Ylius
26. Antanas Imbras
27. Juozas Indriūnas
28. Leonardas Jagminas
29. Kleopas Jakaitis
30. Antanas Jokubauskas
31. Jonas Girdzevičius
32. Eugenijus Jokubauskas
33. Gintautas Jankauskas
34. Antanas Jurgutis
35. Stanislovas Kadys
36. Juozas Kaknevičius
37. Leonas Kalinauskas
38. Jonas Kazlauskas
39. Algirdas Kildušis
40. Petras Liubonas
41. Vladas Luzgauskas
42. Romualdas Macevičius
43. Eimutis Marcinkevičius
44. Petras Martinkus
45. Pranciškus Matulaitis
46. Juozapas Matulevičius
47. Petras Meilus
48. Ričardas Mikutavičius
49. Petras Mikutis
50. Antanas Milašius
51. Romualdas Mizaras
52. Algirdas Močius
53. Petras Našlėnas
54. Bronislovas Nemeikšis
55. Kazimieras Pesliakas
56. Vladas Petkevičius
57. Petras Petraitis
58. Steponas Pilka
59. Aleksandras Počiulpis
60. Vaclovas Polikaitis
61. Jonas Povilaitis
62. Vladas Požėla
63. Povilas Pranskūnas
64. Jonas Račaitis
65. Vytautas Radzevičius
66. Boleslovas Radavičius
67. Jonas Rakauskas
68. Vaclovas Ramanauskas
69. Juozapas Razmantas
70. Liudvikas Semaška
71. Eduardas Simaška
72. Antanas Slavinskas
73. Boleslovas Stasuitis
74. Kazimieras Statkevičius
75. Jonas Survila
76. Viktoras Šauklys
77. Pranciškus Ščepavičius
78. Jonas Tamonis
79. Vaclovas Tamoševičius
80. Petras Tavoraitis
81. Jurgis Užusienis
82. Juozapas Vaičeliūnas
83. Boleslovas Vaira
85. Pijus Žiugžda
84. Alfredas Vanagas
86. Juozapas Varvuolis
87. Jonas Voveris
88. Lionginas Vaičiulionis
* * *
TSRS KP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
RRT Pirmininkui K. Harcevui
LTSR Ministrų Tarybai
Klaipėdos ir visos Lietuvos katalikų
P a r e i š k i m a s
Mes, Klaipėdos miesto ir visos Lietuvos katalikai, 1961 m. savo lėšomis pasistatėme Klaipėdoje Taikos Karalienės bažnyčią, 200 m2 gyvenamą namą ir 3 garažus. Tais pačiais metais, dar nepradėjus ja naudotis, N. Chruščiovo įsakymu, bažnyčia su minėtais pastatais iš mūsų buvo atimta ir paversta koncertų sale. Esame nuskriausti, nes niekuo nenusikaltome. Bažnyčią statėme su valdžios leidimu. Dabar neturime kur melsds. Mūsų turima bažnytėlė yra 12 m. pločio ir 22 m. ilgio. 48 m2 užima presbiterija, 216 m2 lieka tikintiesiems. Mes joje netelpame: vieni alpsta nuo tvankumo bažnyčioje, kiti priversti kaitroje, šaltyje ir lietuje stovėti lauke, klauptis ant snieguotų ir purvinų šaligatvių, įrengti galingi ventiliatoriai kelia didžiulį triukšmą. Langai žiemą ir vasarą atidaryti, nuo skersvėjo žmonės dažnai suserga.
1939 m. Klaipėdoje gyveno apie 60.000 gyventojų, o veikė 5 bažnyčios. Kai 1961 m. buvo statoma bažnyčia, gyveno apie 80.000 gyventojų, o dabar jau gyvena 200.000. 1961 m., uždarius bažnyčią Nidoje ir Juodkrantėje, Klaipėdoje ir jos apylinkėse buvo apie 130.000 katalikų.
Iki šiol dėl Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios grąžinimo buvo kreiptasi:
1. 1974 m. pasiųstas pareiškimas su virš 3.000 parašų Religijų reikalų komiteto pirmininkui Kurojedovui.
2. 1979 m. kovo mėn. — pareiškimas Aukšč. Tarybos Prezidiumo Pirmininkui L. Brežnevui ir Kurojedovui su 10.241 parašu.
3. 1979 m. spalio mėn. — pareiškimas L. Brežnevui ir Kurojedovui su 148.149 parašais.
4. 1980 m. pareiškimas L. Brežnevui ir Kurojedovui su 600 parašų.
5. 1981 m. birželio mėn. 3-jų asmenų delegacija lankėsi Komunistų Partijos Centro Komitete ir Religijų reikalų taryboje.
6. 1981 m. antrą kartą 10 asmenų delegacija lankėsi RRT.
7. 1982 m. pasiųstas pareiškimas L. Brežnevui ir Kurojedovui su 21.033 parašais.
8. 1982 m. pasiųstas pareiškimas L. Brežnevui.
9. 1982 m. trečią kartą 10 asmenų delegacija lankėsi Maskvoje RRT.
10. 1983 m. pasiųstas pareiškimas Andropovui ir Kurojedovui su 22.539 parašais.
11. 1983 m. ketvirtą kartą 10 asmenų delegacija lankėsi RRT Maskvoje.
12. 1984 m. pasiųstas pareiškimas K. Černenkai ir Kurojedovui su 11. 102 parašais.
13. 1984 m. penktą kartą 4 asmenų delegacija lankėsi Maskvoje RRT.
14. 1984 m. šeštą kartą 3 asmenų delegacija lankėsi Maskvoje RRT.
15. 1985 m. sausyje septintą kartą 3 asmenų delegacija lankėsi Maskvoje RRT.
16. 1985 m. gegužės mėn. 8 kartą 4 asmenų delegacija lankėsi Maskvoje.
17. 1985 m. gegužės mėn. karo veteranai ir dalyviai pasiuntė pareiškimus Gorbačiovui ir Religijų reikalų tarybai.
18. 1985 m. Klaipėdos tikintieji pasiuntė M. Gorbačiovui pareiškimą su 1135 parašais.
19. 1986 m. pasiųsti pareiškimai TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkui ir Religijų reikalų tarybai su 10.501 parašu.
20. 1986 m. devintą kartą tikinčiųjų delegacija lankėsi Maskvoje RRT.
Kelinti metai siūloma rekonstruoti ir keliais šimtais metrų padidinti dabartinę bažnytėlę. Su tokiu pasiūlymu mes nesutinkame, nes galime likti be jokios bažnyčios. Tokios rekonstrukcijos tęsiasi labai ilgai: Dramos teatrą Klaipėdoje rekonstruoja jau šešti metai, Mokytojų namus — apie 10 metų ir t.L Dar kartą kartojame: rekonstruoti bažnytėlės neleisime. Atplaukę žmonės iš visų kontinentų, matydami mūsų padėtį ir mums padarytą skriaudą, stebisi tokiu valdžios elgesiu.
Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejaus proga prašome atitaisyti mums padarytą skriaudą — grąžinti mūsų pasistatytą bažnyčią arba tokią pat pastatyti. Prašysime ir rašysime, kol mums padarytoji skriauda bus atitaisyta. Tai daryti mus verčia gyvenimo sąlygos.
Klaipėda, 1986 m.
Po pareiškimu pasirašė:
Vilniaus arkivyskupijoje — 507 tikintieji
Kauno arkivyskupijoje — 2313 tikinčiųjų
Panevėžio vyskupijoje — 6600 tikinčiųjų
Telšių vyskupijoje — 1259 tikintieji
Kaišiadorių vyskupijoje — 2242 tikintieji
Vilkaviškio vyskupijoje — 7706 tikintieji
LTSR KP CK Pirmajam Sekretoriui P. Griškevičiui
Nuorašas: Žurnalo "Tarybinė moteris" redakcijai
P a r e i š k i m a s
TSRS ir LTSR Konstitucijose pabrėžiamas visų piliečių lygiateisiškumas, primename, kad kurstyti neapykantą ryšium su religiniais kultais draudžiama.
Mūsų giliu įsitikinimu, Konstitucijos principus pažeidė "Tarybinės moters" redakcija, išspausdinusi 1986 m. Nr. 2 ir 3 VI. Balkevičiaus straipsnį "Šventoji šeimyna", pilną bjauriausių šmeižtų prieš tikintiesiems brangius Jėzaus ir Marijos asmenis. Straipsnio autorius gerai žino, kad į jo perpasakojamus šmeižtus seniai atsakyta ir vis tiek juos kartoja. Peršasi išvada, kad vienintelis autoriaus tikslas — pasityčioti iš krikščionių tikėjimo bei įskaudinti ir pažeminti tikinčiuosius. Kaip reaguotų komunistai, jeigu panašaus pobūdžio šmeižtai prieš jiems brangius asmenis — partijos veikėjus — pasirodytų katalikiškoje spaudoje ar kunigų pamoksluose. Komunistai jaustųsi įskaudinti ir pažeminti. Tokia elgsena kurstytų tikinčiųjų ir ateistų tarpusavio neapykantą.
Lygiai taip negarbingai pasielgė V. Balkevičius ir "Tarybinės moters" redakcija. Reikalaujame, kad "Tarybinės moters" redakcija ir VI. Balkevičius viešai atšauktų šmeižtus mums brangių Jėzaus ir Marijos asmenų atžvilgiu ir atsiprašytų tikinčiųjų. O Jus, Pirmasis Sekretoriau, prašome pasirūpinti, kad tokio pobūdžio ateistiniai straipsniai daugiau nebepasirodytų.
Pasirašė:
Vilniaus arkivyskupijoje — 486 tikintieji
Kauno arkivyskupijoje — 2313 tikinčiųjų
Panevėžio vyskupijoje — 6600 tikinčiųjų
Telšių vyskupijoje — 1259 tikintieji
Vilkaviškio vyskupijoje — 5720 tikinčiųjų
Kaišiadorių vyskupijoje — 2301 tikintysis
* * *
LTSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo Pirmininkui
Kun. Alfonso Pridotko, gyv. Telšių raj. Žarėnuose,
P a r e i š k i m a s
Romos Katalikų Bažnyčios Popiežius vyskupą Julijoną Steponavičių paskyrė Vilniaus arkivyskupijos Apaštaliniu Administratoriumi. Religinių kultų įgaliotinis vyskupą nušalino nuo pareigų ir ištrėmė į Žagarą, Joniškio rajone. Ištrėmė jį iš jam priklausančios Vilniaus arkivyskupijos į svetimą vyskupiją ir svetimą parapiją. Tai atliko prieš 25 metus. Ištrėmimas dar dabar tęsiasi, praėjus 25 metams nuo ištrėmimo pradžios. Šis faktas sudomino daugelį Lietuvos gyventojų. Iškyla klausimai:
1. Ar Religijų kultų įgaliotinis gali iškelti, ištremti vyskupą iš jo vyskupijos į kitą?
2. Kas suteikė tokią galią įgaliotiniui ir kada?
3. Kokiam ilgiausiam laikui vyskupą gali ištremti Religijų kulto įgaliotinis į svetimą vyskupiją?
Būsiu labai dėkingas, jei man tuos klausimus paaiškinsite.
Labai stebina, kad vyskupas J. Steponavičius ištrėmime jau išbuvo 25 metus, o tremtis vis dar tebesitęsia. Kilo mintis pasiteirauti pas teisininkus specialistus, ar su vyskupu J. Steponavičiumi pasielgta pagal galiojančius, viešus, visiems žinomus, paskelbtus įstatymus. O gal kas nors persistengė, gal viršijo savo galias? Tuo reikalu kreipiausi į LTSR Advokatų kolegijos juridinę konsultaciją ir paprašiau atsakyti į kelis klausimus:
1. Kiek laisvės atėmimo daugiausia gali priteisti Liaudies teismas?
Atsakė:
— 15 metų.
2. Už kokius nusikaltimus?
— Už tėvynės išdavimą (62 str.), už šnipinėjimą (63 str.), už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (104 str.), grobstymą itin stambiu mastu (95 str.).
3. Kiek daugiausia Liaudies teismas gali priteisti nutrėmimo?
— Nuo 2 iki 5 metų.
4. Už kokius nusikaltimus?
— Už nusikaltimus, kuriuos liečia 62, 63, 96 straipsniai.
5. Be Liaudies teismo ar gali kas nors kitas nutremti, kad pilietis gyventų tik tam tikroje vietoje?
— Negali.
6. Ar gali kokia nors įstaiga ar valdžios pareigūnas nutremti pilietį be Liaudies teismo nuosprendžio?
— Negali.
7. Ar gali Religinių kultų įgaliotinis nutremti kunigą, vyskupą iš jo gyvenamosios vietos į kitą rajoną, į kitą gyvenamąją vietą be Liaudies teismo sprendimo.
— Kaip kulto darbuotoją ta bausme bausti negali. Tokio įstatymo nėra.
8. Atrodo, kad kažkas savivaliauja?
— Taip išeitų!
Kokios kyla mintys? Tėvynės išdavikai, šnipai, žmogžudžiai tik Liaudies teismo sprendimu gali būti baudžiami nutrėmimo bausme, ir tai ne ilgiau kaip 5 metus. Vyskupas ištrėmime jau išbuvo 25 metus, ir dar ne galas. įdomu, kaip tai pavyktų suderinti su baudžiamuoju kodeksu? Vyskupas — ne tėvynės išdavikas, nebuvo ir šnipas, nepadarė grobstymo, o pagal nutrėmimo ilgumą yra blogesnėje padėtyje už juos. Vyskupui paskirta bausmė (pagal nutrėmimą) jau viršijo didžiausių nusikaltėlių bausmių ribas puse tūkstančio procentų. Didžiausi nusikaltėliai — turi teisę į gynybą teisme. Jie gali kreiptis į advokatus, kad juos apgintų, kviestis gynybos liudininkus, pateikti nekaltumo įrodymus, remtis viešai paskelbtais įstatymais. Jie žino, kokia bausme jie gali būti nubausti, o nubausti — žino, kada jų bausmės laikas baigsis. Sprendimą teisme priima teisėjas, pasitaręs su tarėjais, išklausęs prokuroro ir advokato argumentų, o su vyskupu J. Steponavičiumi įvyko kažkas labai keisto, Net teisės specialistui atrodo, kad čia kažkas panašaus į savivaliavimą, kad baudžiamasis kodeksas neturi jokių straipsnių, kuriais remiantis galėtų vyskupą ištremti iš jo vyskupijos net virš 25 metų. Mano nuomone, tai savivaliavimas, kažkas peržengia viešai paskelbtus įstatymus. Kaip jums visa tai atrodo? Ar teisingai buvo pasielgta su vyskupu J. Steponavičiumi? Jei jūsų nuomonė kitokia, prašyčiau ją pareikšti. Jei mano pareiškime randate tiesos, nuoširdžiai prašau jus, padaryti viską, kas galima, kad vyskupui J. Steponavičiui būtų panaikintas ištrėmimas, kad jis galėtų grįžti į Vilnių ir ten eiti savo pareigas, kurioms jį paskyrė Šventasis Tėvas.
Padėkite jį apginti, kad 1986 m. spalio 18 d., švęsdamas savo gyvenimo labai brangų deimantinį jubiliejų (75 metų amžiaus sukaktį, pajustų jūsų gerą širdį (valią) ir bent jubiliejaus išvakarėse gautų iš jūsų malonią žinią, kad ištrėmimas panaikintas. Jo adresas: Joniškio rajonas, 235467, Žagarė, Ždanovo 5-2.
Būsiu dėkingas, jei gausiu jūsų atsakymą į šį pareiškimą.
Žarėnai, 1986.X.1.
* * *
Kaunas. Šiais metais RRT įgaliotinis Petras Anilionis labai dažnai lankosi Kauno Kunigų seminarijoje. Kalbėdamas mokslo metų pradžioje pirmo kurso klierikams, įgaliotinis ragino juos laikyds vienybės, nesiskaldyti, neieškoti, kurie klierikai yra užsiverbavę. Toks skaidymasis, P. Anilionio žodžiais, esąs žalingas ir valstybei, ir Bažnyčiai. Tokiu "ekstremistų" inspiruojamu skaldymusi esą piktinasi JAV lietuviai ir jų žurnalas "Akiračiai".
Vilnius. 1986 m. vasarą Vilniaus arkivyskupijos kunigai pasiuntė TSRS valstybės vyriausiam vadovui M. Gorbačiovui raštą, kuriame išdėstė kai kurias negeroves ir pateikė keletą prašymų. Raštas buvo pasiustas Linkmenų klebono kun. Jono Lauriūno adresu.
Spalio 17 d. pas kun. J. Lauriūną atvažiavo RRT įgaliotinis Petras Anilionis ir žodžiu perdavė tarybinės vyriausybės atsakymą į minėtą kunigų raštą.
Lapkričio 4 d. į Vilniaus Kuriją buvo sukviesti 20 kunigų, pasirašiusių po bendru kunigų raštu. Jiems buvo duotas žodinis atsakymas. Pagrindiniai atsakymo punktai yra tokie:
Vyskupas Julijonas Steponavičius nepateksiąs į Vilnių, nes yra skirtas Kaišiadorims, į kur atsisakė vykti, be to nėra nusiteikęs klausyd valstybinių įstatymų.
Vilniaus Katedra taip pat nebus grąžinta tikintiesiems: jei Vilniuje bus vyskupas, jis galės bet kurią bažnyčią pavadinti katedra.
Šv. Kazimiero bažnyčia nebus grąžinta. Tikintieji šv. Kazimiero vardu gali pavadinu bet kurią bažnyčią iš turimų.
Nėra būtina didinti Vilniaus bažnyčių skaičių, nes pakanka esamų (11 bažnyčių), kurios paprastai sekmadieniais nėra pilnos. (Tai ne tiesa! Bažnyčios būna pilnos tikinčiųjų).
Nėra prasmės statyti bažnyčias naujuose mikrorajonuose: žmonės gali į bažnyčią atvažiuoti autobusu, kaip važinėja ir į darbą. (Bet vyriausybė stengiasi, kad klubai, vaikų darželiai, parduotuvės, kinas būtų kuo arčiau, ne išimtis turėtų būti ir bažnyčia — red. past.).
Nėra reikalo statyti bažnyčias naujuose miestuose, kaip Elektrėnai, N. Akmenė ir t.t. Šių miestų tikintieji gali pasinaudoti gretimų parapijų bažnyčiomis.
Klaipėdos tikintiesiems nebus grąžinta nacionalizuota Taikos Karalienės bažnyčia. Už tai kalti dvasininkai, kurie, statant bažnyčią, vykdė machinacijas. Duotas leidimas padidinti dabartinę Klaipėdos bažnyčią. Vietoje 300 m2 ji turėtų 800 m2 ir tuomet pilnai patenkintų tikinčiųjų poreikius.
Vaikų grupinis mokymas yra draudžiamas, kadangi išleistas toks įstatymas.
Tikinčiųjų vaikai mūsų šalyje nėra diskriminuojami: jie be jokių kliūčių gali pasiekti aukštąjį mokslą ir užimti atsakingus postus. Įgaliotinis suminėjo keletą pavyzdžių iš Linkmenų parapijos bei Ignalinos rajono; nepasakė tik ar tie žmonės ir dabar gali netrukdant viešai lankyti bažnyčią.
Valstybė nesikišanti į Bažnyčios vidaus reikalus, daranti tik tvarką: Vilniaus Kunigų taryba, pagal P. Anilionį, buvo sudaryta ne pagal kanonus, todėl teko įsikišti valdžiai; kai kurie kunigai nesilaiko valstybinių įstatymų, todėl juos taip pat negalima registruoti darbui vienoje ar kitoje parapijoje; kai kurie kandidatai į kunigus turi politinių dėmių — kaip tokius įsileisti į Seminariją?
Amnestijos kun. Alfonsui Svarinskui ir kun. Sigitui Tamkevičiui nebus.
Nenumatoma tikintiesiems leisti laikraštį — užtenka pamokslų.
Įgaliotinio įsitikinimu, kunigų raštai rašomi ne tam, kad ką nors laimėti, bet kad kelti kuo daugiau triukšmo. Panašūs samprotavimai gali kilu tik bedievių, tame tarpe ir P. Anilionio, galvose. Kokia nauda kunigams ir tikintiesiems iš triukšmo"? Nauda yra tik iš laisvės! Kodėl šaukia skriaudžiamasis? Vardan triukšmo ar kad nebūtų skriaudžiamas? Caro laikais lietuviai neturėjo "Kronikos", bet rašė raštus vyriausybei dėl neteisėto spaudos draudimo, rašė, kad atgautų spaudos laisvę.. Argi skriaudžiamasis jau neturi teisės šaukti, o tarybiniai įstatymai draudžia tikintiesiems, tarybiniams piliečiams, kreiptis į savo vyriausybę su prašymais?
* * *
Šiluva. Šv. Tėvo Jono Pauliaus II Romoje susirinkusiems maldininkams pasakyta kalba, kurioje buvo pagarsinti tikinčiajam pasauliui Lietuvoje vykstantys Šiluvos Dievo Motinos Marijos atlaidai, rado gilų atgarsį Lietuvos tikinčiųjų širdyse. Gausios tikinčiųjų minios iš visos Lietuvos suplaukė į Šiluvos šventovę švęsti aštuonių dienų Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus — Šilines. Tačiau ir šie metai nepraėjo be valdžios trukdymų. Buvo gaudomi devocionalijų pardavinėtojai, parašų po Lietuvos tikinčiųjų interesus ginančiais pareiškimais rinkėjai. Paskutinę adaidų dieną iš Raseinių autobusų stoties maršrutiniai autobusai ir taksi kursavo aplenkdami Šiluvą. Tikinčiųjų tarpe atsirado žmonių, kurie ryžosi pėsti eiti iš Raseinių į Šiluvą. Kelyje maldininkai kalbėjo šv. Rožančių už įkalintus kunigus ir kitus sąžinės belaisvius.
Atlaiduose sakyti pamokslus buvo pakviestas Eržvilko — Paupio klebonas kun. Petras Meilus. Viskas buvo suderinta su rajono valdžia. Maždaug 10 dienų prieš atlaidus RRT įstaiga pranešė, kad kun. P. Meilui neleidžiama sakyti pamokslus Šiluvoje. Monsinjorui V. Grausliui buvo įsakyta sudaryti pamokslininkų sąrašą iš artimiausių kaimyninių parapijų kunigų. Padėtį sušvelnino į atlaidus atvykę vyskupai, kurie ir be specialaus P. Anilio-nio leidimo pasakė Sumos pamokslus: trečiadienį — kunigų ir blaivybės dieną — kalbėjo Telšių vyskupas Antanas Vaičius, iškeldamas tikėjimo grožį ir jėgą, jo svarbą tautos gyvenime; šeštadienį, rugsėjo 13 d., tradicinę Marijos mylėtojų dieną, Sumą laikė ir pamokslą pasakė vyskupas Julijonas Steponavičius. Vyskupas pamoksle argumentuotai paneigė "Tarybinės moters" žurnale išspausdintą Švč. M. Mariją ir tikinčiuosius jausmus įžeidžiantį straipsnį, ragino visus melstis permaldavimo intencija. Sekmadienį Sumą laikė ir pamokslą pasakė vyskupas Juozapas Preikšas, primindamas maldininkas šv. Tėvo suteiktą atskirą palaiminimą Šiluvos atlaiduose besimeldžiantiems tikintiesiems. Pirmadienį tikintiesiems kalbėjo vyskupas Vincentas Sladkevičius.
Per visas aštuonias atlaidų dienas žmonių bažnyčioje buvo itin daug. Išdalinta apie 50.000 šv. Komunijos.
Po liūdnai pagarsėjusio "kiaulių maro" maldininkų eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą bedievių griežtai uždraustos, tačiau tikintis jaunimas, uolūs kunigai ir prie šios gražios iniciatyvos prisidėję maldininkai eiseną pakeitė kita maldos — atgailos forma — jau eilė metų kaip tikintieji, sutartinai kalbėdami Rožančių, keliais eina šventoriaus grindiniu apie Šiluvos bažnyčią. Šiais metais, šv. Tėvo Jono Pauliaus II paraginti aktyviai dalyvauti Šiluvos atlaiduose, Lietuvos tikintieji pasiryžo iš rugsėjo 13 d. į 14 d., naktį, adoruoti Šiluvos bažnyčioje Švč. Sakramentą ir anksti rytą su Rožančiaus malda lūpose keliais apeiti apie Šiluvos bažnyčią, prašant Dievo Motinos Marijos palaimos lietuvių tautai ir visam pasauliui. Atsiteisimo procesijoje dalyvavo keletas šimtų tikinčiųjų, kurių daugumą sudarė jaunimas.
* * *
Šiluva. 1986 m. rugsėjo 10 d., grįždamas iš Šiluvos atlaidų, Užuguosčio parapijos klebonas kun. Jonas Katulis užsuko į Raseinių ūkinių prekių parduotuvę. Imdamas piniginę, atsitiktinai išsitraukė ir pluoštelį religinių paveikslėlių. Tai pastebėjęs prie kunigo prisistatė civiliai apsirengęs pareigūnas ir paprašė užeiti į milicijos skyrių, kad patikrintų, ką vežasi lagamine. Tik supratęs, kad užsipuolė kunigą, čekistas atlyžo.
* * *
Rozalimas (Pakruojo raj.). 1986 m. birželio 8 d. Rozalimo bažnyčioje buvo švenčiami didieji Jėzaus Širdies atlaidai. Rozalimo bažnyčią tikinti liaudis nuo seno laiko šventa vieta, garsėjančia stebuklinga Jėzaus Nazariečio statula. į šiuos atlaidus paprastai suplaukia minios maldininkų. Parapijos klebonas kun. Anicetas Kisielius pakvietė sakyti pamokslą Šeduvos kleboną kan. Bronių Antanaitį. Likus maždaug savaitei iki atlaidų, rajono pareigūnai teiravosi pas bažnytinio komiteto pirmininką, kas iš kunigų atlaiduose sakys pamokslus. Pirmininkas paaiškino, kad yra pakviestas kan. B. Antanaitis. Prieš pat atlaidus rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja telefonu pranešė klebonui kun. A. Kisieliui, kad rajono valdžia, suderinus su Vilniumi, draudžia kan. B. Antanaičiui sakyti pamokslą Rozalimo bažnyčioje. "Tegul kan. B. Antanaitis suglaudžia sparnelius! Tegul pakeičia gyvenimo būdą! Tegul atsisako ekstremistinių pažiūrų..." — karščiavosi pavaduotoja.
* * *
Pilviškiai (Vilkaviškio raj.). 1986 m. rugsėjo 13 d. Vilkaviškio raj. Administracinė komisija prie Vykdomojo komiteto, susidedanti iš pirmininko J. Urbono, pavaduotojo B. Butkevičiaus, sekretorės J. Gudžinskienės, narių — S. Kasparaitienės, G. Pabrinkienės ir A. Kreivėnienės, nubaudė Pilviškių parapijos kleboną kun. Gvidoną Dovydaitį 25 rub. bauda už ekskursijos į Karaliaučių suorganizavimą.
Nesutikdamas su tokiu nuosprendžiu, kun. G. Dovydaitis rugsėjo 20 d. išsiuntė atvirą laišką rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui J. Urbonui ir visiems administracinės komisijos nariams.
"Prancūzų revoliucijos metu, kai iš mokyklų buvo pašalinti kryžiai, vieno miesto burmistras pareiškė dėl to apgailestavimą. Netrukus jis gauna iš prezidento raštą, kuriuo atleidžiamas iš pareigų. Atleistasis nusiuntė prezidentui laišką, kuriame buvo rašoma: "Atleidimo įsakymą pasikabinsiu ant sienos, tai bus mano garbės diplomas, kuris kalbės mūsų vaikams, kad klausyti sąžinės yra švenčiausias dalykas gyvenime." Tuo pačiu tikslu ir tokių pat jausmų paskatintas ir aš rašau šį laišką.
Raštas, kurį man atsiuntėte, man, kaip kunigui, gėdos nedaro. Priešingai, jis man yra kaip garbės raštas.
Jūs ir Jūsų kolegos, kurie dalyvavo mano nubaudime, galbūt savo sąžinėse esat ramūs, nes elgėtės pagal įstatymą. Netolima ta praeitis, kai žydų tautybės piliečiams Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse buvo neleidžiama vaikščioti šaligatviais. Jie turėjo eiti gatvės grindiniu, skirtu gyvuliams. Tai buvo daroma pagal įstatymus. Tie patys žydai buvo šaudomi, ir tai buvo daroma taip pat remiantis įstatymais. Vokiečių okupacijos metais mano buvęs profesorius kun. kan. dr. J. Stakauskas, būdamas Vilniaus Valstybinio archyvo direktoriumi išgelbėjo nuo mirties 18 žydų. Pagal įstatymus jam už tai grėsė mirtis. Bet jis klausė savo sąžinės, o ne ant kiekvieno stulpo išlipdytų įstatymų. Baisiais karo metais jis išliko nieko nesibijančiu žmogumi, kai daugelis įstatymų leidėjų ir jų vykdytojų išvirto žvėrimis. Jis gelbėjo, kai kiti, remdamiesi įstatymu, su pasimėgimu šaudė tūkstančius.
Kaip istorija ir žmonija įvertino šiuos įstatymus ir jų vykdytojus, šiandieną mums žinoma.
Įstatymai nėra pastovūs, jie keičiasi, nes keičiasi tie, kurie juos leidžia. Gaila visų, kurie saugodami įstatymus, pamiršta būti žmonėmis.
Vargas ir gėda, kai žmogus myli tik save, tik savo malonumus ir patogumus, bet dar didesnis vargas ir gėda, kai žmogus myli tai, ko mylėti neverta, kai žmogus bijo to, ko bijoti negalima ir žemina žmogų; kai žmogus savo gyvenimo dievaičiais renkasi tai, kas yra jo pažeminimas ir gėda.
Kiekvienas mes savo gyvenime daug ko gailimės, tik niekas ir niekad nesigailėjo ir nesigailės, kad padarė ką nors gera..."
Kun. G. Dovydaitis savo laiške rašo, jog administracinės komisijos posėdyje jam nebuvo leista net pasiaiškinti: "Paprašius paaiškinti terminus, pvz., kas yra ekskursija, nei viena iš penkių moterų nesugebėjo atsakyti. Vietoje paaiškinimo užriko: 'Mums netrukdykit!' Ir tuo posėdis baigėsi".
Laiške nurodoma, jog kaltinamajame akte neatitinka ekskursijos data, neatitinka lankyti objektai. "Rimtų įstaigų vadovai turėtų reikalus rimčiau ištirti, priešingu atveju, galima tik apsijuokti. Tokios "žinios" aktuose atsiranda todėl, kad pasikliaujama nuogirdomis arba spėjimais, o tai rimtoms įstaigoms netinka.
Taigi, istorija ir klaidos moko. Būkime mokiniais — mokykimės", — baigia atvirą laišką Pilviškių parapijos klebonas kun. Gvidonas Dovydaitis.
* * *
Kiaukliai (Širvintų raj.). 1986 m. kovo 11 d. į Kiauklių parapijos kleboniją atvyko Širvintų rajono teismo vykdytojas Rimantas Bilopas ir Zibalų apylinkės karinės įskaitos vedėja Janina Četrauskienė. Jie pareikalavo, kad klebonas kun. Rokas Pu-zonas sumokėtų 50 rub. baudą už praeitais metais Vėlinių dieną vykusią tikinčiųjų eiseną į kapines. Kun. R. Puzonui pareiškus, kad tokios baudos yra neteisėtos, kad tai jis laiko tikinčiųjų diskriminacija, pareigūnai, prie kviestinių Algimanto Danilevičiaus ir Arūno Nainos iš kunigo asmeninės bibliotekos išsirinko maždaug 17 knygų už 50 rub. sumą ir surašė "turto arešto aktą". Klebonas pasirašyti po aktu atsisakė.
* * *
Kiaukliai. 1986 m. birželio 3 d. Kiauklių kapinėse buvo palaidota Bajorų kaimo gyventoja Teofilė Gaidamavičienė, kun. Prano Gaidos, redaguojančio "Tėviškės žiburius", motina. Velionė buvo sulaukusi 94 metų amžiaus, iš kurių 10 metų kartu su kitais šeimos nariais praleidusi Igarkoje, Sibiro tremtyje. Šv. Mišias už mirusios vėlę. koncelebravo parapijos klebonas kun. Rokas Puzonas su kaimyninių parapijų kunigais — Želvos klebonu kun. Jonu Tomkumi ir Pusnės klebonu kun. Antanu Arminu. Pamokslo metu buvo nušviestas sunkus ir prasmingas lietuvės motinos kelias. Žmonės gausiai ėjo Komunijos, visi trys kunigai palydėjo mirusiąją į kapines. Čia buvo sugiedota "Marija, Marija" ir "Lietuva brangi". Tuoj po laidotuvių į Kiauklių parapijos kleboniją prisistatė Zibalų apylinkės pirmininkas Vladas Karaliūnas, aštuonmetės mokyklos mokytoja Aldona Kalininą, kolūkio partorgas Juozas Sabakonis ir surašė aktą, kuriame nurodoma, kad kun. R. Puzonas velionės T. Gaidamavičienės laidotuvėse organizavo eitynes į kapines ir tuo pažeidė LTSR administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 str. Klebonas po aktu pasirašyti atsisakė, paaiškindamas, kad mirusius lydėti į kapines yra kunigo pareiga.
Liepos 16 d. kun. R. Puzonas gavo raštišką kvietimą atvykti į Širvintų rajono vykdomąjį komitetą, kur bus nagrinėjama administracinė byla dėl T. Gaidamavičienės laidotuvių. į "teismo" parodiją kunigas nenuvyko. Liepos 22 d. prie Kiauklių klebonijos vėl laukė apylinkės pirmininkas V. Karaliūnas, mokyklos direktorė Jadvyga Gaitienė, partorgas Sabakonis. Pirmininkas pareiškė, kad klebonas padaręs du teisėtvarkos pažeidimus: birželio 17 d., palydėdamas į kapines mirusį Juozą Gėliūną ir birželio 19 d. suorganizavęs eitynes iš bažnyčios į kapines prie tragiškai praeitais metais žuvusio mažamečio Polkų sūnelio kapo. Pareigūnai grasino bausti kunigą už kiekvieno mirusiojo palydėjimą į kapines. Klebonas paaiškino, kad niekada nesilaikys įstatymų, prieštaraujančių Bažnyčios įstatymams bei tradicijoms, ir paprašė ateityje panašiais reikalais jo netrukdyti.
Liepos 22 d. kun. R. Puzonas gavo pranešimą, kad už a.a. T. Gaidamavičienės laidotuves jam paskirta 50 rub. bauda.
* * *
Molėtai. 1986 m. birželio 19 d. 11 val. į Molėtų parapijos bažnyčią atėjo vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Danutė Gancerienė, sekretorė Šidagienė, Finansų skyriaus darbuotoja Girskienė, I-osios vidurinės mokyklos mokytoja Lašinskienė, mokytoja Laučkienė, II-osios vidurinės mokyklos mokytoja Kiri-lova ir rado 70 vaikų. 1986 m. rugpjūčio 20 d. laikraštyje "Tarybinis mokytojas" buvo įdėtas Vytauto Mockevičiaus straipsnis, kuriame rašoma: "...komisija nustatė, jog Molėtų bažnyčioje dvi grupes vaikų — Molėtų, Utenos, Panevėžio, Vilniaus ir kitų miestų mokyklų mokinius — kolektyviai katekizmo mokė kunigas Juozas Kaminskas ir jam talkininkaujanti Stasė Rokaitė." Straipsnio autorius tvirtina, kad "vaikai nėra tėvų nuosavybė" ir toks "nusikaltimas" — vaikų mokymas ir ruošimas Pirmajai Komunijai — yra laužymas "konstitucinių sąžinės laisvės garanti-
ju."
* * *
Šilalė. 1986 m. liepos 17 d. į Šilalės bažnyčią pakartotinai įsiveržė Tarpmokyklinio, Gamybinio kombinato direktorius Leščiauskas, atsivesdamas rajono vykdomojo komiteto pirmininke. J. Paulauskienę ir nepilnamečių vaikų reikalų inspektorę O. Gudanavičienę, Tai jau antras valdžios pareigūnų atsilankymas Šilalės bažnyčioje, (žr. "LKBK" Nr. 71.). Vadinamoji komisija bažnyčioje rado pagyvenusių moterų ir būrelį vaikų, besiruošiančių apklausai prieš Pirmąją Išpažintį. Klebonui kun. A. Ivanauskui buvo pareikštas priekaištas, kad vaikai bažnyčioje vieni, t.y., be tėvų, ir surašytas protokolas. Liepos 21 d. kun. A. Ivanauskas buvo iškviestas į rajono vykdomojo komiteto administracinės komisijos posėdį. Kadangi buvo paliestas ne vien tik klebonas, bet ir visa Šilalės parapija, o ypač tikinčiųjų šeimos, kurios ruošė vaikus Pirmai Išpažinčiai ir Komunijai, įsakytą dieną, kunigui atvykus į rajono vykdomąjį komitetą, ten jau buvo arti 200 žmonių su pareiškimu rajono vykdomojo komiteto pirmininkui. Pareiškime tikintieji reiškė pasipiktinimą pareigūnų savivaliavimu. Jie rašė: "Nė vienas iš vaikų neatėjo į bažnyčią be tėvų žinios. Pirmą kartą juos atvedė tėvai ir pareiškė, kad jų vaikelis nori ir jie pageidauja, jog vaikai prieitų prie pirmos išpažinties ir Komunijos. Tokio amžiaus vaikų tėvai — visi dirbantys, o ne pensininkai, ir jei mes, — rašo tėvai, — darbo metu po kelias valandas būtume su savo vaikais bažnyčioje, kaip tada mus bekaitintų valdžia ir mūsų viršininkai? Todėl ir Lesčiausko kaltinimas, kad vaikai be tėvų negali būti bažnyčioje yra beprasmiškas ir neapgalvotas. (...) Dėl pareigūnų net pakartotino įsiveržimo į bažnyčią esame pasipiktinę, ir patariame jiems tokius reidus daryti ir užpuldinėti vagiliaujančius, girtuokliaujančius ar nedorai besielgiančius. Tuomet tikrai prisidėtų prie mūsų tautos pakilimo. (...) Prašome rajono valdžią nutraukti užpuldinėjimus bažnyčioje." Po pareiškimu pasirašė virš 300 tikinčiųjų. Administracinė komisija, susidedanti: pirmininkė M. Karinauskienė, sekretorė G. Pipirienė, nariai — V. Alonderienė, A. Juška, J. Šimelionis, nubaudė kleboną kun. A. Ivanauską pinigine bauda — 50 rub.
* * *
Pajevonys (Vilkaviškio raj.). 1986 m. liepos 22 d. Pajevonyje buvo švenčiamas bažnyčios pastatymo 100 metų jubiliejus, į iškilmes atvyko J. E. vyskupas Juozas Preikšas. Nežiūrint, kad vyskupo apsilankymas parapijoje buvo suderintas su RRT įgaliotiniu Vilniuje, rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Urbonas, išsikvietęs Pajevonio parapijos kleboną kun. Juozą Pečiukonį, išbarė jį ir rajono valdžios vardu pareiškė įspėjimą.
* * *
Veisiejai (Lazdijų raj.). 1986 m. rugpjūčio 10 d. Veisiejuose buvo švenčiami atlaidai. Už tai, kad parapijos klebonas kun. Stasys Mikalajūnas, nesuderinęs su rajono valdžia, į atlaidus pasikvietė kunigų talkininkų rajono administracinė komisija nubaudė Veisiejų bažnytinio komiteto pirmininką 25 rub. bauda.
* * *
Paringys (Ignalinos raj.). 1986 m. vasarą Paringio parapijos bažnyčioje buvo teikiamas Sutvirtinimo Sakramentas. Iškilmėse, negavę rajono valdžios sutikimo, dalyvavo aplinkinių parapijų kunigai: Ignalinos, Mielagėnų, Tverečiaus, Švenčionių, Švenčionėlių. Ignalinos rajono vykdomasis komitetas tai palaikė nusikaltimu ir oficialiai įspėjo Paringio parapijos kleboną kun. Edmundą Paulionį ir bažnytinį komitetą.
1986 m. rugpjūčio 12 d. rajoninis laikraštis "Nauja vaga" išspausdino RRT vyr. inspektoriaus V. Kizo straipsnį "Keletą minčių, religinę šventę prisiminus". Vyr. inspektorius V. Kizas, cituodamas ir savaip aiškindamas kai kuriuos Bažnyčios kanonus, kaip 526,1 ir kitus, bandė įrodyti, kad Religinių susivienijimų nuostatai neprieštarauja Bažnyčios kanonams ir todėl kunigai, be valdžios žinios ir sutikimo kviesdami kaimyninių parapijų kunigus, nusikalsta ne dk valdžiai, bet ir Bažnyčios kanonams.
* * *
Utena. Utenos rajono valdžia intensyviai baudžia parapijų klebonus už svečių kunigų kvietimą be rajono valdžios sutikimo į atlaidus. Utenos rajoninis laikraštis "Lenino keliu" rugsėjo 11 d. atspausdino rajono prokuroro K. Rakausko straipsnį "įstatymų pažeisti nevalia: jie visiems vienodi", kuriame rašoma: "Štai Saldutiškio bažnyčios klebonas Zenonas Navickas jau praėjusiais metais rajono vykdomojo komiteto ir rajono prokuroro buvo įspėtas, kad kviestis į religines šventes dvasininkus iš kitų parapijų ir leisti jiems atlikinėti kulto apeigas galima tik turint vietos valdžios leidimą (...) Z. Navickas į perspėjimus nereagavo, todėl buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pastaruoju metu Z. Navickas vėl kartoja tuos pačius pažeidimus. į atlaidus kulto apeigoms atlikti pasikvietė Kuktiškių, Labanoro ir Tauragnų kunigus. O juk pagal įstatymus kiekvienas dvasininkas turi teisę laikyti pamaldas tik jam paskirtoje parapijoje. (...) Nuolat pažeidinėja šią tvarką Tauragnų bažnyčios klebonas Bronius Šlapelis, Užpalių — Juozas Šumskis. (...) Tik atvykęs į rajoną Kirdeikių klebonas Jonas Zubrus pradėjo lankytis Kirdeikių tarybinio ūkio darbininkų šeimose, patarinėti dirbančiųjų vaikams kaip pasirinkti specialybę. Kuo susijusi tokia kulto tarno veikla su tikinčiųjų poreikių tenkinimu? Visą darbą, susijusį su vaikų auklėjimu ir švietimu, profesijos pasirinkimu, atlieka atitinkami organai. Todėl kunigo kišimasis ne į savo reikalus negali būti pateisinamas. Vis dar nesilaikoma ir "Religinių susivienijimų nuostatų" 50 straipsnio reikalavimų. Sis straipsnis draudžia atlikinėti religines apeigas ir ceremonijas lauke ir tikinčiųjų butuose bei namuose, neturint specialaus rajono, miesto Liaudies deputatų tarybos leidimo. Nusižengdama šiems reikalavimams, Saldutiškio apylinkės Šarkių kaimo gyventoja Apolonija Leleivaitė nuo šių metų gegužės 1 d. organizavo pamaldas savo namuose. Kai kurie asmenys per religines šventes prie maldos namų arba šventoriuje užsiiminėja prekyba. Taip šių metų rugpjūčio 17 d. prie Utenos bažnyčios prekiavo mūsų miesto gyventoja pensininkė Pakalnienė Elena, Antano, poliklinikoje dirbanti valytoja Velykienė Elena, Juozo. (...), tai yra administracinis nusižengimas, užtraukiantis baudą piliečiams iki 50 rublių su prekių konfiskavimu arba be konfiskavimo. Abi moterys bus atitinkamai nubaustos."
Saldutiškio klebonui kun. Z. Navickui valdžios atstovai pareiškė, kad jokiu būdu negalima kviesti į atlaidus kun. Petro Baltuškos, mat jis valdžios priskiriamas prie kunigų ekstremistų.
Piniginėmis baudomis po 50 rub. nubausti šie Utenos raj. kunigai: Užpalių klebonas kun. Juozas Šumskis, Sudeikių klebonas kun. Povilas Juozėnas, Pakalnių parapijos klebonas kun. Petras Baniulis, Tauragnų klebonas kun. Bronius Šlapelis, Saldutiškio klebonas kun. Zenonas Navickas, Kirdeikių klebonas kun. Jonas Zubrus (be to, jį įspėjo ir RRT įgaliotinis Petras Anilionis).
* * *
Kuršėnai (Šiaulių raj.). 1986 m. spalio 15 d. apie 13 val. pas Kuršėnų dekaną kun. Stanislovą Ilinčių prisistatė du vyrai. Vienas iš jų pasisakė esąs "Ąžuolas" ir pareikalavo iš dekano 20,000 rub. "Lietuvos išlaisvinimo" reikalui. Jis gyrėsi, kad esą vyskupai jį įpareigojo surinkti tam reikalui lėšas. Norėdamas įtikinti, išsitraukęs demonstravo "sąrašą" kunigų, kurie esą jau davė pinigų ir kiek jų davė. Dekanui atsisakius kalbėti šia tema su provokatoriais, vienas iš jų išsitraukė revolverį ir pradėjo grasinti. Klebonas ramiai atsakė: "Saukite, vis vien aš senas". Tuomet, plėšikas įsidėjo ginklą į kišenę ir bandė gražumu įtikinti kun. S. Ilinčių, jog būtina surinkti reikiamą sumą pinigų, žadėjo dar kartą ateiti pasikalbėti.
Provokatorių apsilankymo dieną viršuje gyvenantis vikaras Edmundas Atkočiūnas buvo iškviestas į Šiaulių rajono valdžios įstaigas. Kai jis sugrįžo, rado "svečius" tebesikalbančius su klebonu. Buvo galima nujusti, kad vyksta kažkas negero, bet išsikviesti kleboną "svečiai" neleido, žadėdami greitai pokalbį baigti. Gąsdinimai ir įtikinėjimai truko maždaug dvi valandas.
Provokatoriai iš Kuršėnų nuvyko į Gruzdžius pas kun. Juozą Čepėną ir jam pateikė panašius reikalavimus, bet atėję interesantai padėjo klebonui išsivaduoti nuo nepageidaujamų svečių.
Po kelių dienų tie patys tipai bandė "pasikalbėti" su Adomynės parapijos (Kupiškio raj.) klebonu Vytautu Kapočiumi, bet išgąsdinti parapijiečių išsinešdino.
Lietuvos tikintieji spėja, kad ši grasinimų ir provokacijų banga — tai vienas iš būdų įgąsdinti kunigus prieš Lietuvos Krikšto Jubiliejų.
* * *
Panevėžys. 1986 m. balandžio 7 d. į Panevėžio rajono vykdomąjį komitetą buvo sukviesti miesto ir rajono bažnytinių komitetų nariai. Be to, neoficialiai susirinkusių dalis buvo ateizmo propagandistai, kurie, apsimetę tikinčiaisiais, pateikdavo kompromituojančius klausimus. Susitikimą vedė RRT įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas, Panevėžio miesto atstovas Smogius bei rajono atsakinga darbuotoja Bernotąvičiūtė.
Susirinkimo pradžioje Juozėnas gyrėsi, kad ateistinės valdžios dėka šiais metais Kauno Kunigų seminarijoje baigė ir buvo įšventinti kunigais 21 seminaristas, 21 kunigas pabuvojo Vakarų šalyse, 7 kunigai lankėsi Afrikoje. Toliau sekė visa eilė draudimų ir gąsdinimų... Kunigams draudžiama vaikus mokyti tikėjimo tiesų. Vaikų mokymas — iššūkis valdžios įstatymams ir kaip pavyzdį paminėjo Krekenavos ir Vadoklių parapijas, kurių klebonai už vaikų mokymą bus atitinkamai nubausti. Atlaidų metu kunigams svečiams sakyti pamokslus reikalingas rajono leidimas. Juozėnui ypač nepatiko Panevėžio kunigų raštas Generalinam Sekretoriui M. Gorbačiovui. Vadoklių parapijos kleboną kun. Boleslovą Babrauską ir Raguvos altaristą kun. Joną Vaičiūną vadino "etatiniais provokatoriais" ir žadėjo artimiausiu laiku su jais atsiskaityti. Prelegentas ragino komitetų narius neleisti kunigams bažnyčioje rinku aukas, rodyti skaidres; reikalavo tikslių statistinių duomenų, kiek parapijose pakrikštijama, sutuokiama ir t.t.
Pavaduotojas pabrėžtinai kalbėjo, jog visa tai yra ateistinis auklėjimas ir jokiu būdu jo negalima vadinti persekiojimu, o visiems, kurie nepanorės tai suprasti, pažadėjo tokį pat likimą, kaip ir kunigų Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus.
* * *
Mikoliškiai (Kretingos raj.). 1986 m. spalio 3 d. iš Mikoliškių bažnyčios šventoriaus koplytėlės buvo pavogta Sopulingosios Dievo Motinos medinė statulėlė.
* * *
Nevarėnai (Telšių raj.). 1986 m. spalio 18 d. naktį į Nevarėnų bažnyčią pro langą, apsaugotą grotomis, įsilaužė piktadariai ir, nukirpę laidus, išsinešė didelį senovinį bažnyčios sietyną.
* * *
Vilnius. Apiplėšta Vilniaus Domininkonų Šv. Dvasios bažnyčia — išplėštos aukų dėžutės ir zakristijos seifai.
Jau du kartus apiplėšta Vilniaus rajono Sudervės bažnyčia, įsilaužta į Dūkšto ir kitas Vilniaus apylinkės bažnyčias.
* * *
Adakavas (Tauragės raj.). 1985 m. gruodžio 9 d. grupė tikinčiųjų iš Adakavo dalyvavo savo buvusio klebono kun. Valentino Šikšnio mirties metinėse Nevarėnuose (Telšių raj.). Po kelių dienų buvo išaiškinti visi, dalyvavusieji kunigo metinėse: nebuvę darbe ar mokykloje privalėjo aiškintis — rašyti pasiaiškinimus, tą dieną sirgusiųjų buvo tikrinamos ligos istorijos poliklinikoje; kaip ir prieš metus pas žmones važinėjo valdžios pareigūnai. "Uolumu" tardant, gąsdinant ir šantažuojant, pasižymėjo kolūkio "Tarybinis kelias" partijos sekretorius Budrikis, pirmininkas Kulpavičius, profsąjungos pirmininkas Jankevičius, Skaudvilės apylinkės pirmininkas Mikašauskas, Adakavo aštuonmetės mokyklos direktorė Bajorūnienė, senelių internato direktorius Dikšas.
* * *
Gargždai (Klaipėdos raj.). 1986 m. spalio 4 d. Gargždų katalikai parašė TSKP CK Generaliniam Sekretoriui Michailui Gorbačiovui pareiškimą, reikalaudami, kad pagaliau būtų duoti nurodymai vietinei valdžiai leisti paaukštinti Gargždų bažnyčios pastato — barako lubas. Iki šiol vietinė valdžia, ypač rajono pirmininko pavaduotojas A. Leita tik šaipėsi iš tikinčiųjų pareiškimų. Prašymą pasirašė 1162 katalikai.
* * *
Mikoliškiai (Kretingos raj.). 1986 m. spalio 12 d. parapijos tikintieji parašė pareiškimą RRT, prašydami, kad įgaliotinis netrukdytų Mikoliškių parapijai įsigyti autobusą, kuris reikalingas atvežti senus žmones į bažnyčią. Kai žmonės Pskove ar Maskvoje susitaria su įstaigomis dėl autobuso pirkimo, tuojau tos įstaigos gauna P. Anilionio raštą, draudžiantį Mikoliškių parapijai parduoti autobusą. Taip praktikoje vykdomas LTSR AT nutarimas, leidžiantis religinėms bendruomenėms įsigyti transporto priemones. Pareiškimą pasirašė 185 Mikoliškių parapijos tikintieji.
* * *
Viešvėnai (Telšių raj.). 1985 m. spalio 5 d. Viešvėnuose buvo laidojamas karo veteranas, invalidas, ilgametis Viešvėnų parapijos zakristijonas Bronius Svickis. Laidotuvėse dalyvavo ir Viešvėnų aštuonmetės mokyklos mokiniai. Mokyklos direktoriaus pavaduotojos Riešutienės įsakymu, mokiniai nešę gėles ir vainikus, pamaldų metu privalėjo stovėti lauke. Išvaryti iš bažnyčios jie prastovėjo varpinėje, nes lauke buvo šalta ir lijo lietus.
* * *
Kelmė. 1986 m. kovo 26 d. 22 val. vakaro pas Reginą Teresiūtę, gyvenančią Kelmėje, Laisvės 11, prisistatė du uniformuoti pareigūnai. Neradę R. Teresiūtės namuose, pradėjo šaukti ir gąsdinti jos tėvus, vadinti jų dukrą veltėde, valkata, grasino, kad Reginą pasodins į kalėjimą. Merginos tėvą vertė pasirašyti po neaiškiais raštais. Tuo metu R. Teresiūtė dirbo Žalpių parapijos vargonininke. Pareigūnai reikalavo, kad, kai sugrįš dukra, tuojau prisistatytų į rajono vidaus reikalų skyrių. Nuėjus R. Teresiūtei į skyrių, jai buvo paaiškinta, jog Žalpių parapijos komiteto pirmininkas Vasiliauskas jos darbo sutartį sunaikinęs prieš tris mėnesius, todėl, jei greitu laiku neįsidarbins valdiškame darbe, bus teisiama už veltėdžiavimą. Motyvuodama tuo, kad, baigus vidurinę mokyklą, dėl religinių įsitikinimų jai nebuvo leista toliau mokytis, R. Teresiūtė pareiškė, jog geriau jau eis į kalėjimą nei įsidarbins valdiškame darbe. Kaip vėliau paaiškėjo, Žalpių parapijos bažnytinio komiteto pirmininkas Vasiliauskas pareigūnų buvo įgąsdintas, kad sulauksiąs nemalonumų, jei bažnyčioje laikys "politinę nusikaltėlę". Prievarta buvo išreikalauta sunaikinti darbo sutartį ir apie tai nepranešti R. Teresiūtei.
Nuo 1986 m. balandžio 1 d. R. Teresiūtė dirba Žarėnų — Latvelių ir Bazilionų parapijų skalbėja-valytoja, tačiau persekiojimas nesiliovė. Laikas nuo laiko Reginos tėvus gąsdina atsilankę milicininkai, reikalaudami, kad tėvai paveiktų dukrą ir ši nusileistų valdžios pareigūnų reikalavimams — nedirbtų prie bažnyčios. 1986 m. gegužės 22 d. naktį, apie 3 val., du uniformuoti pareigūnai beldėsi į Teresių namo duris. Kadangi milicininkai nesiteikė prisistatyti ir paaiškinti, kokiu tikslu nori įeiti, Teresiai jų neįsileido.
* * *
Vilnius. 1986 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje į gyvenamo namo statybos kooperatyvo Nr. 99 įgaliotinių susirinkimą buvo pakviestas ir gyventojas Jonas Sadūnas. Kooperatyvo pirmininkas Petras Žiupsnys pasiteiravo, kodėl J. Sadūnas į susirinkimą neat-sivedė savo sesers Nijolės Sadūnaitės. Jonas Sadūnas paaiškino, kad Nijolė jau daugiau kaip prieš 14 mėnesių yra pašalinta iš kooperatyvo ir todėl neprivalo lankyti susirinkimų, be to, ji nėra mažas vaikas, kad reikėtų atsivesti. P. Žiupsnys pareiškė, kad N. Sadūnaitė iš Valstybinio banko turi atsiimti pajines įmokas, kurios jai priklauso po to, kai ji buvo išmesta iš kooperatyvo. Dar pridūrė, kad, jei mėnesio laikotarpyje ji neatsiims pinigų, jos pinigai bus pervesti į deponuotą sąskaitą, o neatsiėmus per tris metus, bus pervesti valstybės sąskaiton. (N. Sadūnaitė už butą yra įmokėjusi 5000 rub.) P. Žiupsnys priekaištavo, kad jau penki metai, kaip jis nemato N. Sadūnaitės ir bandė sužinoti, kur ji gyvena. Brolis paaiškino tiek, kad N. Sadūnaitė buvo neteisingai pašalinta iš kooperatyvo narių, nes nėra nustatyto termino, kiek kooperatyvo narys gali negyventi savo kooperatiniame bute. P. Žiupsnys nusiskundė, kad N. Sadūnaitė važinėja po visą Tarybų Sąjungą ir todėl ją surasti beveik neįmanoma.
* * *
Seda. "Šešių vieškelių sankryžoje yra gražus Žemaitijos kampelis Seda. Gražu pasižvalgyti po apylinkes. įdomios Plinkšės. Čia telkšo Plinkšių ežeras, jį apsupę miškai, kuriuose 1863 m. įvyko sukilėlių susirėmimas su kariuomene.
Tarp Plinkšių ežero ir Sruojos upelio pūpso kalva, vadinama Panų kalnu arba piliakalniu. Pasakojama, jog jame buvę slapti požemiai, einą po ežeru į parką. į ten subėgusios slėptis nuo švedų apie 2000 mergaičių. Švedai suradę ir angą užvertę akmeniu. Papėdėje nuo ašarų pasruvęs šaltinis." Šitaip Č. Kudaba knygoje "Kalvotoji Žemaitija" pasakoja apie Žemaitijos kampelį — Plinkšes. Šiemet sukanka 360 metų nuo tų dienų, kai mūsų žemę buvo užpuolę švedai...
Č. Kudaba rašo: "Svarbi tema — ilgaamžės liaudies kovos prieš pavergėjus ir engėjus. Materialiniais kultūros paminklais Žemaitiją papuošė paprastas darbo žmogus, šviesios ateities lūkesčius įkūnydamas savo kūryboje, kurią socialistinė epocha įvertino ir saugo..." Tikriausiai, pažvelgę į nūdienos faktus, negalime sutikti su autoriaus žodžiais — "įvertino ir saugo".
Prieš 4 metus, balandžio 3 d. naktį, Panų kalne buvo nugriauta 230 kryžių ir 2 valstybės "saugomos" koplyčios. Aplinkiniai gyventojai ir visa tikinti liaudis pasipiktino vietinių bedievių ir buvusio saugumo viršininko Laškutovo "veikla". Parašyti skundai į LTSR Ministrų Tarybą, LKP CK, į Maskvą vyriausiai karinei prokuratūrai, LKP CK sekretoriui, televizijos laidai "Argumentai". Vietoje to, kad ieškoti nusikaltėlių, buvo tardomi pasirašiusieji po pareiškimais.
Nežiūrint valdiškų bedievių apsupties, Panų kalnas gyvas... Laikas nuo laiko tikinti liaudis išdrįsta kalne pastatyti kryžius, po ko seka tardymai, sekimai, bandymai surasti "nusikaltėlius". Aišku, kryžiai būna tuoj pat nuversti.
Žemaičių Kalvarijos atlaidų dienomis dieną ir naktį Panų kalną saugo kariuomenė ir saugumas, neleisdami ne tik privažiuoti, bet ir prieiti prie kalno. Mėginantys prisiliesti prie tautos istorijos, aplankant piliakalnį, yra tardomi, šantažuojami ir gąsdinami.
* * *
Skuodas. Pateikiame Skuodo rajoniniame laikraštyje "Mūsų žodis" (1986.II.18) išspausdintą straipsnelį "Pasistatė tvartą":
1930 metais Ylakių klebonas per pamokslą pasakė, kad parapijos gyventojai mokėtų duoklę — už hektarą žemės po litą, girdi, tvarto statybai. Pinigus rinksiąs kalėdodamas. Aš pinigų nedaviau. Klebonas užsirūstino:
— Kodėl nešelpi šventosios bažnyčios?
— Kad jūs, kunige, bažnyčią derinate su kiaulide, — atsakiau, — kas nori auginti bekonus, tegul pasistato ir tvartą.
Klebonas pagrasė:
— Turėsi reikalų — pažiūrėsim!
Kitais metais mirė mano vyro tėvas. Atvėriau klebonijos duris, klebonas rūsčiai pažiūrėjo į mane, atsivertė kažkokią knygą ir paliepė mokėti skolą.
— Praeitais metais nesumokėjai 10 litų, tai dabar mokėk
20.
Man pritrūko 2 litų, klebonas pastūmė pinigus atgal. Teko pasiskolinti ir "atsilyginti". Klebonas laimėjo...
Praėjo 11 metų. Pirmomis fašistinės Vokietijos okupacijos dienomis kunigas Martinkus per pamokslą verkšleno:
— Tie komunistai ir bedieviai būtų sukūrę badą ir skurdą. Aukokim dievui, kad mus išlaisvino...
Artėjant Lietuvos išvadavimui, Martinkus išsidangino į Vakarus ir dabar per Vatikano radiją šmeižia Tarybų Lietuvą. Nieko stebėtino — ten Martinkui moka daugiau, negu jo buvusioje parapijoje buvo surinkta tvarto statybai, ir už pinigus drabstytis mėšlu atrodo visai padoru šventosios bažnyčios atstovui."
Šis straipsnis nėra atsitiktinis. Panašiems šmeižtams gana dažnai, kaip ir šį kartą, rajoniniuose laikraščiuose skiriamas visas puslapis, bendru pavadinimu "Akiratis". Skuodo rajone panašių straipsnių autorystę, kaip ir šio, paprastai prisiima Ona Vičiulienė. Sunku patikėti, kad būdama mažarašte ir jau seniai gyvenanti invalidų namuose senutė domėtųsi žurnalistika. įtikinamiau, kad tendencingų šmeižtų prieš Bažnyčią, tikėjimą ir kunigus skleidėjai tik dangstosi senutės pavarde. Juo labiau, kad straipsnelyje nėra nė kruopelytės tiesos. Skuodo bažnyčioje į minėtą straipsnį atsakė Šačių parapijos klebonas kun. Vincentas Senkus.
Jis paaiškino:
1. 1930 metais Martinkus negalėjo iš parapijiečių rinkti pinigų, nes tuo metu ne tik nebuvo klebonu, bet nebuvo nė kunigu — mokėsi Kunigų seminarijos II kurse. Tai liudija ir 1930 m. žinynas "Elenhus".
2. Kun. Martinkus apskritai nėra dirbęs Ylakiuose. Jis darbavosi netolimoje Židikų parapijoje, kur pastatė ne tvartą, bet kleboniją. Ji dabar yra nusavinta ir "liaudies globėjų" taip apleista, jog iš tiesų primena tvartą.
Kun. Martinkaus rūpesčiu Židikų kapinėse pastatyta koplyčia, kur palaidota visiems gerai žinoma rašytoja — pedagogė Marija Pečkauskaitė.
3. Tai, jog kun. Martinkus šiuo metu per Vatikano radiją šmeižia Tarybų Lietuvą — precedento neturįs kaltinimas, nes jau maždaug 10 metų, kaip jis miręs!
Štai kokia "tiesa" maitinami tarybiniai piliečiai!
