Kaunas-Vilnius. Ryšium su 1986 m. gegužės 22 d. kratomis (kratos buvo padarytos pas kauniečius — A. Patacką, Antaną Patacką, inžinierių Paulių Martinaitį, menotyrininką Petrą Kimbrį, inžinierių Edvardą Šiugždą, fotografą Gytį Ramošką ir kt., žr. "LKBK" Nr. 71.) iki spalio 1 d. saugumo buvo tardyti apie 60 asmenų. Tarp jų: kauniečiai — filologas Vytas Ališauskas, matematikas Algis Saudargas, Aušra Saudargaitė, architektas Rimantas Zimkus, skulptorius Vladas Rukša, Adelė Urbonaitė, gydytoja Kurklinskienė, Ramūnas Kurklinskas, inžinierė Adelė Misiūtė, buvęs Žemės ūkio akademijos dėstytojas Vladas Kudirka, Arūnas Rekašius, inžinierius Vytautas Volskis, Žemės ūkio akademijos dėstytojas Prutenis Janulis, studentė Jūratė Banevičiūtė, buvęs politkalinys Liudas Simutis, pensininkė Birutė Fe-deravičienė, buvęs Žemės ūkio akademijos dėstytojas Jonas-Algirdas Lazauskas, restauratorius Antanas Jucevičius, darbininkas Kostas Lukėnas, architektas Vytautas Petrašonis, buvęs politkalinys Petras Plumpa, architektas Henrikas Sambora, matematikas Rolandas Razulevičius, Nijolė Patackienė (Algirdo Patacko žmona), M. Dambrauskienė (politkalinio Liudo Dambrausko žmona; M. Dambrauskienei čekistai siūlė rašyti malonės prašymą, jei nenorinti, kad jos vyras mirtų kalėjime), inžinierius Viktoras Krūminis, filosofas Albinas Plėsnys, vilniečiai — filologas Rimantas Matulis, gydytoja Gaudenta Juozapaitytė, inžinierius Juozas Prapiestis; Zarasų rajone dirbanti gydytoja Ramunė Butkevičiūtė, Garliavoje gyvenantis Adolfas Teresius ir kt.
Visi tardomieji buvo klausinėjami apie ryšius su Algirdu Patacku, Algiu Saudargu, Petru Kimbriu. Tardytojai stengėsi surasti liudininkų, kurie patvirtintų tardytų ar asmenų, pas kuriuos buvo kratos, ypač Antano ir Algirdo Patackų, "antitarybinę veiklą". Antanui Patackui buvo inkriminuojama knygos "Kun. Ambraziejus Jakavonis. 1886-1986" bei leidinio apie Baltarusijos lietuvius autorystė. Tardymuose čekistai tvirtino, kad tardomųjų santykiai su religija jų nedomina, tačiau nuolat primesdavo įvairius klausimus, liečiančius pasaulėžiūrą ar tiesiogiai susijusius su religija.
* * *
Šiluva. 1986 m. rugsėjo 8 d. apie 16 val. Šiluvos autobusų stotelėje saugumiečių ir milicininkų buvo sulaikytas Alfonsas Bumbulis, rinkęs Šiluvos bažnyčioje parašus dėl Klaipėdos bažnyčios grąžinimo. Milicijos darbuotojai A. Bumbulį, atėmę iš jo tekstus su parašais, nuvežė į Šiluvos milicijos skyrių. Iš Šiluvos A. Bumbulis buvo nuvežtas į Raseinius, kur rajono teisėjas Šumauskas perskaitė kaltinamąjį aktą, būk tai jis, A. Bumbulis, koliojęs milicijos pareigūnus, nevykdęs jų nurodymų. A. Bumbulis mėgino paneigti melagingus kaltinimus, sakydamas, jog incidentą Šiluvos autobusų stotelėje matė apie 30 žmonių ir jie gali paliudyti, kad nieko panašaus nebuvo, minėti kaltinimai tendencingai sufabrikuoti. Kaip ir įprasta tokiais atvejais, teisėjui Šumauskui nerūpėjo tiesa, pareiškęs "liudininkų gana", nuteisė A. Bumbulį 7 paroms arešto. Raseinių kalėjime A. Bumbulis išbuvo iki rugsėjo 15 d.
Grubiai, sunaikinant pareiškimų tekstus ir parašus, su parašų rinkėjais dėl Klaipėdos bažnyčios grąžinimo čekistai ir milicininkai elgėsi Sedoje, Kartenoje ir kit. vietovėse.
