A. Tautmila
Jie džiaugiasi, kad saulė mirė,
Jie tyčiojas iš mūs maldų.
Mes šiandien esam skausmo vyrai.
Mirties šešėlis ant veidų.
Tačiau viltis akyse dega.
Žvaigždėtos gelmės širdyse.
Laikai ir kontinentai šneka,
Kokia galinga mūs dvasia.
Iš mūsų ašarų ir kraujo
Pabudo motina šviesos.
Gyvenimą mums davė naują —
Mylėti iš širdies visos! . .
***
