Abiturientei D.
Štai prieš akis keliai kryžiuojasi.
Jie šaukia, moja Tau: „Ateik!"
O girios šauksmą atkartoja —
Pasaulis atkakliai vilioja . . .
Ir sunerimusi dairaisi:
— Kur laimė? O lemtis kokia?
Gal ir pavojai baisūs laukia?
Ar ištesėsiu kelyje?
Ir rankos kyla į Aukščiausią:
— Tarnaitė Tavo aš menka! . . .
Tarnauti trokštu Tau karščiausiai,
Padėk pažint man kelią tą!
— Juk Tu dukra dangaus Valdovės, —
Atsako Viešpats tyloje, —
Ji veda — Tu klusniai eini:
Ungies nešėja jau esi . . .
Ir neši Atgimimo Ugnį
į širdis brolių pavergtų.
Tame kely bus maža rožių,
Spygliai ne kartą skaudžiai žeis —
Per kovą ir kančias ateis
Į šviesų savo Laisvės Rytą
Nenugalėta Lietuva
Vieninteliu Tikėjimo, Aukos keliu.
1981 m. birželis
***
