Abiturientei D.


Štai prieš akis keliai kryžiuojasi. 
Jie šaukia, moja Tau: „Ateik!" 
O girios šauksmą atkartoja — 
Pasaulis atkakliai vilioja . . . 
Ir sunerimusi dairaisi:
— Kur laimė? O lemtis kokia? 
Gal ir pavojai baisūs laukia? 
Ar ištesėsiu kelyje?

Ir rankos kyla į Aukščiausią:
— Tarnaitė Tavo aš menka! . . . 
Tarnauti trokštu Tau karščiausiai, 
Padėk pažint man kelią tą!

— Juk Tu dukra dangaus Valdovės, — 
Atsako Viešpats tyloje, — 
Ji veda — Tu klusniai eini: 
Ungies nešėja jau esi . . . 
Ir neši Atgimimo Ugnį 
į širdis brolių pavergtų. 
Tame kely bus maža rožių, 
Spygliai ne kartą skaudžiai žeis —

Per kovą ir kančias ateis
Į šviesų savo Laisvės Rytą
Nenugalėta Lietuva
Vieninteliu Tikėjimo, Aukos keliu.

1981 m. birželis

***