K R O N I K A

Nuorašas:
Kauno Kunigų Seminarijos Rektoriui
Gofman Aleksandro, 
gyv. Vilniuje, Pranskaus 37-2,

P a r e i š k i m a s

    1973 metų gruodžio 5 ir 13 dienomis Kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komiteto laikraštyje „Gimtasis kraštas" buvo atspausdintas J. Aničo straipsnis „Kovoje prieš klastingą melą". Čia autorius, pasiremdamas kai kurių Lietuvos dvasininkų pasisakymais, bando įrodyti, kad Lietuvoje yra pilna sąžinės ir religijos laisvė. Perskaitęs ne tik minėtą J. Aničo straipsnį, bet ir daugelį lietuvių kalba išleistų religijos ir sąžinės laisvės klausimu rašinių, įsitikinau, kad visa šiuos klausimus liečianti literatūra yra grynas melas, klasta ir šmeižtas. Lietuvos dvasininkai negalėjo ir negali sakyti, kad čia tikintieji turi sąžinės ir religijos laisvę. Tai akivaizdžiausias melas! Jeigu jie taip kalbėjo, greičiausiai buvo priversti, o gal tie pasisakymai yra kažkieno jiems primesti, nes ateistinių straipsnių autoriams tiesa ir sąžiningumas neegzistuoja. Komunistų partija jiems yra suteikusi šiais klausimais absoliučią laisvę.

    Pavyzdžiui, kaip galėjo sakyti Kauno Kunigų seminarijos rektorius kun. dr. V. Butkus, kad priimant naujus kandidatus į Seminariją, pati Seminarijos vadovybė sprendžianti, ar kandidatas tinkamas būti jos auklėtiniu, ar ne. Kad tai absoliutus melas, kad kandidato tinkamumą apsprendžia ne Seminarijos vadovybė, o valstybinio saugumo darbuotojai, patyriau pats.

. . . Daugiau...

    1980 m. balandžio 17 d. 10 val. KGB paplk. Urbono vadovaujami 12 saugumiečių pradėjo kratą Viduklės klebonijoje pas kun. Alfonsą Svarinską. Po kratos orderiu pasirašė LTSR prokuroras Kairelis ir KGB pirmininkas generolas Petkevičius. Kviestinius — Joną Ivaškevičių ir Laimą Rudžionytę — saugumiečiai atsivežė iš Raseinių. Kratos tikslas — paimti vadinamą „antitarybinę" literatūrą. Krata baigėsi 16 val.

    Kratos metu paimta: rašomoji mašinėlė, „Tiesos kelias" Nr. 1, 9,11,14 magnetofono kasečių, „Kontinento" fotokopijos ir kai kurie TTG Katalikų komiteto dokumentai.

*     *     *

    Tą pačią dieną KGB paplk. Urbono vadovaujami saugumiečiai be prokuroro sankcijos padarė kratą Monikos Gavėnaitės bute, esančiame Viduklės klebonijoje. Kratos metu paimta: rašomoji mašinėlė, „Ateitis" Nr. 1, „Tiesos kelias" Nr. 9, 12.

*     *     *

    Asmeninė krata buvo padaryta pas kun. Gustavą Gudanavičių, kurį kratos metu saugumiečiai rado Viduklės klebonijoje.
    Paimta žurnalo „Kontinent" keletą fotokopijų.

. . . Daugiau...

    Petras Plumpa jau daugiau kaip metai laikomas visiškoje izoliacijoje. Iš jo negaunami laiškai, jam negalima pasiųsti jokios banderolės, neduodami pasimatymai.

    P. Plumpos bičiuliai iš lagerio pranešė, kad jo sveikata yra labai nusilpusi, todėl jis nepajėgia įvykdyti didžiules darbo normas ir už tai yra nuolat kankinamas badu ir šalčiu karceryje.

*     *     *

    Po teismo (1979 m. lapkričio 19 d.) Romas Ragaišis 2,5 mėn. kalėjo Kapsuke, o dabar atlieka bausmę Tomske. Jis buvo nuteistas neva už spekuliaciją akiniais.

    Dabartinis jo adresas: 634020 Tomsk, p/ja 114/1 otriad 6. Bausmė baigiasi š.m. liepos 9 d.

    R. Ragaišis — eilinė KGB auka.

. . . Daugiau...

    1980 m. vasario 28 d. Klaipėdos „liaudies" teismas vėl nuteisė Justą Gimbutą, — šį kartą vieneriems metams laisvės atėmimo už „pasų nuostatų pažeidimą". Prie bendro nelaisvės stažo tai sudarys viso 33,5 metų. Tai pusė žmogaus gyvenimo, praleisto sunkiausiose, nežmoniškose kalinimo sąlygose. Tai kelias per dešimtis kalėjimų, konclagerių, kančių ir pasityčiojimų, Tėvynės ilgesio juodame labirinte. Ne kiekvienam užtektų dvasios jėgų, o kartu ir kūno jėgų nueiti šį erškėčiuotą kelią. Justas ištvėrė, nepalūžo ir liko tvirtas. Kietas žemaitis iš Skuodo krašto.

    1979 m. balandžio 4 d. po 32,5 metų kalinimo, išėjęs iš Vilniaus KGB požeminio kalėjimo, kur baigiantis bausmei buvo atvežtas iš konclagerio „smegenų praplovimui", atsisakė priimti sovietinį pasą ir pareikalavo teisės išvykti iš raudonosios imperijos. Valdžia atsakė represijomis. Laikinai apsigyvenus Klaipėdoje, Debreceno g. Nr. 84-17 pas invalidę seserį, jam buvo uždėta administracinė priežiūra. Justą pasistengta izoliuoti nustatytu miesto kvartalu, už kurio ribų jam be atskiro leidimo uždrausta išeiti. Daugelį kartų jis buvo kviečiamas į KGB tardymams, primygtinai grasinama ir šantažuojama, leidžiamos specialiai sukurtos paskalos ir šmeižtai. Tačiau senas kalinys nepasidavė. Į sovietinės valdžios puolimus atsakė pareiškimais, kuriuose atvirai išdėstė savo motyvus. TSRS ATP rašė: „... kovai su okupantais paskyriau visą savo gyvenimą. Per 32,5 metų manęs neperauklėjo. Daviau priesaiką ir ją pasirašiau savo krauju: kol plaks krūtinėje mano širdis — savo įsitikinimų nekeisiu. Nebuvau ir niekada nebūsiu TSRS piliečiu. Niekada nebūsiu Markso-Lenino ideologijos šalininku. Nepripažįstu tarybinę Lietuvą nepriklausoma, šalin iš Lietuvos okupantai! Reikalauju išduoti man pasą be pilietybės ir išleisti mane į užsienį..."

. . . Daugiau...

   Telšiai. 1980 m. kovo 9 ir 19 d. per Vilniaus televiziją ateistinėje laidoje „Argumentai" tarp kita ko smarkiai buvo puolamas Telšių katedros vikaras kun. Jonas Kauneckas. Jis kaltinamas, kad savo pamoksluose kursto tikinčiuosius nesilaikyti tarybinių įstatymų, nuteikia juos prieš tarybinę valdžią, ir Telšiuose jis yra tapęs „tiesiog neapykantos apaštalu". Tačiau laidos rengėjai nesugebėjo pateikti nė vieno fakto, nenurodė net prieš kokius konkrečiai įstatymus yra kurstoma liaudis. Nors laidos rengėjas žurnalistas Stuina teigė, jog redakcija yra gavusi daug tikinčiųjų nusiskundimų, vis tik nerado nė vieno tikinčiojo, kad pasisakytų per televiziją ir net nepaminėjo nė vieno besiskundžiančiojo pavardės.

    Laidoje pasisakanti komjaunuolė Nijolė Gedvilaitė buvo filmuojama vaikų lopšelyje „Saulutė". Ji iš anksto buvo paruošta, ką turinti kalbėti. Ir filmavo ją bene kelis kartus, nes vis ji nepataikė pasakyti pagal ateistinės laidos rengėjų skonį, štai kokiais „teisingais" metodais rengiamos tokios laidos. Be to, šitaip buvo kalbama apie pamaldas, įvykusias prieš tris metus. Rengėjai tikėjosi, kad per tiek laiko tikintieji bus visa pamišrę ir nebegalės protestuoti.

    Finansų inspektorius Vendzinskis, nuolat piktai užpuolęs tikinčiuosius (devocionalijų pardavėjas ir apmokestinamus bažnyčių tarnautojus), laidoje kalbėjo, kad kun. J. Kauneckas apšmeižęs tarybinius pareigūnus, bet nenurodė nė vieno nukentėjusio pavardės. Visa laida sudaryta šitokiu abstrakčiu fantazijos principu, nors pavadinta moksline.

. . . Daugiau...

    Raseiniai. 1980 m. kovo mėnesį Raseinių I-je ir Il-je vidurinėse mokyklose buvo įsakyta sudaryti Mišiomis patarnaujančių vaikų sąrašus ir juos pristatyti į partijos komitetą.

*     *     *

    Šaukotas (Radviliškio raj.). 1980 m. kovo 12 d. pareiškime, adresuotame sovietinei valdžiai, kun. Bronius Gimžauskas rašo:

    „1980 m. kovo 11 d. iš mokyklos parėjo graudžiai verkdamas penktos klasės mokinys Ričardas Kriaučiūnas. Kada tėvai paklausė, ko jis verkia, Ričardas pasiskundė, kad mokyklos direktorė Filomena Taujenskaitė, pasikvietusi į kabinetą, jį išvadino davatka, atsilikėliu, kad jis darąs gėdą mokyklai už tai, kad einąs patarnauti šv. Mišioms., Direktorė liepė jam parašyti raštu pasiaiškinimą, kodėl jis lankąs bažnyčią.

    Kadangi direktorė Taujenskaitė priekaištavo, kad jis, būdamas pionierių, lanko bažnyčią, o iki 18 metų lankyti bažnyčios negalima, tada jo tėvai — Aldona ir Petras nunešė direktorei pionierių kaklaraišj ir TSRS Konstituciją ir paprašė direktorę pasiskaityti 52-rą straipsnį, kur rašoma, jog kiekvienas TSRS pilietis gali išpažinti bet kokią religiją ir jam garantuojama sąžinės laisvė . . .

    Tai jau antras kartas, kai Šaukoto mokyklos direktorė F. Taujenskaitė grubiai pažeidžia Konstituciją ir persekioja tikinčius mokinius.

    1979 m. spalio 2 d. Šaukote buvo laidojama mokytojos giminaitė A. Kapitanskienė su bažnytinėmis apeigomis. Mokiniams atnešus vainikus ir gėles į bažnyčią ir juos sudėjus prie karsto, direktorė tuoj įsakė mokiniams išeiti iš bažnyčios, kad jie negalėtų pasilikti pamaldoms (. . .)"

. . . Daugiau...

1. 1980 m. balandžio mėn. pasirodė „Tautos kelio" pirmasis numeris, apimantis 37 psl. Numeryje gvildenami tautiniai klausimai. Įžangoje redakcija rašo: „Vis plečiasi ir didėja gretos tų, kurie kovoja ir aukojasi, kad tautoje neužgestų ryžtas atgauti laisvę, šis besiplečiantis sąjūdis paskatino ir „Tautos kelią" pasirodyti... Jo noras — paremti tautiečius, kurie veda nelygią kovą ir stoti vieton tų, kurie buvo priversti iš kovos lauko pasitraukti. . . Okupacinė valdžia ne amžina, išsivadavimo valanda ateis, ir Lietuva bus laisva ir savarankiška. Tokio įsitikinimo skatinami ir pradedame pirmąjį žingsnį".
2. „Aušra" Nr. 21. Numeris išėjęs kovo mėnesį.

*     *     *

L i e t u v i ,     n e p a m i r š k !

Petras Plumpa (Permės sr.), Petras Paulaitis (Mordovija), Nijolė Sadūnaitė (tremtis Bogučanuose), Sergiejus Kovaliovas (Mordovija), Viktoras Petkus (Čistopolio kalėjimas), Balys Gajauskas (Mordovija), Vladas Lapienis (Tremtis Tejoje), Julius Sasnauskas (Laukia teismo KGB kalėjime), Antanas Terleckas (Laukia tesimo KGB kalėjime), Povilas Pečeliūnas (Laukia teismo KGB kalėjime), Vytautas Skuodis (Laukia teismo KGB kalėjime), Algirdas Statkevičius (Laukia teismo KGB kalėjime), Anastazas Janulis (Laukia teismo KGB kalėjime), Povilas Buzas (Laukia teismo KGB kalėjime), Ona Vitkauskaitė (Laukia teismo KGB kalėjime), Genovaitė Navickaitė (Laukia teismo KGB kalėjime) ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!

. . . Daugiau...