TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvos vyskupai, kunigai ir tikintieji dažnai susiduria su religijos diskriminacija. Panaši ir kitų Tarybų Sąjungos tikinčiųjų padėtis. Tikintieji neturi tų teisių, kuriomis valstybėje naudojasi ateistai. Tarybinė Konstitucija deklaruoja tik kulto laisvę, bet ir ši ribota laisvė praktiškai dažnai yra varžoma. Daugelis įstatymų, tvarkančių tikinčiųjų reikalus, neatitinka Lietuvos sąlygų ir prieštarauja ne tik tarybinei Konstitucijai, bet ir tarptautiniams TSRS susitarimams. Todėl mes, katalikai, ryžomės įkurti Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komitetą (TTG KK), kuris sieks katalikams lygių teisių su ateistais. Savo veikla tikimės padėti tikintiesiems, o įgyvendinus teisinę ir praktinę ateistų lygybę, daug laimės ir Tarybų Sąjungos autoritetas krikščioniškuose Vakaruose.

Siekdami šio tikslo mes esame pasiryžę:

- atkreipti tarybinės vyriausybės dėmesį į Bažnyčios ir paskirų tikinčiųjų diskriminavimo faktus;

- informuoti Bažnyčios vadovybę, o reikalui esant, ir visuomenę apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje ir kitose tarybinėse respublikose;

- siekti, kad tarybiniai įstatymai ir jų praktinis taikymas, liečiantis Bažnyčios ir tikinčiųjų reikalus, neprieštarautų tarptautiniams TSRS susitarimams;

- aiškinti kunigams ir tikintiesiems jų teises ir padėti jas apginti.

Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams

PAREIŠKIMAS


Pranešame, kad mes, žemiau pasirašiusieji kunigai, sudarėme Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komitetą.

Priedas: Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komiteto programa.

1978 m. lapkričio 13 d.

TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:

Jonas Kauneckas, 
Alfonsas Svarinskas, 
Sigitas Tamkevičius, 
Vincas Vėlavičius, 
Juozas Zdebskis

TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS

1978 m. lapkričio 13 d. 
Nr.1

Šventasis Tėve,

Ilgą laiką, net ir tada, kai mūsų tikinčiųjų vargai garsiai šaukėsi pagalbos, kai buvome persekiojami ir kovojome, mes buvome laikomi „Tylos Bažnyčia". Labai nudžiugome išgirdę iš Jūsų Šventenybės lūpų, kad nuo dabar „Tylos Bažnyčios" nebėra, nes ji kalbės Popiežiaus lūpomis. Bažnyčioje geriausiai yra girdimas apaštalų įpėdinių - vyskupų - balsas. Tačiau kovojančio ateizmo sąlygomis šis balsas kartais būna visiškai prislopintas. Suvokdami savo atsakomybę prieš Dievą ir Bažnyčią, taip pat žinodami, kad objektyvi informacija apie Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje ne visada pasiekia Apaštalų Sostą, mes, Lietuvos kunigai, ryžomės kalbėti ir ginti švenčiausias Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, nes mūsų tyla ir laukimas sudaro palankiausią dirvą ateistams griauti Bažnyčią iš vidaus ir išorės. Šiuo tikslu mes ir susibūrėme į Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komitetą.

Išreikšdami savo sūnišką meilę ir besąlygišką ištikimybę Apaštalų Sostui, prašome Jus, Šventasis Tėve, palaiminti mūsų pasiryžimą, darbą ir auką.

1978 m. lapkričio 13 d.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:

Jonas Kauneckas, 
Alfonsas Svarinskas, 
Vincas Vėlavičius, 
Sigitas Tamkevičius, 
Juozas Zdebskis   

 

Priimta

1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Preambulė


Atsižvelgdama į tai, kad visiems žmonių giminės nariams būdingo orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas;

atsižvelgdama į tai, kad žmogaus teisių visiškas nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, piktinančius žmonijos sąžinę, o sukūrimas pasaulio, kuriame žmonės turės žodžio ir įsitikinimų laisvę ir bus išlaisvinti iš baimės ir skurdo pančių, paskelbtas kaip kilniausias žmogaus siekimas;

atsižvelgdama į tai, jog būtinai reikia, kad žmogaus teises saugotų įstatymo galia, dėl to, kad jis nebūtų priverstas imtis, kaip kraštutinės priemonės, sukilimo prieš tironiją ir priespaudą;

TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS

Nr.2

TSRS religijų reikalų tarybai

PAREIŠKIMAS


Jau beveik dvidešimt metų du Lietuvos vyskupai J.E.Vincentas Sladkevičius ir J.E. Julijonas Steponavičius nežinia kieno patvarkymu, už ką ir kuriam laikui, be teismo sprendimo yra nušalinti nuo savo pareigų ir ištremti į Lietuvos pakraščius. Šitokia tarybinių pareigūnų savivalė padarė didelį nuostolį Bažnyčiai, Lietuvos tikintiesiems ir žemina tarybinį teisėtumą. Prašome leisti aukščiau minėtiems vyskupams eiti ganytojų pareigas savo vyskupijose.

1978 m. lapkričio 13 d.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:

Jonas Kauneckas, 
Alfonsas Svarinskas, 
Sigitas Tamkevičius, 
Vincas Vėlavičius,
Juozas Zdebskis   

TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS

1978 m. lapkričio 13 d. 
Nr.3

TSRS vidaus reikalų ministrui

PAREIŠKIMAS

Lietuvos TSR Panevėžio vyskupijos Sidabravo klebonas kun. P.Masilionis jau 10 metų bando gauti leidimą pasimatyti su savo broliais Adolfu ir Juozu, gyvenančiais JAV. Į pirmuosius prašymus Lietuvos TSR VRM visai neatsakė, o į tris atsakė: „Neišleidžiama". 1978 m. gegužės 30 d. kun. Masilionis kreipėsi į LTSR vidaus reikalų ministeriją septintą kartą, ir tada Radviliškio VRS atsakė, kad jo niekuomet neišleisią pasimatyti su broliais, nes jie esą organizavę bandas ir žudę žmones, tarybinius piliečius. Tai aiški netiesa, nes ir pats valstybės Saugumas niekada jų šituo nekaltino.
Remiantis Helsinkio Baigiamuoju Aktu, kun. P.Masilionis turi teisę aplankyti savo brolius, tuo labiau kad jie visi yra senyvo amžiaus.

Prašome patvarkyti, kad Jūsų pareigūnai neprasikaltusių žmonių nevadintų žmogžudžiais ir kad kun. P.Masilionis būtų išleistas į JAV pasimatyti su savo broliais.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:

Jonas Kauneckas,
Alfonsas Svarinskas, 
Sigitas Tamkevičius, 
Vincas Vėlavičius,
Juozas Zdebskis 

 

TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS

1978 m. lapkričio 16 d. 
Nr.4
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui 
prie TSRS MT Vilniuje

Gerbiamasis įgaliotini,

1978 m. lapkričio mėn. keli Lietuvos kunigai - Jonas Zubrus, Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius - buvo nubausti piniginėmis baudomis už Vėlinių procesiją į kapines be rajonų vykdomųjų komitetų leidimo. Atrodo, kad ši nauja akcija prieš kunigus yra vykdoma su Jūsų žinia. Mes laikome šias bausmes grubia kunigų ir tikinčiųjų diskriminacija, pažeidžiančia tikėjimo laisvę, kurią užtikrina įvairūs tarptautiniai TSRS susitarimai, tarp jų ir Helsinkio Baigiamasis Aktas. Jei ateistai turi teisę lapkričio mėn. pradžioje organizuoti civilių mirusiųjų pagerbimą, tai vienodą teisę privalo turėti ir tikintieji, tačiau rajonų vykdomieji komitetai reikalauja iš jų leidimų, kurių patys niekada neduoda.

Popiežiui Jonui Pauliui II
Stačiatikių autokafalinių bažnyčių Galvoms
Anglikonų Bažnyčios Primui arkivyskupui D.Koganui
Pasaulinei Bažnyčios Tarybai
Kitų krikščioniškų bendruomenių komitetams,
ginantiems tikinčiųjų teises 
JAV prezidentui Dž.Karteriui

KREIPIMASIS


Svarbiausiu veiksniu, apibūdinančiu dabartinio pasaulio veidą, tapo paaštrėjęs žmogaus asmens laisvės ir orumo suvokimas, pasireiškiantis tarptautiniu žmogaus teisių gynimo sąjūdžiu.

Religiniu požiūriu žmogaus teisių gynimą galima laikyti parama, realizuojančia Dievo sumanymą apie žmogų kaip dvasinę būtybę, sukurtą pagal Dievo paveikslą, laisvą ir atsakingą už savo ir visos Dievo kūrinijos likimą.

Judėjimas, sąlygojantis visišką ir laisvą žmogaus prigimties išsiskleidimą ir Dievo duotų galimybių realizavimą, yra kūrybinė žmonijos pastanga, nukreipta į pasaulio sutvarkymą pagal Dievo nubrėžtą planą.

Tarybinė spauda rašė

„Tarybinė Klaipėda". 1977 m. vasario 11 d., Nr. 35 

Tokiu pavadinimu neseniai Maskvos leidykloje „Znanije" išleista Vladimiro Kurojedovo brošiūra.

Carinėje Rusijoje, rašo autorius, nebuvo sąžinės laisvės. „Rusijos imperijos įstatymų kodeksas" oficialiai buvo paskelbęs religijų nelygybę. Pirmaujančia ir viešpataujančia oficialiąja valstybės religija buvo paskelbta pravoslavų, o jos vadovu buvo laikomas pats caras. Tam, kuris neigdavo pravoslavybės tiesas, pagal imperijos įstatymus būdavo atimamos visos teisės.

Rusijos pravoslavų Bažnyčia turėjo išimtinę teisę propaguoti savo tikėjimų. Kitos bažnyčios buvo tik pakenčiamos Rusijoje, o kai kurių protestantiškų tikybų šalininkai buvo žiauriai persekiojami. Kitatikių priėmimas į mokyklas buvo apribotas. Jiems nebuvo prieinama valstybinė tarnyba, o kai kurių religinių krypčių atstovams buvo draudžiama gyventi atitinkamose šalies vietose.

Tarybinė spauda rašė

„Komunizmo Švyturys". 1978 m. vasario 21d. Nr.23

„TSRS piliečiams garantuojama sąžinės laisvė, tai yra teisė išpažinti bet kurią religiją arba neišpažinti jokios, praktikuoti religinius kultus arba vesti ateistinę propagandą. Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais draudžiama".
TSRS konstitucijos 52str.

„Socializmas garantuoja sąžinės laisvę". Tai įrašyta TSRS Konstitucijoje.

Didžiojo Spalio socialistinė revoliucija išlaisvino žmogų iš materialinės ir dvasinės priespaudos. Prieš šešiasdešimt metų, vasario mėn., buvo paskelbtas V.Lenino pasirašytas Liaudies Komisarų Tarybos dekretas „Dėl Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės ir mokyklos nuo Bažnyčios". Šis istorinis dokumentas nustatė pagrindinius tarybų valstybės santykių su religija ir Bažnyčia principus, užtikrinusius sąžinės laisvės įgyvendinimą.

1978 m. gruodžio 8 d. (Nr. 69)

Trisdešimt metų Visuotinei 
žmogaus teisių deklaracijai

KREIPIMASIS

Prieš 30 metų Jungtinių Tautų priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija tapo svarbiu etapu formuojant dabartinėje visuomenėje humanitarinius principus. Truputį anksčiau, prieš ją priimant, baigėsi Antrasis pasaulinis karas ir buvo sunaikintas hitlerinis nacizmas. Nusikalstamos diktatūros galui ne mažiau pasitarnavo Stalino mirtis.

Tačiau ir dabar daugelyje pasaulio kraštų, neišskiriant ir TSRS, paskelbti minėtos Deklaracijos principai toli gražu dar neįvykdyti.

TSRS laužoma Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos daugelis svarbių straipsnių:

19 str. - įsitikinimų laisvė ir laisvė gauti bei skleisti informaciją;
13 str. - teisė laisvai pasirinkti gyvenamąjį kraštą, o krašto viduje -gyvenamąją vietą;
18 str. - religijos laisvė;
10 ir 11 str. - teismo viešumas bei teisingumas;
5 str. - žiaurių ir žmogų žeminančių bausmių draudimas;
20 str. - susibūrimų laisvė;
23 ir 26 str. - neuždrausta nacionalinė ir ideologinė diskriminacija darbe ir švietimo srityje; neužtikrinta profesinių sąjungų laisvė;
15 str. - teisė išlaikyti arba pakeisti pilietybę;
12 str. - korespondencijos paslaptis ir buto neliečiamybė.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

ĮSAKAS

Dėl Religinių susivienijimų nuostatų patvirtinimo


Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria: 
Patvirtinti Religinių susivienijimų nuostatus.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo Pirmininko pavaduotojaL.Diržinskaitė

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo Sekretorius S.Naujalis

Vilnius,
1976 m. liepos 28 d. Nr.IX-748.

P a t v i r t i n t a

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 
1976 m. liepos 28 d. įsaku Nr.IX-748.

1. Šie nuostatai taikomi visų tikėjimų ir religinių srovių religinėms bendruomenėms ir tikinčiųjų grupėms, taip pat religiniams centrams, dvasiniams ir kitiems visų pavadinimų kulto susivienijimams, veikiantiems Lietuvos TSR teritorijoje.

2. Visų kultų tikinčiųjų piliečių religiniai susivienijimai turi būti užregistruoti kaip religinės bendruomenės arba tikinčiųjų grupės. Kiekvienas pilietis gali būti tik vieno religinio kulto susivienijimo (bendruomenės arba grupės) narys.

3. Religinė bendruomenė yra vietinis ne mažiau kaip dvidešimties asmenų susivienijimas, jungiantis 18 metų amžiaus sulaukusius vieno kulto, tikėjimo arba krypties tikinčius piliečius, susivienijusius savo religiniams poreikiams bendrai tenkinti. Tikintiems piliečiams, kurie dėl mažo skaičiaus negali sudaryti religinės bendruomenės, suteikiama teisė sudaryti tikinčiųjų grupę. Religinė bendruomenė turi teisę įsigyti bažnyčios apyvokos ir religinio kulto reikmenis, transporto priemones, nuomoti, statyti ir pirkti pastatus savo reikalams įstatymo nustatyta tvarka.

TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS

1978 m. gruodžio 25 d. 
Nr.5

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui 
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui 
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui P.Anilioniui

Prieš trisdešimt metų, 1948 m. gruodžio 10 d., Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią įsipareigodama šventai vykdyti pasirašė ir Tarybų Sąjunga. Tarybinė spauda net tvirtina, kad naujoji TSRS Konstitucija garantuoja žymiai daugiau teisių ir laisvių, negu tai numatyta Visuotinėje deklaracijoje.

Lietuvos katalikai, pokario metais pergyvenę įvairias diskriminacijos formas, tikėjosi, kad Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos garbingo jubiliejaus proga tarybinė vyriausybė suteiks jiems bent šiek tiek daugiau teisių ir laisvių, tačiau viskas įvyko atvirkščiai. 1978 m. lapkričio 24 d. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P.Anilionis sukvietė į Vilnių visus Lietuvos vyskupus ir valdytojus ir įsakmiai pabrėžė, kad nuo dabar reikėsią besąlygiškai laikytis 1976 m. liepos 28 d. 
LTSR AT Prezidiumo patvirtintų Religinių susivienijimų nuostatų, o jų nesilaikantieji būsią griežtai baudžiami.