1980 m. lapkričio 24 d. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo išvažiuojamoji sesija Kaišiadoryse pradėjo nagrinėti Anastazo Janulio ir Povilo Buzo bylą. Apie įvyksiantį teismą nebuvo pranešta net patiems artimiausiems teisiamųjų giminėms, pvz., P. Buzo žmonai, A. Janulio seseriai ir kt. Atsitiktinai nugirdę, kad Vilniuje lapkričio 24 d. bus teisiamos Ona Vitkauskaitė ir Genovaitė Navickaitė, giminės nuvyko į Aukščiausiąjį Teismą Vilniuje ir čia sužinojo, kad už pusvalandžio Kaišiadoryse prasidės A. Janulio ir P. Buzo teismas.

Į teismo salę saugumiečiai neįleido net bent kiek tolimesnių teisiamųjų giminių, pvz., Buzo brolienės. Tik po ilgų ginčų saugumiečiai įleido į salę Buzo seserį. Tuo tarpu visas vietas salėje užėmė saugumiečiai ir kiti pareigūnai. Apie jų „domėjimąsi" teismu liudijo tai, kad daugelio rankose matėsi knygos, laikraščiai, o kurie tikrai norėjo dalyvauti teisme, likosi už durų, pvz., kun. Antanas Gražulis, Buzienė ir kt. Juos išvijo ne tik iš koridorių, bet neleido būti net pirmo aukšto foje ar prie durų lauke. Aplink teismo rūmus, vestibiulyje, koridoriuose — visur kaip skruzdžių knibždėjo saugumiečių iš Vilniaus, Prienų ir Kaišiadorių ir į pagalbą sukviestų milicininkų.

Sužinoti teisėjo pavardę nepavyko, prokuroras — Bakučionis, tarėjas — Bikulčius.

 

Anastazas Janulis SJ

1980 m. lapkričio 24-25 dienomis Vilniuje LTSR Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo Genovaitės Navickaitės ir Onos Vitkauskaitės bylą dėl „LKB Kronikos" dauginimo ir platinimo.

Apie įvyksiantį teismą nebuvo pranešta net artimiausiems teisiamųjų giminėms, — sužinota tik iš liudininkų, kurie buvo iškviesti į teismą. Prie teismo salės budėjo saugumiečiai ir į vidų nieko, išskyrus pačius artimiausius gimines, neįleido. Salę užpildė saugumiečiai ir, čekistų žodžiais tariant, „praktikantai". Bronės Vitkauskaitės neišleido iš darbo, kad negalėtų dalyvauti sesers teisme.

10 vai. į salę atvedamos, lydimos kareivių, teisiamosios. Prie jų staiga prišoka liudininkės — Teresė Petrikienė ir Genutė Mačenskaitė ir pasveikina: „Sveikinimai nuo visų, kurie už jus meldžiasi!". Kareiviai grubiai nuvaro drąsuoles šalin.

ses. Genovaitė Navickaitė


Teisėjas pristato teismo sudėtį: teismo pirmininkas — Repša, tarėjai — Burokevičienė ir Gudelevičius, valstybinis kaltintojas — Kyrijenko.

1980 m. gruodžio 16 d. Kelmėje įvyko Gemos-Jadvygos Stanelytės teismas. Saugumas norėjo, kad šis procesas įvyktų niekam nežinant, — nebuvo pranešta net artimiausiems giminėms. Ankstų rytą, dar tamsoje, prie teismo durų susirinko būrys Gemmos bičiulių. Kai prie teismo sustojo pilka kalėjimo mašina, kažkas iš Gemos draugų, prasiskirsčius milicininkams, prišoko prie geležinės kalėjimo mašinos ir garsiai sušuko prie pat automašinos durų plyšio: „Gmma! Gemute! Mes su tavimi!".

Atvažiavusieji greitai sužinojo, kur yra teismo salė ir skubiai sugužėjo į vidų. Teismo darbuotojai neramiai žvilgčiojo į salėje sėdinčius, o po kurio laiko atėjo solidnus veikėjas ir milicininkas ir visus išvarė iš salės sakydamas, kad toje salėje bus kita byla, o Stanelytės teismas būsiąs vėliau. Išvaryti žmonės nuėjo į teismo pirmininko kabinetą ir čia sužinojo, kad Gemmos teismas būsiąs 12 valandą ir jis įvyksiąs pirmininko kabinete. Išvaryti teisiamosios draugai ir pažįstami sustojo ant teismo laiptų ir koridoriuje, nes lauke buvo šalta ir drėgna. Žmonių prie teismo rinkosi vis daugiau ir daugiau, — suvažiavo iš tolimiausių Lietuvos kampelių: kunigai, jaunimas, pagyvenę žmonės. Visi norėjo patekti į teismo salę, bet milicija griežčiausiai saugojo teismo duris. Atvažiavę kunigai — A. Svarinskas, S. Tamkevičius, V. Vėlavičius prisistatė kaip TTG Katalikų Komiteto nariai ir prašė leisti pasimatyti su teismo pirmininku. Tačiau jokie įrodinėjimai, jokie reikalavimai nesuminkštino liaudies valdžios — milicija kunigus neįleido net pro duris į koridorių. Galiausiai apgaulės būdu daugelį laukiančiųjų pavyko išvilioti prie kitų durų iš lauko pusės — saugumiečiai sakė, jog per jas bus leidžiami į salę ir, kurie pirmieji stovės prie tų mažųjų durų, tie pateks į salę.

 

ses. Gema Stanelytė

1980 m. gruodžio 15 diena. Vilniuje Aukščiausiojo Teismo posėdžių salėje Nr. 101 daug žiūrovų, o tarp jų ir trijų teisiamųjų — G. Iešmanto, P. Pečeliūno ir V. Skuodžio — šeimos nariai bei artimi giminės. Ant teisėjo stalo pūpso 24 tomai bylos medžiagos. Įveda teisiamuosius. Visi išvargę, bet tvirti dvasia. Įeina prokuroras Bakučionis, teisėjas Ignotas, tarėjai — Didžiulienė ir vyras rusiška pavarde. Teisėjas paklausia, ar kaltinamieji turi pastabų dėl teismo sudėties. Visi trys teisiamieji atsisakė advokatų, nes jie buvo paskirti gruodžio 8 d., tuo pat metu, kai teisiamiesiems buvo įteikta kaltinamoji išvada, ir jie nespėjo susipažinti su byla. Povilas Pečeliūnas dar pažymėjo, kad jis negavo jokios juridinės konsultacijos, nors advokato laukė rugsėjo 9, 11 ir 12 dienomis. Tačiau advokatas Kudaba vis dar neturėjo laiko susitikti su ginamuoju. Doc. Skuodis dar prašė pakeisti teismo sudėtį, nes jie, būdami komunistų partijos nariais, tokio pobūdžio byloje, kaip ši, negali būti objektyvūs. Teismas advokatus nušalino, ir jie nuleidę galvas išėjo iš salės. Be to, dar buvo svarstomas Iešmanto pageidavimas nekviesti sūnaus liudyti prieš tėvą. šį pageidavimą palaikė ir Pečeliūnas su Skuodžiu, šį prašymą teismas atmetė.

Teismui prisistato teisiamieji:
Skuodis, Vytautas, pagal metrikus Vytautas-Benediktas Scot (Scott), gimęs 1929 m. kovo 21 d. Čikagoje, JAV, TSRS pilietis, neteistas, vedęs, išsilavinimas — aukštasis, dirbo Vilniaus Valst. universitete, docentas.

Iešmantas Gintautas gimęs 1930 m. Lietuvoje, TSRS pilietis, vedęs, 20 metų dirbo žurnalisto darbą respublikiniuose laikraščiuose, vėliau knygų rūmuose, baigęs V.V. Pedagoginį institutą, lietuvių kalbos ir literatūros spec.

1980 m. spalio 14 d. rytą užmigo Viešpatyje T. Pranciškus Masilionis SJ. Kadangi šis šventas ir uolus kunigas labai daug yra pasidarbavęs Lietuvos Katalikų Bažnyčiai ir Tautai, pateikiame žiupsnelį žinių iš jo neeilinio gyvenimo.

Velionis gimė 1902 m. vasario 26 d. Pažosų kaime, Joniškio parapijoje, devynių vaikų šeimoje. Baigęs Panevėžio gimnaziją, studijavo filosofiją bei teologiją, ir 1927 m. birželio 11 d. vysk. K. Paltarokas pašventino jį kunigu. Dirbo vikaru, kapelionu, kurijos kancleriu. 1928 m. įstojo į Jėzuitų ordiną; keletą metų studijavo Austrijoje. Pokario metais, uždarius vienuolynus, dirbo klebonu įvairiose parapijose: Karsakiškyje, Palėvenėje, Kriklėnuose ir Sidabrave.

T. P. Masilionis buvo uolus apaštalas. Už rūpestingą pastoracinį darbą Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Rugienis neleido jam kunigauti, — atėmė, vadinamą, registracijos pažymėjimą, ir, tik vysk. J. Steponavičiui užstojus, galėjo bent altaristauti Saločiuose.

Tėvas Pranciškus labai sėkmingai vesdavo rekolekcijas parapijose, kunigams, vienuolėms seselėms, — visus žavėdavo ne tik jo žodis, bet ir labai iškalbingas asmeniškas gyvenimas, kurį galima apibūdinti: nieko sau, viską Dievui ir žmonėms. Jis buvo tarsi įsikūnijusi Dievo meilė, kurią visur spinduliavo.

1430 m. Trakuose mirė Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas, išvedęs lietuvių tautą į platų visos Europos tautų krikščioniškosios kultūros kelią.

1930 m. Nepriklausoma Lietuva šventė penkis šimtus metų nuo DLK Vytauto mirties. Laikraščiai, knygos titulavosi Didžiojo Kunigaikščio metais; sukaktuvėms paminėti buvo sukurti specialūs komitetai, statomas muziejus, paminklai, aplink Lietuvą keliavo Vytauto Didžiojo paveikslas, skatindamas tautą naujiems pasiryžimams ir užmojams.

Prabėgo 50 metų. Spalio 25 d. lietuviai, mylintys savo tautą ir gerbiantys Vytauto Didžiojo atminimą, atvyko į Trakus paminėti 550 metų Didžiojo Kunigaikščio mirties jubiliejų.

Trakų bažnyčios klebonui valdžia jau iš anksto buvo įsakiusi tą dieną užrakinti bažnyčią, o pačiam kur nors dingti.

Iš Vlado Lapienio laiško:
„Tiek kaliniu, tiek tremtiniu būdamas esu patenkintas, nes vykdau Viešpaties valią" ...

„Vartydamas lietuviškąją periodiką, radau parašyta taip: ,Dabar į Sibirą važiuoja savanoriai, komjaunimo kelialapius gavę geriausieji jaunimo atstovai, pasiryžę įsisavinti gamtos turtus, atverti šios žemės lobius liaudžiai. O tais laikais Sibiras buvo siaubą kėlusi ištremties vieta' („Tiesa", 1980.04.5). Perskaičius savaime kyla klausimas: o dabartiniu laiku tremtiniams Sibiras ar pasigėrėjimą kelianti vieta?"
 

* * *

Justas Gimbutas, nuteistas praėjusių metų vasario 26 d. Klaipėdoje vieneriems metams laisvės atėmimo „už pasų nuostatų pažeidimą", šiuo metu laikomas Vilniaus kalėjimo ligoninėje (OČ 12/11). Čia jis buvo atvežtas iš Kapsuko konclagerio. Sveikatos būklė sunki: minėto konclagerio karceryje paralyžavo kairę ranką ir koją. Buvo atsiradusios pragulos.

1980 m. sausio 29 d., suimant Anastazą Janulį, buvo sulaikyta ir Kaišiadorietė Algina Suslavičiūtė. Ji buvo tardoma apie Anastazą Janulį, o sekančią dieną jos namai buvo iškrėsti, ieškant pogrindžio literatūros. Kratos metu buvo paimta daug religinio turinio knygelių, adresų knygutė ir kt. Po kratos Suslavičiūtė buvo išvežta į Vilnių. Čekistas Matulevičius reikalavo viską papasakoti apie Janulį. Iš tardymo grįžo tik vasario 1 d.

Iki Janulio teismo Suslavičiūtė dažnai buvo kviečiama telefonu į Vilniaus saugumą tardymams. (Pagal telefoninius iškvietimus, niekada nereikia vykti į saugumą — Red. pastaba). Tardydavo čekistas Balčiūnas. Vieną kartą, Kaišiadorių saugumo viršininkas kvietė Suslavičiūtę būti saugumo šnipe ir informatore.

* * *

1980 m. rugpjūčio 24 d. grįžtant iš Šiluvos, Tytuvėnuose buvo sulaikytas Juozas Vasiliauskas, gyv. Šiauliuose, Lenino 165-16, jėga įstumtas į mašiną ir nuvežtas į štabą. Ten buvo tardomas, kodėl tą dieną atvykęs į Tytuvėnus; iš kur sužinojęs, kad bus atlaidai, ar pirmą kartą atvažiavęs į tuos atlaidus, su kokia priemone atvažiavo ir kiek žmonių atvažiavo kartu. Patikrinę dokumentus, Vasiliauską paleido.

Žemaičių kalvarija
Per didžiuosius Marijos atlaidus Žemaičių Kalvarijoje išdalinta šv. Komunijos: 
1966 m. — 6.944 
1970 m. — 8.624
1977 m. — 12.511
1978 m. — 16.413
1979 m. — 20.250
1980 m. — 22.100

Š.m. minėtų atlaidų metu tikintieji paėmė daugiau nei 4000 kortelių su pažadais laikytis absitenencijos arba blaivybės.
 

* * *

Miroslavas (Alytaus raj.)
1980 m. rugpjūčio 24 d., šv. Baltramiejaus atlaidų metu, Miroslave įvyko blaivybei propaguoti skirtas minėjimas. Pamaldų metu buvo pasakyti atitinkami pamokslai. Dauguma tikinčiųjų pasižadėjo nevartoti alkoholinių gėrimų arba vartoti saikingai, šventoriuje buvo atlikta antialkoholinė programa.

Dokumentas Nr. 36 (1980.X.20) — Pranešama, kad į TTG Katalikų komitetą įsijungė trys nauji nariai:
Kun. Leonas Kalinauskas, ind. 235036, Kėdainių raj., Josvainiai, Šušvės g. 16.
Kun. Algimantas Keina, ind. 234645, Varėnos raj., Valkininkai.
Kun. Vaclovas Stakėnas, - ind. 234584, Alytaus raj. Kriokialaukis.

1981 metams TTG Katalikų Komiteto sekretoriumi išrinktas kun. Jonas Kauneckas.

* * *

Dokumentas Nr. 37 (1980.X.20) — Pareiškime Lietuvos KP CK antrajam Sekretoriui Dybenkai rašoma: „Kaip matosi iš Eduardo Bulacho autobiografijos, jis savo gyvenime yra daug iškentėjęs neužtarnautų pažeminimų ir ujimo; viso to priežastimi buvo tik jo religiniai įsitikinimai". Toliau prašoma leisti jam emigruoti į JAV.

Šlavantai.

TSRS Prokuratūrai

Šlavantų parapijos tikinčiųjų

Pareiškimas


Mes, Šlavantų parapijos tikintieji, esame labai sukrėsti visų tų įvykių, kurių auka tapo mūsų klebonas kun. Juozas Zdebskis. š.m. spalio mėn. pradžioje aplink Šlavantų bažnytkaimį kursavo daug mašinų. Žmonės matė jas tai vienur, tai kitur stoviniuojančias, ir kažkokie įtartini tipai keisdavo net mašinų numerius, šitos mašinos visur sekiojo kleboną. Tomis dienomis neišaiškintomis priemonėmis — radiacija, cheminėmis medžiagomis ar kitokiu būdu buvo apdegintas mūsų klebonas ir su juo važiavęs inž. Vytautas Vaičiūnas. Resp. Kauno Klinikinėje ligoninėje kun. J. Zdebskiui buvo diagnozuota II laipsnio nudegimas.

Pastaruoju metu kažkodėl persekiojami Lietuvos kunigai: Luokėje buvo žiauriai nukankintas kun. Šapoka, Griškabūdyje, Kulautuvoje, Karmėlavoje kunigai buvo žiauriai kankinami. 
Prašome Prokurorą šiuos įvykius išaiškinti ir imtis priemonių kad ateityje tai nepasikartotų.
Šlavantai, 1980 m. spalio mėn.

Pasirašė 684 asmenys.

Kun. Juozas Zdebskis

Vilnius, š.m. spalio 22-24 d. Vilniuje vyko zoninis pasitarimas-seminaras „Užklasinis darbas rusų kalba nacionalinėje mokykloje". Ta proga išleistų rekomendacijų projektas ragina: „Visokeriopai siekti plačiai įtraukti visus moksleivius į įvairių formų užklasinį darbą rusų kalba. (...) Organizuoti bendramokyklinę rusiškai kalbančią aplinką: rusų kalbos dienas ir savaites, olimpiadas, įvairius konkursus, varžybas, disputus ir kt."

Metodiniame laiške nurodoma rengti pionierių ir komjaunimo susirinkimus ir kitas priemones rusų kalba. Siūloma sukurti sąlygas bendrauti su mokiniais rusų kalba. Rekomenduojama rusiškai dėstyti geografiją, istoriją, biologiją ir kt.

* * *

Šiauliai. 1980 m. rugsėjo 2 d. saugumietis Blazauskas apsilankė Šiaulių Medicinos mokykloje ir išsikvietė III k. 7 gr. moksleivę Ireną Dapkutę. Čekistas norėjo ją užverbuoti dirbti saugumui, grasindamas, kad ji niekam nepapasakotų apie jų susitikimą. Irena to nepažadėjo. Tą kartą nieko nelaimėjęs, rugsėjo 8 d. vėl bandė tas pats saugumietis suvilioti mergaitę gražiais pažadais: esą padėsiąs įstoti į aukštąją mokyklą" (nors klasėje ji buvo pirmūnė). Nepasisekus Irenos užverbuoti, saugumietis pradėjo klausinėti apie šiauliečius: M. Jurevičių, J. Petkevičienę ir J. Petkevičių, juos visaip šmeiždamas.

Petras Plumpa (Čistopolio kalėjimas), Petras Paulaitis (Mordovija), Sergiejus Kovaliovas (Mordovija), Viktoras Petkus (Permės sr.), Balys Gajauskas (Mordovija), Vladas Lapienis (Tremtis Tėjoje), Algirdas Statkevičius (Černia-chovskvo spec. psich. ligoninė), Antanas Terleckas (Permės sr.), Julius Sasnauskas (po teismo, adresas dar nežinomas), Povilas Pečeliūnas (po teismo, adresas dar nežinomas), Vytautas Skuodis (po teismo, adresas dar nežinomas), Anastazas Janulis (po teismo, adresas dar nežinomas), Povilas Buzas (po teismo, adresas dar nežinomas), Gintautas Iešmantas (po teismo, adresas dar nežinomas), Gemma-Jadvyga Stanelytė (po teismo, adresas dar nežinomas), Genovaitė Navickaitė (Panevėžys), Ona Vitkauskaitė (Panevėžys), ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!