K R O N I K A

1978 m. lapkričio 22 d. trys kunigai—Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis, Maskvoje suruoštoje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams pranešė, kad lapkričio 13 d. Lietuvoje įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitetas. Žurnalistai buvo supažindinti su TTG Katalikų komiteto nariais, programa ir paruoštais keturiais dokumentais.

Žemiau pateikiame šio komiteto kreipimąsi, kuris buvo pasiųstas Lietuvos vyskupams, tarybinei vyriausybei ir išdalintas užsienio žurnalistams:

Tikinčiųjų Teisių Gynimo Katalikų 
Komitetas

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvos vyskupai, kunigai ir tikintieji dažnai susiduria su religine diskriminacija. Panaši yra ir kitų Tarybų Sąjungos tikinčiųjų padėtis. Tikintieji neturi tų teisių, kuriomis valstybėje naudojasi ateistai. Tarybinė Konstitucija deklaruoja tik kulto laisvę, bet ir ši ribota laisvė praktikoje dažnai yra varžoma. Daugelis įstatymų, tvarkančių tikinčiųjų reikalus, neatitinka Lietuvos sąlygų ir prieštarauja ne tik tarybinei Konstitucijai, bet ir tarptautiniams TSRS susitarimams.

Todėl mes, katalikai, ryžomės įkurti Tikinčiųjų Teisių Gynimo Katalikų Komitetą, kuris sieks katalikams lygių teisių su ateistais. Savo veikla tikimės padėti tikintiesiems, o įgyvendinus teisinę ir praktinę tikinčiųjų ir ateistų lygybę, daug laimės ir Tarybų Sąjungos autoritetas krikščioniškuose Vakaruose.

Siekdami šio tikslo, mes esame pasiryžę:

atkreipti tarybinės Vyriausybės dėmesį į Bažnyčios ir paskirų tikinčiųjų diskriminavimo faktus;

informuoti Bažnyčios Vadovybę, o reikalui esant, ir visuomenę apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje ir kitose tarybinėse respublikose;

. . . Daugiau...

Jono Pauliaus II išrinkimas Vyriausiu Bažnyčios Ganytoju yra nepaprastas istorinis įvykis, turįs didelės reikšmės ne tik bendrai Katalikų Bažnyčios gyvenime, bet ypač svarbus Rytų Europos katalikams.

Pirmą kartą Bažnyčios istorijoje Apaštalų Soste matome Rytų Europos atstovą, šv. Tėvas Jonas Paulius II yra asmuo, kuriam pačiam teko išgyventi II pasaulinio karo žiaurumus, matyti baisias daugybės nekaltų žmonių kančias ir mirtį. Jam pačiam teko paragauti darbininko vargo, mokytis pogrindinėje kunigų seminarijoje. Jis turėjo progos pažinti ne tik Vakarų pasaulį, bet gerai susipažinti su klastinga ir nuoseklia Maskvos išdirbta marksistinio ateizmo kovos su Bažnyčia metodika. Gavęs kunigystės šventimus, jis turėjo progos pasidarbuoti įvairiuose pastoracinio darbo baruose. Tapęs vyskupu, o vėliau kardinolu, jis pasidarė artimiausiu Jo Eminencijos Lenkijos Primo kardinolo Višinskio bendradarbiu. Lenkijos Episkopatas, savo Primo vadovaujamas, sugebėjo taip išmintingai ir drąsiai vadovauti savo dvasininkams ir tikintiesiems, kad už jų pečių stojo visa Lenkija, pradedant nuo angliakasių ir baigiant inteligentais. Jie mokėjo įtikinti savąją tautą, kad kova už katalikų tikėjimą ir dorą yra tautos gyvybės ir mirties klausimas. Jie savo tvirta ir principinga laikysena išmokė net socialistinės valstybės pareigūnus gerbti Bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Kardinolas Višinskis parinko daugybę Bažnyčiai atsidavusių vyskupų. Rūpestingai ir uoliai tvarkoma pastoracija davė nuostabių vaisių. Pokario metais ateistiniais pagrindais tvarkomoje valstybėje katalikų tikėjimas ne tik nesusilpnėjo, bet tiek sustiprėjo, kad Lenkijos katalikai tapo vieni iš uoliausių Europoje. Nors ir pas juos varžoma religinė spauda, bet jie yra išleidę daug gerų veikalų, turi savą periodinę spaudą, net katalikišką universitetą Liubline. Lenkijos vyskupai drąsiais ir pagrįstais reikalavimais išsikovojo tokią laisvę, kokios neturi daugelis socialistinių respublikų, o mums apie jas net ir svajoti sunku. Tiesa, ir Lenkijoje Bažnyčios veikla varžoma įvairiomis priemonėmis, išrastomis ne tik Lenkijos socialistinės vyriausybės, bet ir ateistinės Maskvos.

. . . Daugiau...

Šitokį raštą gavo visi miestų ir apylinkių vykdomieji komitetai ir slapta surinkę žinias turėjo nusiųsti į savo rajono vykdomąjį komitetą:

. . . rajono Liaudies 
deputatų taryba

Vykdomasis komitetas 
1978.12.8 Nr.

Prašome iki 1979 m. sausio 2 d. pristatyti (asmeniškai) į rajono vykdomąjį komitetą informaciją apie padėtį visų konfesijų religines bendruomenes, religingumo būklę apylinkėje, gyvenvietėje, mieste, dvasininkų veiklą ir apylinkės, gyvenvietės, miesto vykdomojo komiteto atliktą darbą kontroliuojant įstatymų apie religinius kultus vykdymą 1978 metais.

Informacijoje būtina atsakyti į visus klausimus išvardintus atmintinėje. Be to, reikia tiksliai užpildyti pridedamas formas Nr. 1 ir 2.

Klausimai, kuriuos būtina nušviesti informacijoje.

A t m i n t i n ė

I. Padėtis visų konfesijų religinėse 
bendruomenėse ir religingumo būklė

1. Kiek maldos namų pagal atskiras konfesijas.

2. Dvasininkų skaičius religinėse bendruomenėse.

3. Maldos namų dabartinis stovis, jų priežiūra, remontas.

. . . Daugiau...

Bogučinai. Nijolės Sadūnaitės sveikata silpna ir dažnai ji serga. Darbe nėra kam ją pakeisti, todėl ir sirgdama turi eiti į darbą. Rudenį visą mėnesį sirgo sunkiu bronchitu ir žarnyno uždegimu. Į darbą sugrįžo tik spalio 18 d.

Uljanovskas. Paskutiniu metu nutrūko ryšys su Uljanovske tebekalinama Ona Pranskūnaite. Manoma, kad, baigiantis bausmės laikui, ji išvežta iš Uljanovsko į kitą vietą, šitai KGB pastoviai daro.

***

Vilnius. Prieš 1978 m. Kalėdas du Krokuvos kapitulos nariai atvežė ir padovanojo Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinai šv. Tėvo Jono Pauliaus II kardinolišką piusę. Kol kas šis faktas nuo Lietuvos tikinčiųjų labai slepiamas.

***

Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis teiravosi vysk. Liudviko Povilonio, ar gali popiežius be tarybinės valdžios žinios ką nors pakelti į kardinolus? Ar galėtų kardinolu paskirti kurį nors tremtinį vyskupą arba eilinį kunigą? Vyskupas patvirtino, kad visais trimis atvejais tokia galimybė tikrai yra.

Šis įgaliotinio susirūpinimas Lietuvoje sukėlė ir džiaugsmą ir baimę: Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje tikrai būtų didžiulis laimėjimas, jei ji turėtų kardinolą, panašų į Lenkijos Primą kard. Višinskį, tačiau būtų baisi nelaimė, jeigu į šį aukštą bažnytinį postą būtų paskirtas ateistinės valdžios kolaborantas.

***

„Žinijos" draugijos lektoriai, skaitydami liaudžiai paskaitas, yra minėję, kad Vilniaus Nekalto Marijos Prasidėjimo parapijos klebonas kun. Stanislavas Lidys yra geras šv. Tėvo Jono Pauliaus II draugas; pats gi kun. Stanislovas Lidys stengiasi gauti iškvietimą iš Romoje gyvenančių lietuvių kunigų, kad galėtų nuvykti į Italiją. Kun. S. Lidys jau yra pabuvojęs JAV, Lenkijoje, Portugalijoje ir yra žinomas kaip artimas ateistinės valdžios bendradarbis, palaikąs plačius ryšius su lietuviškąja emigracija.

***

Kaunas. 1978 m. gruodžio 24 d. Religijų reikalų tarybos įgaliotinio pavaduotojas Raslanas (senas čekistas) atlydėjo į Kauno Kunigų seminariją vieną portugalų žurnalistą, kuris artimiausiu laiku ruošiasi parašyti platų straipsnį apie katalikų padėtį Lietuvoje. Minėtą žurnalistą Raslanas pristatė kaip kataliką. Paskui saugumietis kataliką žurnalistą nuvežė į „katalikišką" šeimą praleisti Kūčių vakarą.

. . . Daugiau...

Palomenė (Kaišiadorių raj.).

Religijų reikalų tarybos Įgaliotiniui

Kun. Jono Zubraus, 
gyv. Kaišiadorių raj. Palomenėje

P a r e i š k i m a s

1978 m. spalio mėn., kaip ir praeitais metais, Palomenės aštuonmetės mokyklos V-VIII klasių auklėtojai liepė mokiniams užpildyti anketas, liečiančias jų religinius įsitikinimus. Kai kurių mokytojų elgesys nesuderinamas nei su etika, nei su teise.

V kl. auklėtoja Ona Renkevičaitė, užrašiusi lentoje klausimus, ėmė mokiniams aiškinti, kaip jie turį į juos atsakyti. Visi privalą parašyti, kad jie netiki; į klausimą „kodėl netiki", parašyti—„dėl to, kad mokslas įrodė, jog Dievo nėra"; į klausimą „ar į bažnyčią eini savo noru, ar tėvų verčiamas", parašyti—„tėvų verčiamas". Tiems, kurie nepaisant liepimo meluoti, turėjo drąsos vadovaudamiesi sąžine parašyti, kad jie tiki, mokyt. O. Renkevičaitė kalbėjo: „Susitarkite su motinomis, kad jūsų nevarytų į bažnyčią, nes mokykla reikalauja, kad jūs netikėtumėte ir į bažnyčią neitumėte".

VI kl. auklėtoja Julija Pilkienė irgi panašiai mokė savo mokinius. Nežinantiems kaip atsakyti į klausimus— „kokias ateistinio turinio skaitėte knygas", liepė parašyti—„Už vienuolyno sienų", „Nenoriu dangaus". Kai mokiniai paaiškino, kad jie tų knygų neskaitė ir jei kas nors juos paklaustų, kas jose rašoma, negalės nieko atsakyti, auklėtoja užtikrino: „Niekas jūsų neklaus". Dalis mokinių į klausimus „ar tiki" visai neatsakė. Jiems ir Vidui Zižliauskui, parašiusiam „tikiu", mokytoja liepė iš naujo viską perrašyti, parašant „netikiu". Ypač ji užsipuolė mok. Janonį, parašiusį „tikiu" ir į klausimą „kodėl tiki"—atsakiusį—„mokslas įrodė, kad Dievas yra".

. . . Daugiau...

Baltarusija

Žaludka (Gardino sritis). 1978 m. Žaludkos parapijos religinės bendruomenės pirmininkas Sakei buvo nubaustas 50 rub. bauda už tai, kad per Velykas procesijoje dalyvavo vaikai. Dviems mėnesiams praslinkus po šventės, Sakei buvo iškviestas į rajoną (Sčučin) ir ten jam buvo pranešta, kad už kulto įstatymų pažeidimą jis baudžiamas 50 rub. bauda. Rajono valdžia įsakė kolūkio vadovams šią baudą išskaičiuoti iš Sakei atlyginimo.

***

Žaludka (Gardino sritis). 1978 m. birželio 13 d. Žaludkos bažnyčioje kun. Anton Chanko iškilmingai laikė savo pirmąsias šv. Mišias. Kadangi tai buvo pirmosios primicijos Baltarusijos krašte po karo, žmonių suplaukė nematyta daugybė. Primicijų dieną mokyklos direktoriaus įsakymu 20 metrų atstumu nuo bažnyčios buvo pastatytas garsiakalbis, kad žmonės negalėtų nieko girdėti. Bažnyčios komiteto atstovai paprašė išjungti garsiakalbį, bet niekas jų neklausė. Tik vėliau, prieš pat sumą, išjungė, kai pasipiktinę žmonės pagrasino, jog už trukdymą melstis jie skųsis į Maskvą.

***

Senosios Vasiliškės. Mirus klebonui kun. Prišmontui, po metų rajono valdžia uždarė bažnyčią, kuri yra viena iš gražiausių Baltarusijoje. Žmonės ilgą laiką rašė ir važinėjo į Minską ir į Maskvą, prašydami atidaryti bažnyčią. Maskvoje buvo pasakyta, kad reikią sudaryti religinės bendruomenės komitetą, o sąrašą paduoti į rajoną. Jei rajonas netvirtintų, —vėl kreiptis į Maskvą.

. . . Daugiau...

„AUŠRA Nr. 13 (53). šiame numeryje rašoma apie Lietuvos skandinimą alkoholyje, apie tarybinę mafiją— KGB veiklą ir daug kitų dalykų. Numeris pasirodęs 1978 m. spalio mėnesį.

***

(Virgilijus Jaugelis—pogrindžio sąlygomis pasiekė kunigystę):
„RŪPINTOJĖLIS" Nr. 7. pasirodė 1978 m. pačioje pabaigoje ir yra skirtas buvusiam kaliniui už „LKB Kronikos" dauginimą, o dabar pogrindžio sąlygomis pasiekusiam kunigystę Virgilijui Jaugeliui. Numerio įžangoje rašoma:

Kunige Virgilijau,

Nuo vaikystės Tu puoselėjai svajonę— 
būsiu kunigas. Tačiau nežinojai, 
kiek daug kliūčių sutiksi šiame 
kelyje. Tau daug metų KGB ranka 
uždarė Seminarijos duris. Ta pati 
ranka Tave įgrūdo į lagerį tik už 
tai, kad mylėjai Tėvynę ir Bažnyčią. 
Pabūgo kankintojai, kad nenumirtum 
ties jų kojom ir vos gyvą išmetė 
Tave prie savųjų namų vartelių.

. . . Daugiau...