Palomenė (Kaišiadorių raj.).
Religijų reikalų tarybos Įgaliotiniui
Kun. Jono Zubraus,
gyv. Kaišiadorių raj. Palomenėje
P a r e i š k i m a s
1978 m. spalio mėn., kaip ir praeitais metais, Palomenės aštuonmetės mokyklos V-VIII klasių auklėtojai liepė mokiniams užpildyti anketas, liečiančias jų religinius įsitikinimus. Kai kurių mokytojų elgesys nesuderinamas nei su etika, nei su teise.
V kl. auklėtoja Ona Renkevičaitė, užrašiusi lentoje klausimus, ėmė mokiniams aiškinti, kaip jie turį į juos atsakyti. Visi privalą parašyti, kad jie netiki; į klausimą „kodėl netiki", parašyti—„dėl to, kad mokslas įrodė, jog Dievo nėra"; į klausimą „ar į bažnyčią eini savo noru, ar tėvų verčiamas", parašyti—„tėvų verčiamas". Tiems, kurie nepaisant liepimo meluoti, turėjo drąsos vadovaudamiesi sąžine parašyti, kad jie tiki, mokyt. O. Renkevičaitė kalbėjo: „Susitarkite su motinomis, kad jūsų nevarytų į bažnyčią, nes mokykla reikalauja, kad jūs netikėtumėte ir į bažnyčią neitumėte".
VI kl. auklėtoja Julija Pilkienė irgi panašiai mokė savo mokinius. Nežinantiems kaip atsakyti į klausimus— „kokias ateistinio turinio skaitėte knygas", liepė parašyti—„Už vienuolyno sienų", „Nenoriu dangaus". Kai mokiniai paaiškino, kad jie tų knygų neskaitė ir jei kas nors juos paklaustų, kas jose rašoma, negalės nieko atsakyti, auklėtoja užtikrino: „Niekas jūsų neklaus". Dalis mokinių į klausimus „ar tiki" visai neatsakė. Jiems ir Vidui Zižliauskui, parašiusiam „tikiu", mokytoja liepė iš naujo viską perrašyti, parašant „netikiu". Ypač ji užsipuolė mok. Janonį, parašiusį „tikiu" ir į klausimą „kodėl tiki"—atsakiusį—„mokslas įrodė, kad Dievas yra".
Iš to matyti, kad toks mokytojų elgesys ne tik nepedagogiškas (žodžiais kitomis progomis moko tiesumo ir sąžiningumo, o savo veiksmais visa tai paneigia), bet ir nusikalstama prieš asmenis ir prieš įstatymus. Tai nusikaltimas prieš mokinius—prievartauja jų sąžines; nusikaltimas prieš tėvus—sutrypia tai, ką tėvai vaikams įdiegė; nusikaltimas prieš visuomenę—jaunąją kartą moko veidmainiauti, būti prisitaikėliais, vadovautis ne sąžine, o savo nauda ir karjera. Pagaliau toks mokytojų elgesys prieštarauja LTSR Konstitucijai, Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai ir Helsinkio Baigiamajam Aktui.
Kun. J. Zubrus
1978.XI.18.
***
Josvainiai (Kėdainių raj.). 1978 m. rugsėjo 28 d. Josvainių vid. mokyklos Liaudies kontrolės pirmininkė mokyt. Apolonija Jurevičienė įsakė pasilikti po pamokų IV kl mokinėms: Daliai Viptrikaitei, L. Valaitytei, Lijanai Šilkaitytei. Mokyt. Jurevičienė jas išbarė, išjuokė taip, kad mergaitės drebėjo kaip lapai, ir liepė atsivesti motinas dėl to, kad jos einančios į bažnyčią ir giedančios chore. Mokyt. Elena Dovydienė taip pat terorizavo mokines: Daivą Salagubaitę, Romą Bernatavičiūtę ir Rasą Urbelytę. IVa kl. auklėtoja Kaminskienė grasino sumažinti elgesio pažymį iki trejeto mokinėms: Daivai Vasliūtei ir Genutei Brigytei taip pat už tikėjimą ir giedojimų bažnytiniame chore.
Pakviestos motinos paaiškino, kad jos pačios einančios į bažnyčią ir nori, kad ir jų vaikai išaugtų religingi, Šilkaitytės motinai, dirbančiai Josvainių apylinkės raštinėje ir Valaitytės motinai, dirbančiai Josvainių Kultūros namuose, buvo pagrasinta, jei jos ir toliau leis mergaites į bažnyčią, reikėsią apleisti darbovietes.
Mokytoja Valaitienė barė ir įspėjo motinas už vaikų „gadinimą". Jei jos norinčios, kad jų vaikai galėtų toliau mokytis, turi atsižadėti bažnyčios. Taip pat buvo įspėtos mok. Aušra ir Jūratė Maziliauskaitės, Rasa Banderdorfaitė, Dalia ir Aušra Vintrikaitės.
***
Šiauliai. 1978 m. spalio 17 d. Šiaulių V-tos vid. mokyklos mokyt. Lipnickienė savo Ia klasės grupei mokinių liepė per pamoką stovėti kampe prie šiukšlių dėžės už tai, kad atėjo į mokyklą neprisisegę „spaliukų" ženkliuko. Į spaliukus mokytojai dažniausiai surašo visus pirmaklasius mokinukus, visai neatsiklausdami nei jų, nei mokinių tėvų sutikimo. Tai tipiškas tarybinės pedagogikos pavyzdys. Lietuvoje nėra jokios oficialios mokinių organizacijos, kuri turėtų lietuvišką ženkliuką.
***
Telšiai. 1978 m. birželio mėn. tragiškai žuvo Meckevičius. Liko našlaičiai vaikai. Vos praėjus porai mėnėsių po laidotuvių, Mockevičienei, dirbančiai vaikų skyriuje Telšių ligoninėje medsesele, skyriaus vedėja Cirkova pradėjo grasinti, kad jai bus atimtos motinos teisės, jei vaikai ir toliau bus leidžiami patarnauti šv. Mišioms. O vyr. sesuo Krupova pagrasino, jog paskambins į Kauno Medicinos institutą, kad atimtų ten studijuojančiam sūnui bendrabutį. Spalio mėnesį Mockevičienė vėl buvo pakviesta pas ligoninės vyr. gydytoją Janulį pasiaiškinti. Mokiniams Mockevičiams, besimokantiems Žemaitės vid. mokykloje, sumažintas elgesio pažymys. „Mes jokiu būdu negalime einantiems į bažnyčią rašyti pavyzdingo elgesio pažymį" —pareiškė šios mokyklos direktorius Rūkas. Nors ateistai labai didžiuojasi savo humaniškumu, bet visai nesivaržo išnaudoti net didžiausią žmogaus nelaimę—mirtį, kad galėtų priversti atsižadėti tikėjimo.
***
1978 m. rugsėjo 18 d. buvo laidojama Telšių V vid. mokyklos IIIc kl. mokinė Kibelkytė. Klasės auklėtoja Moščinskienė pareiškė tėvams: „Jeigu laidosite su bažnyčia, laidotuvėse neleisime dalyvauti nė vienam mokiniui".
***
1978 m. spalio 6 d. Telšių IV-os vid. mokyklos direktorė Adomaitienė pasikvietė VIII kl. mok. Aliną Stonkutę ir pradėjo tardyti: „Kodėl nestoji į komjaunimą? Kodėl neleidi kitiems stoti? Kodėl eini į mokyklą su Eucharistijos bičiulio ženkliuku?" (Telšiuose mokiniams uždrausta nešioti tarybinės pramonės išleistus ženklelius, kurie laisvai pardavinėjami kioskuose už 17 kap. ir kuriuose vaizduojamas koplytstulpis). Pokalbio pabaigoje direktorė pareiškė: „Viskas turi likti tarp mūsų, nes kitaip tas kunigas vėl pasakys per pamokslą".
Po kelių dienų klasės auklėtoja Stanienė pasiliko po pamokų A. Stonkutę ir kitus mokinius, kurie nestojo į komjaunimą ir liepė parašyti pasiaiškinimus, kodėl nestoja. . . Stonkutė parašė: „Nestoju, nes komjaunuoliams neleidžiama eiti į bažnyčią". Sekančią dieną tą pasiaiškinimą aukl. Stanienė išjuokė prieš visą klasę.
Mokinės sesuo Genutė Stonkutė, baigusi vidurinę mokyklą, visą mėnesį negavo charakteristikos, reikalingos stojant mokytis į kitą mokyklą. Charakteristikos jai liepė eiti prašyti pas kleboną. Kai galų gale charakteristiką gavo, joje direktorė savo parašu patvirtino, kad moksleivė kategoriškai atsisakė stoti į komjaunimą.
***
Į Telšių saugumą (KGB) nuo pat 1978 m. pradžios pastoviai kviečiami tardymui choristai, bažnyčios patarnautojų ir adoruotojų tėvai bei pažįstami. Net jaunuoliai, kurie mokosi ar draugauja su tikinčiaisiais, yra kviečiami tardymui. Juos dažniausiai apklausinėja saugumo viršininkas Laskutovas. Tokiu tikslu į saugumą daug kartų buvo kviečiami net netikintys moksleiviai ir komjaunuoliai. Iš pradžių saugumiečiai ateina į mokyklą. Kitą kartą jau kviečia jaunuolį pas milicijos budintį ar į kokį nors kitą milicijos kabinetą. Tradiciniai klausimai: ,,Ar esi tikintis? Kokius pažįsti tikinčiuosius? Ar eini į bažnyčią?" Saugumiečiai net pritaria, kad galima eiti į bažnyčią, tik bažnyčioje reikia kai ką stebėti. Todėl jaunuoliai yra įpareigojami sekti tuos, kurie eina į bažnyčią, atpasakoti pokalbius su jais, pranešinėti visas gyvenimo smulkmenas. Saugumiečius labai domina—kokias knygas skaito tikintys moksleiviai ir iš kur jas gauna. Tokiu tikslu į saugumą buvo kviečiami daug kartų IV-os vid. mokyklos X klasės mokiniai: Romas Perminąs, Ignotas Vygantas, Augaitis, Sigitas Kotilius; V-tos vid. mokyklos mok. Činskis, Daugelis, taip pat dirbantys įmonėse Peteikis, Šileikis ir daugelis kitų.
Telšiuose tikintieji sekami, kaip pavojingi valstybiniai nusikaltėliai.
***
Gargždai (Klaipėdos raj.). Gargždų vid. mokyklos IIc klasės mokytoja Papievienė persekioja mokinius, lankančius bažnyčią ir patarnaujančius šv. Mišioms. Sužinojusi, kad mok. Linas Vainius, Remigijus ir Nerijus Zekiai, Kuprelis tarnauja šv. Mišioms, grubiai iš jų tyčiojosi: „Ko jūs einate į tą bažnyčią, ten jokio Dievo nėra. (. . .) Davatkos apspjaudo kryžių, o jūs jį bučiuojate. Kartoju, kad jokio Dievo nėra, viską Leninas sutvarkė". Dumbrai-tei kliuvo už tai, kad eina adoruoti. Jai buvo grasinama parašyti iš elgesio dvejetą.
IVb klasės mokytoja Platušienė, nukrypusi nuo dėstomo dalyko, liepė atsistoti mokiniams, patarnaujantiems šv. Mišiose. Atsistojo Saulius Norvilas ir Saulius Benaitis. Mokytoja pradėjo iš jų tyčiotis, bet mokiniai, pripratę prie nuolatinio šantažo, jau nebesijaudino: „Tegul jau mažina tuos pažymius, o mes bažnyčios neatsisakysime".
Kretinga. 1978 m. gruodžio 22 d. Kretingos II vid. mokyklos IX kl. auklėtoja Padžiuvienė savo auklėjamoje klasėje pradėjo tokį pokalbį: „Konstitucija visiems piliečiams garantuoja sąžinės laisvę, galima tikėti, galima ir netikėti. Dabar jūs man nuoširdžiai prisipažinkite ir pakelkite rankas, kurie tikite Dievą". Pakilo rankos daugumos mokinių. „Dabar pakelkite rankas, kurie netikite". Iš 40 mokinių klasėje nepakilo nė viena ranka. Mokytoja supyko: „Tu, Alma, esi komjaunimo sekretorė, o tu, Danguole, jos padėjėja, argi ir jūs tikite Dievą?" — „Jūs, mokytoja, tik ką sakėte, kad Konstitucija garantuoja sąžinės laisvę". —„Bet gi tu komjaunuolė!" —„Ką darysi, jei privertėte", —pasiteisino mokinukės. Galiausiai mokytoja prarado pusiausvyrą: „Tada aš su tokiais mokiniais negaliu dirbti".
***
Kretingos Antrosios vid. mokyklos VIII klasės mokiniui Antanui Puškoriui klasės vadovas Raguckas nuolat priekaištauja: „Per tave aš pakliuvau į kronikas ... ir Vatikano radijas mane linksniavo".
Tos pačios mokyklos mok. Vytautui Šimkui mokytojai pareiškė: kadangi jis patarnaująs bažnyčioje, neleisią jam baigti vidurinės mokyklos. Kai jis baigs VIII klases, jį nukreipsią į profesinę mokyklą. Tą patį mokytojai pakartojo ir mokinio motinai.
***
Palanga. 1978 m. lapkričio 20 d. Palangos vid. mokyklos mokyt. Vytautas Kusas, pastebėjęs ant IVb klasės mokinio Valdo Sudinto kaklo grandinėlę su kryželiu, visų mokinių akivaizdoje ją nutraukė ir liepė nunešti klasės auklėtojai. Tikinti Valdo motina parašė skundą Palangos Vyk. komitetui ir švietimo ministerijai.
Raseiniai. 1978 m. lapkričio 10 d. bažnyčioje per laidotuves dvi mokytojos—Raseinių vid. mokyklos Grikštienė ir Tytuvėnų Žemės ūkio technikumo Žirnienė išvarė tikinčius mokinius iš bažnyčios, ir jie turėjo gatvėje šalti iki pamaldų pabaigos. Kas davė mokytojams teisę šeimininkauti bažnyčioje?"
***
Kapsukas. 1978 m. lapkričio 10 d. vakare apie 21 vai. Kapsuko parapijos bažnyčios šventoriuje nežinomi bedieviai sumušė Marijos statulą, stovėjusią bažnyčios sienos nišoje ties didžiuoju altoriumi iš lauko pusės. Maždaug prieš dvi savaites iki to įvykio šalia bažnyčios esančio mokyklos-internato auklėtiniai apdrabstė bažnyčią purvais.
***
Gižai (Vilkaviškio raj.). 1978 m. spalio 20 d. turėjo būti religiškai laidojama mokinė įima Golubovskaitė. Gižų vidurinės mokyklos direktorius R. Savickas su mokytojais reikalavo, kad tėvai dukterį palaidotų bedieviškai. Tėvams buvo pagrasinta, jei laidojimo metu būsiąs kunigas, tai neišleisią žmonių iš darbo palydėti mirusiąją į kapus ir turėsią daug kitokių nemalonumų. Tikinti mergaitė buvo palaidota ateistiškai.
***
Druskininkai. 1977-78 mokslo metų pabaig. Abiturientai laiko fizikos egzaminą. Egzaminuoja mokyklos direktorius Bazys. Stai ateina prie egzaminatoriaus abiturientas Žilionis. Pamatęs ant jaunuolio krūtinės kryželį, direktorius užsipuola:
—Greitai nusiimk kryželį!
—Nenusiimsiu, —drąsiai atsako vaikinas.
—Nusiimk, —griežtu balsu šaukia direktorius.
Atkaklus ir drąsus jaunuolis nepaklausė direktoriaus. Tuometlabiausiaiįsiutęsateizmoskleidėjas anksčiau gerai besimokiusį abiturientą suktais klausimais supainioja ir jam parašo nepatenkinamą pažymį. Jaunuolio likimas sudarkytas—sutrukdė įstoti į aukštąją mokyklą.
***
Biržai. Biržų Vidurinės mokyklos VI klasės mokinys Vilius Meškauskas 1978 m. pavasarį atsisakė dainuoti ateistinę dainą. Už tai jis turėjo atsivesti savo tėvus, jį svarstė klasės susirinkime, paskyrė du mokinius, turėjusius jį sekti.
***
