1978 m. kovo 19 d. buvo paskelbtas LTSR ATP įsakas dėl naujosios LTSR Konstitucijos projekto svarstymo. Jau anksčiau, kai buvo svarstomas TSRS Konstitucijos projektas, Lietuvos dvasininkai ir pasauliečiai siuntė savo pageidavimus į Maskvą. Žemiau pateikiame kitus dokumentus, kuriuose išreikšta tikinčios Lietuvos liaudies valia, į kurią tarybinė vyriausybė visiškai neatsižvelgė.

Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos 
Prezidiumui

Kauno arkivyskupijos kunigų dėl 
naujosios Konstitucijos projekto

P a r e i š k i m a s

Naujosios Konstitucijos projekto svarstymui skirtas labai trumpas laikas verčia mus skubotai pareikšti keletą pastabų dėl šio naujo dokumento, kuriam bus lemta tapti pagrindiniu įstatymu daugeliui metų.

Jau daug kunigų rašė savo pageidavimus ir pastabas dėl visasąjunginio projekto. Deja, jų pageidavimai nerado jokio atgarsio. Matyt, Lietuvos tikinčiųjų balsas Maskvoje neturi jokio svorio ir nematoma jokio reikalo jo įsiklausyti. Visai kas kita turėtų būti Lietuvoje, kur didelė dauguma—tikintys ir katalikai. Tikimės, kad čia jis nebus tyruose šaukiančiųjų balsas. Todėl ir rašome.

Skaityti daugiau...…

1978 m. balandžio 12-14 d. Vilniuje buvo nuteistas doras lietuvis, katalikas Balys Gajauskas 10 m. griežto režimo lagerio ir 5 m. nutrėmimo; nuteistas be jokio pagrindo, vien už rinkimą archyvinės medžiagos apie pokario kovas su okupantais; nuteistas faktiškai iki gyvos galvos, nes jau yra atlikęs 25-rių m. bausmę tarybiniuose lageriuose; nuteistas už tai, kad mylėjo Tėvynę . . .

Jau dešimtys, o gal ir šimtai tūkstančių Tautos sūnų ir dukrų paaukojo savo gyvybę ar laisvę ant Tėvynės laisvės aukuro. Ir ši auka yra ne paskutinė, o, greičiau, tik eilinė. Greitu laiku įvyks Viktoro Petkaus teismas Vilniuje! Dabar apie kiekvieną naują auką žino pasaulis, o anksčiau tūkstančiai žuvo nelygioje kovoje miškuose ar buvo deportuoti gyvuliniuose vagonuose į Sibirą, ir niekas pasaulyje nežinojo apie jų auką. Tik pavergta tauta minėjo juos savo dainose . . .

Mes norime šio gėdingo susidorojimo atveju pareikšti ir pavergėjams, ir laisvajam pasauliui, kad kalėjimai ir lageriai neprivers lietuvių tautos, mylinčios laisvę labiau už gyvybę, kapituliuoti. Priešingai, šios tautiečių aukos iššaukia tik dar didesnį ryžtą kovoti iki tol, kol Lietuva bus laisva ir nepriklausoma. Tik mes negalime suprasti šio pasaulio galingųjų, leidžiančių Afrikos mažoms tautoms pačioms apsispręsti, o mums lietuviams, turintiems ilgą ir garbingą istoriją, vergauti. Kodėl tokia baisi tautinė diskriminacija? Kodėl leidžiama raudonosioms brigadoms taip ilgai siausti?

Skaityti daugiau...…

TSRS Vyriausiosios Pataisos darbų 
įstaigų valdybos (GUITU) 
Viršininkui

Elenos Lapienienės, 
gyv. Vilniuje, Dauguviečio 5-11,

P a r e i š k i m a s

Mano vyras Vladas Lapienis, g. 1906 m., atlieka bausmę Mordovijoje (Tenguševo raj., Baraševas, učr. žx 385 (3-5).

Lagerio administracija jau du kartus jį nubaudė karceriu, o dabar grasina nubausti PKT (kalėjimo tipo patalpa) už tai, kad jis esą atsisakęs nuo darbo.

Iš tikrųjų mano vyras nuo 1966 m. yra pensininkas ir dažnai sirgdavo. Pusantrų metų kalinimas visiškai palaužė jo sveikatą. Lagerio gydytojas, pasikalbėjęs su mano vyru vos keletą minučių, parašė, kad „gydytojų komisija" nustatė, kad mano vyras gali dirbti sunkų fizinį darbą. Lagerio administracija jį verčia nešioti anglis, kūrenti krosnis ir dirbti sunkius darbus, pakeliamus tik sveikam žmogui. Be to, mano vyras verčiamas siūti pirštines, nors lagerio administracijai žinoma, kad jis dėl silpno regėjimo šio darbo atlikti negali. Kuomet mano vyras atsisakė dirbti jo sveikatai nepakeliamų darbų, lagerio administracija pradėjo jį bausti įvairiomis bausmėmis.

Skaityti daugiau...…

Prieš 1977 m. Kalėdas iš Kauno Kunigų Seminarijos buvo pašalintas IV k. klierikas Ričardas Jakutis, jau anksčiau įtariamas kaip saugumietis. Klierikas pašalintas už girtavimus ir amoralų elgesį. Jo nusikaltimai bei lėbavimai plačiai žinomi Šiauliuose, Kaune, Šilalėje, Klaipėdoje, Rygoje, Mažeikiuose ir Telšiuose. Dažnai girtaudavo naktimis, o Šiaulių taksi jo laukdavo. Telšiuose klierikas užtiktas nuogas su moterimis. Tirti jo prasikaltimų į Telšius buvo nuvykusi rektoriaus vadovaujama komisija. Pašalintas iš Seminarijos R. Jakutis rektoriui ir vedėjui prisipažino esąs kaltas, o taip pat prisipažino ir viešai—klierikams. Tačiau grįžęs į Šiaulius tuoj pat pradėjo rinkti „įrodymus", kad jis yra nekaltai pašalintas. Iš visų nusikaltimų liudininkų bandė išgauti parodymus, jog tokių nusižengimų nėra padaręs. Net atsiklaupęs ant kelių, verkdamas, žadėdamas aukso kalnus, prašė atsiimti arba bent paneigti savo parodymus Šorienę, kuri Telšiuose viename bute rado jį nuogą. Šorienė po trijų jo apsilankymų iš gailesčio paneigė savo parodymus, bet vėliau, sąžinės verčiama, parašė Seminarijos rektoriui laišką, išdėstydama visą padėtį.

1978 m. sausio 11 d. Seminarijoje posėdžio metu Vilniaus arkivyskupijos valdytojas Č. Krivaitis reikalavo Jakutį grąžinti į Seminariją, kaip nekaltai apšmeižtą (po viešo prisipažinimo!).

R. Jakučio „nekaltumą" patikrinti sausio mėn. pabaigoje į Telšius vyko Vilniaus Aušros Vartų klebonas— dekanas Gutauskas ir šv. Petro bažnyčios klebonas A. Dilys. Jie aplankė visus nusižengimų liudininkus (slapta— be Telšių vyskupijos Kurijos ir be Seminarijos vadovybės žinios). Jie nesistengė ištirti R. Jakučio nusižengimų, tik teiravosi: kas visa tai iškėlė į viešumą, Šorių šeimoje tiedu Vilniaus kunigai net teiravosi, ar nereikią materialinės pagalbos!!! Atsitiktinai sutikę Telšių kanclerį kanauninką Beinorių, sakėsi įsitikinę Jakučio nekaltumu!

Skaityti daugiau...…

Lietuvos Vyskupams ir 
vyskupijų Valdytojams 
Kunigų Seminarijos Rektoriui dr. V. Butkui

Vilkaviškio vyskupijos kunigų

P a r e i š k i m a s

1978 m. Didįjį Šeštadienį į Kauno Kunigų seminariją atvyko Religijų reikalų tarybos įgaliotinis K. Tumėnas ir pareikalavo, kad iš Seminarijos būtų atleisti du klierikai— Vilkaviškio vyskupijai priklausantis P. Blažukas ir Vilniaus arkivyskupijos klierikas V. Pūkas.

Šia proga mes, Vilkaviškio vyskupijos kunigai, pareiškiame:

1. Kunigų Seminarijos reikalus turi teisę tvarkyti tiktai Lietuvos Ordinarai ir Seminarijos vadovybė, vadovaudamasi bažnytine teise. Pagal ją klierikus P. Blažuką ir V. Pūką atleisti iš Seminarijos nebuvo pagrindo. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis į klierikų priėmimą ir atleidimą neturi teisės kištis.

Skaityti daugiau...…