K R O N I K A

1978 m. kovo 19 d. buvo paskelbtas LTSR ATP įsakas dėl naujosios LTSR Konstitucijos projekto svarstymo. Jau anksčiau, kai buvo svarstomas TSRS Konstitucijos projektas, Lietuvos dvasininkai ir pasauliečiai siuntė savo pageidavimus į Maskvą. Žemiau pateikiame kitus dokumentus, kuriuose išreikšta tikinčios Lietuvos liaudies valia, į kurią tarybinė vyriausybė visiškai neatsižvelgė.

Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos 
Prezidiumui

Kauno arkivyskupijos kunigų dėl 
naujosios Konstitucijos projekto

P a r e i š k i m a s

Naujosios Konstitucijos projekto svarstymui skirtas labai trumpas laikas verčia mus skubotai pareikšti keletą pastabų dėl šio naujo dokumento, kuriam bus lemta tapti pagrindiniu įstatymu daugeliui metų.

Jau daug kunigų rašė savo pageidavimus ir pastabas dėl visasąjunginio projekto. Deja, jų pageidavimai nerado jokio atgarsio. Matyt, Lietuvos tikinčiųjų balsas Maskvoje neturi jokio svorio ir nematoma jokio reikalo jo įsiklausyti. Visai kas kita turėtų būti Lietuvoje, kur didelė dauguma—tikintys ir katalikai. Tikimės, kad čia jis nebus tyruose šaukiančiųjų balsas. Todėl ir rašome.

. . . Daugiau...

1978 m. balandžio 12-14 d. Vilniuje buvo nuteistas doras lietuvis, katalikas Balys Gajauskas 10 m. griežto režimo lagerio ir 5 m. nutrėmimo; nuteistas be jokio pagrindo, vien už rinkimą archyvinės medžiagos apie pokario kovas su okupantais; nuteistas faktiškai iki gyvos galvos, nes jau yra atlikęs 25-rių m. bausmę tarybiniuose lageriuose; nuteistas už tai, kad mylėjo Tėvynę . . .

Jau dešimtys, o gal ir šimtai tūkstančių Tautos sūnų ir dukrų paaukojo savo gyvybę ar laisvę ant Tėvynės laisvės aukuro. Ir ši auka yra ne paskutinė, o, greičiau, tik eilinė. Greitu laiku įvyks Viktoro Petkaus teismas Vilniuje! Dabar apie kiekvieną naują auką žino pasaulis, o anksčiau tūkstančiai žuvo nelygioje kovoje miškuose ar buvo deportuoti gyvuliniuose vagonuose į Sibirą, ir niekas pasaulyje nežinojo apie jų auką. Tik pavergta tauta minėjo juos savo dainose . . .

Mes norime šio gėdingo susidorojimo atveju pareikšti ir pavergėjams, ir laisvajam pasauliui, kad kalėjimai ir lageriai neprivers lietuvių tautos, mylinčios laisvę labiau už gyvybę, kapituliuoti. Priešingai, šios tautiečių aukos iššaukia tik dar didesnį ryžtą kovoti iki tol, kol Lietuva bus laisva ir nepriklausoma. Tik mes negalime suprasti šio pasaulio galingųjų, leidžiančių Afrikos mažoms tautoms pačioms apsispręsti, o mums lietuviams, turintiems ilgą ir garbingą istoriją, vergauti. Kodėl tokia baisi tautinė diskriminacija? Kodėl leidžiama raudonosioms brigadoms taip ilgai siausti?

. . . Daugiau...

TSRS Vyriausiosios Pataisos darbų 
įstaigų valdybos (GUITU) 
Viršininkui

Elenos Lapienienės, 
gyv. Vilniuje, Dauguviečio 5-11,

P a r e i š k i m a s

Mano vyras Vladas Lapienis, g. 1906 m., atlieka bausmę Mordovijoje (Tenguševo raj., Baraševas, učr. žx 385 (3-5).

Lagerio administracija jau du kartus jį nubaudė karceriu, o dabar grasina nubausti PKT (kalėjimo tipo patalpa) už tai, kad jis esą atsisakęs nuo darbo.

Iš tikrųjų mano vyras nuo 1966 m. yra pensininkas ir dažnai sirgdavo. Pusantrų metų kalinimas visiškai palaužė jo sveikatą. Lagerio gydytojas, pasikalbėjęs su mano vyru vos keletą minučių, parašė, kad „gydytojų komisija" nustatė, kad mano vyras gali dirbti sunkų fizinį darbą. Lagerio administracija jį verčia nešioti anglis, kūrenti krosnis ir dirbti sunkius darbus, pakeliamus tik sveikam žmogui. Be to, mano vyras verčiamas siūti pirštines, nors lagerio administracijai žinoma, kad jis dėl silpno regėjimo šio darbo atlikti negali. Kuomet mano vyras atsisakė dirbti jo sveikatai nepakeliamų darbų, lagerio administracija pradėjo jį bausti įvairiomis bausmėmis.

. . . Daugiau...

Prieš 1977 m. Kalėdas iš Kauno Kunigų Seminarijos buvo pašalintas IV k. klierikas Ričardas Jakutis, jau anksčiau įtariamas kaip saugumietis. Klierikas pašalintas už girtavimus ir amoralų elgesį. Jo nusikaltimai bei lėbavimai plačiai žinomi Šiauliuose, Kaune, Šilalėje, Klaipėdoje, Rygoje, Mažeikiuose ir Telšiuose. Dažnai girtaudavo naktimis, o Šiaulių taksi jo laukdavo. Telšiuose klierikas užtiktas nuogas su moterimis. Tirti jo prasikaltimų į Telšius buvo nuvykusi rektoriaus vadovaujama komisija. Pašalintas iš Seminarijos R. Jakutis rektoriui ir vedėjui prisipažino esąs kaltas, o taip pat prisipažino ir viešai—klierikams. Tačiau grįžęs į Šiaulius tuoj pat pradėjo rinkti „įrodymus", kad jis yra nekaltai pašalintas. Iš visų nusikaltimų liudininkų bandė išgauti parodymus, jog tokių nusižengimų nėra padaręs. Net atsiklaupęs ant kelių, verkdamas, žadėdamas aukso kalnus, prašė atsiimti arba bent paneigti savo parodymus Šorienę, kuri Telšiuose viename bute rado jį nuogą. Šorienė po trijų jo apsilankymų iš gailesčio paneigė savo parodymus, bet vėliau, sąžinės verčiama, parašė Seminarijos rektoriui laišką, išdėstydama visą padėtį.

1978 m. sausio 11 d. Seminarijoje posėdžio metu Vilniaus arkivyskupijos valdytojas Č. Krivaitis reikalavo Jakutį grąžinti į Seminariją, kaip nekaltai apšmeižtą (po viešo prisipažinimo!).

R. Jakučio „nekaltumą" patikrinti sausio mėn. pabaigoje į Telšius vyko Vilniaus Aušros Vartų klebonas— dekanas Gutauskas ir šv. Petro bažnyčios klebonas A. Dilys. Jie aplankė visus nusižengimų liudininkus (slapta— be Telšių vyskupijos Kurijos ir be Seminarijos vadovybės žinios). Jie nesistengė ištirti R. Jakučio nusižengimų, tik teiravosi: kas visa tai iškėlė į viešumą, Šorių šeimoje tiedu Vilniaus kunigai net teiravosi, ar nereikią materialinės pagalbos!!! Atsitiktinai sutikę Telšių kanclerį kanauninką Beinorių, sakėsi įsitikinę Jakučio nekaltumu!

. . . Daugiau...

Lietuvos Vyskupams ir 
vyskupijų Valdytojams 
Kunigų Seminarijos Rektoriui dr. V. Butkui

Vilkaviškio vyskupijos kunigų

P a r e i š k i m a s

1978 m. Didįjį Šeštadienį į Kauno Kunigų seminariją atvyko Religijų reikalų tarybos įgaliotinis K. Tumėnas ir pareikalavo, kad iš Seminarijos būtų atleisti du klierikai— Vilkaviškio vyskupijai priklausantis P. Blažukas ir Vilniaus arkivyskupijos klierikas V. Pūkas.

Šia proga mes, Vilkaviškio vyskupijos kunigai, pareiškiame:

1. Kunigų Seminarijos reikalus turi teisę tvarkyti tiktai Lietuvos Ordinarai ir Seminarijos vadovybė, vadovaudamasi bažnytine teise. Pagal ją klierikus P. Blažuką ir V. Pūką atleisti iš Seminarijos nebuvo pagrindo. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis į klierikų priėmimą ir atleidimą neturi teisės kištis.

. . . Daugiau...

Telšių katedroje ir mažojoje bažnytėlėje tikintysis jaunimas aktyviai dalyvauja pamaldose: jaunuoliai patarnauja prie altoriaus, o mergaitės gieda arba adoruoja, jaunimo entuziazmas ir drąsa kelia ateistams didelį nerimą: Telšių mokytojai bandė „kovoti" su jaunimu grubiausiais būdais: kratė kišenes, atiminėdavo maldaknyges, mažino elgesį, neleido dalyvauti tikinčiųjų laidotuvėse, viešai išjuokdavo mokinius, vertė užpildyti anketas ir t. t. Kai žandarinės mokytojų priemonės nieko nepadėjo, atėjo pagalba iš Vilniaus . . .

1977.XII.12 į Telšius atvyko Religijų reikalų tarybos įgaliotinio referentas Raslanas.

„Mažoji lietuvių tarybinė enciklopedija" (MLTE) (t. III, p. 39) mini, kad Raslanas nuo 1940 m. dirbo Telšiuose administraciniu darbuotoju. Kokį darbą jis tuo metu dirbo Telšiuose?

Telšių gyventojai atpažino, kad tai buvęs NKVD darbuotojas, dalyvavęs vadinamoje Žemaičių kankinių byloje 1941 m. birželio mėn. naktį iš 24 į 25 d.

Knygoje „Žemaičių kankiniai" jis minimas kelis kartus (žr. p. 13, 14, 15 ir 20). (Apie buvusį tuo metu Telšių kalėjimo viršininką Vaitkų Antaną (MLTE, t. III, p. 657), taip pat rašoma kaip apie Raslaną: „1940-1941 m. adm. darbuotojas Telšiuose", nors po politkalinių kankinimo net jo kelnės ir batai būdavo aptaškyti krauju (žr. „Žemaičių kankiniai", p. 17). Ar ne tokio pat lygio nusikaltėlis yra ir Raslanas?

. . . Daugiau...

Vilnius

Religijų reikalų tarybos prie TSRS 
Ministrų Tarybos įgaliotinis 
Lietuvos TSR 
1977 lapkričio 11 d.

..........rajono DŽDT
vykdomojo komiteto pirmininkui

Prašau iki 1978 m. sausio 15 d. pristatyti informaciją apie padėtį visų konfesijų religinėse bendruomenėse ir religingumo būklę rajone 1977 metais.

Pageidautina, kad informacijoje būtų nušviesta šie klausimai:

1. Religijos padėtis rajone, mieste, apibūdinant religinių bendruomenių veiklą, dvasininkų priemones, aktyvinant religinį gyvenimą, pamokslų turinį (pridedant turimų užrašytų pamokslų nuorašus), bažnyčių ir kitų maldos namų lankomumą; atsilankiusiųjų tikinčiųjų skaičių ir aptarnaujantį personalą (pagal pridedamą formą); gimimų, jungtuvių ir mirimų skaičių rajone, mieste.

2. Religinių bendruomenių bendra finansinė ūkinė veikla (pagal pridedamą formą).

3. Kultų įstatymų laikymosi kontrolės organizavimas; komisijų šių įstatymų laikymuisi kontroliuoti veikla; kultų įstatymų pažeidimų analizė ir priimtos priemonės pažeidėjų atžvilgiu.

4. Gauti skundai ir pareiškimai religijos klausimais; jų tematika ir nagrinėjimų išvados.

. . . Daugiau...

Telšiai. V-sios vid. mokyklos Xb kl. auklėtoja Rumbutienė neleido mokinių dalyvauti klasės draugo motinos laidotuvėse 1977.XI.21. Mokiniai nunešė vainikus tik ant kapų.

***

Šiauliai. 1978 m. balandžio 1 d. Šiaulių vid. mokyklos direktorius Snieškus išsikvietė IX kl. mokinės Dalios Judikavičiūtės tėvą ir bandė įtikinti, kad tikėjimas užkirsiąs Daliai kelią į aukštąją mokyklą. Direktoriaus nuomone, Dalia priklausanti kažkokiai „sektai" ir galinti „prisidirbti košės". Tėvui buvo priminta, kad dukra susidomėjo saugumo organai ir reikią jai išaiškinti, kad nepriklausytų jokioms „sektoms" ar bendruomenėms, kurios dažnai peržengia tarybinius įstatymus.

***

Šiauliai. 1977 m. spalio 18 d. Šiaulių VIII vid. mokyklos direktorė Jonaitienė pasikvietė į savo kabinetą XIb kl. mokinę Ireną Dapkutę.

—Kodėl nestoji į komjaunimą? Mama neleidžia?

—Ne. Pati nenoriu.

—Kodėl? Tu eini į bažnyčią? —Einu.

Mokinės „auklėjime" dalyvavo direktoriaus pavaduotojai—mokyt. Lukšienė ir mokyt. Martinaitis. Nusivylusi pokalbio rezultatais, direktorė su panieka tarė:

— Šešiolika metų dirbu, bet dar nebuvau sutikusi taip fanatiškai įsitikinusios mergaitės. Nesuprantu, kas per auklėjimas namuose.

. . . Daugiau...

Moldavija

Tikinčiųjų katalikų persekiojimas Moldavijoje vis nesibaigia, ypač Raškove. Čia sugriovus maldos namus— bažnytėlę, žmonės renkasi kas vakarą melstis į mažą butelį, buvusios bažnytėlės kieme. Čia dažnai lankosi vietinė valdžia ir vaiko besimeldžiančius, ypač vaikus ir jaunimą.

Kaimo tarybos pirmininkas Zan Matvejavič Bogoras ne kartą kvietė Valentiną Oleinik pasiaiškinti, kam ji namuose leidžia žmonėms melstis, bet jos vis nebūdavo namuose. Pagaliau pasitaikė proga. š. m. kovo 21 d. V. Oleinik, grįžtančią iš Rybnicos, gatvėje prieš kaimo tarybos raštinę sulaikė pirmininkas Bogoras ir iškoliojo necenzūriškais žodžiais, reikalaudamas uždaryti, jo žodžiais tariant, „bardak bogomolija". Oleinik jam atsakė, kad jį paduosianti teisman už įžeidinėjimą ir užgauliojimą. Valdžios atstovas gatvėje kolioja moterį vien dėl to, kad ji tikinti. Oleinik užgauliojimą girdėjo Pranė Sajevską.

Pirmininkas Bogaras iškvietė Petrą Pooribnoj ir Aleksandrą Prosianoj ir grasino nubausiąs pinigine bauda, jei toliau eis melstis.

Raškovas liko be Kalėdinės ir Velykinės išpažinties, — kunigui ten nuvažiuoti griežtai uždrausta.

. . . Daugiau...

1. „RŪPINTOJĖLIS". Gegužės mėn. išėjo 5-sis numeris. Straipsnyje „Vasario 16 aktas" rašoma: „Po Vasario 16 prasidėjęs Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpis yra šviesiausias periodas lietuvių tautos istorijoje. Jo neužtemdys niekas, —nei bandymai jį išbraukti iš Lietuvos istorijos, nei svetimiems dievams tarnaujančių pastangos jį pažeminti ir suniekinti . . ." Straipsnio autorius būkštauja, kad šiuo metu okupuotoje Lietuvoje smarkiai pakirsta lietuvių moralė ir tai veda tautą į pražūtį." . . . tautos moralės puolimo sulaikymas ir pakėlimas . . .— gyvybinės reikšmės klausimas, sprendžiąs tautai gyventi ar žūti". Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbiausias moralės ramstis yra religija".

K. Aušrys straipsnyje „Kur blogybių šaknys" pasakoja apie liūdnus moralinio žlugimo faktus. 1940 m. kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 0,8 1 degtinės, o dabar net po 17 litrų . . . alkoholikų dispanserizuota apie 22.000. Lietuvos psichiatrų nuomone, dispanserizuota tik trečdalis alkoholikų. Prieš 1940 m. Lietuvoje įvykdavo nuo 107 iki 250 žmogžudysčių; dabar Tarybų Lietuvoje kasmet nužudoma 4-5 tūkstančiai žmonių. Nusikalstamumas jaunimo tarpe pastoviai auga. Iki tarybinių metų abortų Lietuvoje per metus būdavo apie 15.000, o dabar maždaug 60.000. Kasmet išsiskiria 9-10.000 šeimų, perpildyti kalėjimai, venerikų ligoninės. „Besaikis girtavimas rodo, kad žmogus tarybinėje santvarkoje pergyvena sunkią dvasinę krizę". Autorius siūlo atsigręžti į religiją ir visomis jėgomis kovoti su alkoholizmu, kad išgelbėtume savo Tėvynę.

Nuo 5-jo numerio jaučiamas žymiai didesnis leidinio straipsnių aktualumas. Skaitytojai už tai tikrai liks dėkingi „Rūpintojėlio" leidėjams.

. . . Daugiau...