• Įspūdžiai iš J. E. vysk. J. Steponavičiaus 25 metų vyskupystės jubiliejaus Vilniuje
• A. Terlecko ir J. Sasnausko teismas
• Gyd. A. Statkevičiaus teismas
• Mūsų kaliniai — P. Paulaitis, V. Petkus, A. Janulis ir J. Stanelytė
• Smurtas prieš kunigus — Šapoka, J. Zdebskį ir kt.
• Nauji pogrindžio leidiniai
1980 m. spalio 22 d.
LKB KRONIKA Nr. 45
Eina nuo 1972 metų.
Perskaitęs duok kitam!
Numeris skiriamas tremtiniui-vyskupui Julijonui Steponavičiui,
šiais metais švenčiančiam vyskupystės 25 metų jubiliejų.
Tauta meldžiasi ir linki ištikimam ir tvirtam
Bažnyčios Ganytojui Dievo palaimos!
Tavęs laukia Vilnius!
Čia Tavo namai.
Čia grįžtančio laukia
Našlaičiai vaikai!
Liūdna ir graudu vilniečiams, — jau greitai bus 20 metų kaip sostinė nemato savo Ganytojo, — jis ištremtas; nėra katedros, — ji išniekinta. Daugybė jaunimo, kurie niekada dar nematė savo vyskupo, o ir suaugę ne visi jį prisimena.
Ir štai džiugi žinia, labai tyliai pasakoma į ausį: „Į Vilnių atvažiuoja J. E. vysk. Julijonas Steponavičius švęsti savo 25 metų vyskupystės jubiliejų!" Sukruto subruzdo jaunimas: kaip geriau sutikti savo Ganytoją?! Vieni pynė ąžuolų lapų vainikus, kiti ruošė sostą, treti ieškojo geriausių gėlių . .. Juos visus jungė viena mintis — padaryti kuo daugiau džiaugsmo savo Ganytojui. Bet ta pakili nuotaika ne visų veiduose. Paslaptingai sklinda gandai: negalima garsiai skelbti apie vyskupo atvažiavimą, kažkas to nenori. . . negalima daryti didelių iškilmių, nepuošti bažnyčios išorės, tenebūna iškilmingų garbės vartų, nes kažkam gali būti nemalonumų ... Todėl apie vyskupo atvažiavimą paskutinį sekmadienį, vos likus kelioms dienoms iki jubiliejaus, Vilniuje teišdrįso paskelbti tikintiesiems tik šv. Mikalojaus ir Žvėryno bažnyčiose!
1980 m. rugsėjo 15-19 d. Vilniuje LTSR Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko bylą. Teisėjas Ignotas, tarėjai — Burokevičienė, Vinča, prokuroras — Bakučionis, A. Terlecko gynėjas — Kudaba, o J. Sasnausko — Aperaitis.
Į teismo posėdžius niekas iš teisiamųjų draugų nebuvo įleisti, o į salę suėjo tik čekistai ir specialiai pakviesti asmenys, pvz.: Vilniaus Universiteto komjaunimo sekretorius Bagdonas ir kiti.
Rugsėjo 15 d. buvo perskaityta kaltinamoji išvada, kurioje A. Terleckas ir J. Sasnauskas kaltinami nelegalių leidinių dauginimu, platinimu ir kt. panašiais nusikaltimais. Jiems abiems taikoma LTSR BK 68 str. I—ji dalis.
A. Terleckas kaltu neprisipažino. Jis neigė visus jam primetamus kaltinimus ir teigė, kad iki tardymo jis nebuvo matęs net dokumento dėl Molotovo-Ribentropo pakto (45 Pabaltiečių memorandumas — Red.).
J. Sasnauskas prisipažino parašęs daug pareiškimų, pasirašęs dokumentą apie Molotovo-Ribentropo paktą, redagavęs leidinį „Vytis" ir kt.
1980 m. rugpjūčio 8 ir 11 Vilniuje LTSR Aukščiausias Teismas nagrinėjo Lietuvos Helsinkio grupės nario gyd. Algirdo Statkevičiaus bylą. Teismas atviras, bet nieko, išskyrus jo žmoną, saugumiečius ir liudininkus, į salę neįleido. Teisė už akių. Kaltinamojo teisme nebuvo. Kai žmonės bandė į teismo salę įeiti, stovintis prie durų raudonu raiščiu persirišęs ranką saugumietis paaiškino, kad įeiti negalima, nes nėra atsakingo už įleidimą, o jis nieko nežinąs. Atėjęs vėliau atsakingas saugumietis pareiškė, kad salė pilna, nors pusė salės buvo tuščia, ir nieko neįleido. Neleido net į teismo nuosprendį. Tuos, kurie bandė įrodyti, kad taip elgdamiesi saugumiečiai yra neteisūs, pradėjo visaip gąsdinti ir jiems grasinti. Susirinko milicininkai, ir žmonės buvo priversti išsiskirstyti. Susirinkęs jaunimas, pasitraukęs toliau nuo durų į koridorių, pusbalsiu kalbėjo rožančių, kad visus sustiprintų meilėje, o budeliams-teisėjams atleistų, nes jie nežino, ką daro.
Aukščiausiojo teismo nuosprendis — priverstinis gyd. Algirdo Statkevičiaus gydymas spec. psichinėje ligoninėje, šiuo metu nuteistasis yra Černiachovskio spec. psichiatrinėje ligoninėje.
Rašo Petras Paulaitis
„Apie vidurį liepos man pakišo pasirašyti aktą vieno konfiskuoto laiško iš Norvegijos. Pavardės nesakė, kas rašo, ir laiško visai nerodė, tik ant atvirkščios lapo pusės liepė pasirašyti. O konfiskavę laišką dėl to, kad jame žinios neatitinkančios tiesos. Jame žinios neteisingos. Koks įžūlus, ciniškas veidmainiavimas! Juk Maskvos cenzūra to laiško kiekvieną raidę išuostinėjo, ir jai žinios buvo teisingos — laišką praleido, o kiek toliau nuo Maskvos, Javaso-Baraševo užkampių cenzūrai — žinios neatitinkančios tikrovei — neteisingos. Taigi laišką, visiškai jo neparodant, prireikė konfiskuoti. Ką padarysi, kad rusai, ypač raudonieji, be melo, be apgaulės, be klastočių ir be žiaurumo niekaip nenori gyventi. Juk aš per 33 metus (spalio 30 d. lygiai 33 metai), uždarytas jų kalėjimuose-lageriuose, pats skaudžiai visa tai patyriau. Vien tik už privalomos savo laisvai ir nepriklausomai Tėvynei pareigos atlikimą, vien už asmeninius šventus savo įsitikinimus, mums visai svetimi rusai-komunistai, atėmę ir man gražiausią ir svarbiausią gyvenimo dalį. Per tuos 33 metus Rusijos komunistų „rojuje" teko labai daug ir sunkiai dirbti, alkį kęsti, nežmoniškai skursti. Ir kol kas dar galo nesimato viso to didelio melo ir apgaulės, viso to didelio žiaurumo ir cinizmo su nekaltais žmonėmis. Bet šiaip ar taip, visgi amžino čia žemėje nieko nėra. Aš meldžiuosi už toje šventoje kovoje, ginant Tiesą ir Teisingumą, jau kritusius savo Brolius ir Seses ir prašau Dievą sau šviesos, kad aš būčiau su visais teisingas, kad aš dar labiau galėčiau mylėti savo Tėvynę Lietuvą ir jos vaikus — visą jaunąją kartą."
1980 m. į Kunigų Seminariją sovietinė valdžia leido priimti 22 naujus auklėtinius:
Bučelis Jonas
Čiškauskas Feliksas
Dauknys Algirdas
Grabnickas Algirdas
Gudaitis Jonas
Jackūnas Vladas
Jurjonas Vidas
Kiselis Vytautas
Kuliešis Julius
Liesys Antanas
Ginda Leonas
Milašius Aleksandras
Minkevičius Edvardas
Muravskis Villianas
Paulionis Regimantas (neatvyko)
Petrauskas Vytautas
Rudzinskas Valerijus
šliauteris Petras
Tamelis Bronius (grįžo po ligos)
Ulickas Jonas
Vaškelis Vytenis
Žukauskas Raimondas
Paulionis Regimantas, ilgą laiką KGB terorizuotas (žr. „Vytis" Nr. 5), į Seminariją neatvyko.