K R O N I K A

- baisu būtų, Lietuva, išleidus tave iš
akių, tavo ranką pametusiam būtų baisu:
Žiūrėti ir nematyti, klausyti - ir negirdėti.

Just. Marcinkevičius

1918 m. vasario 16-tą dieną, t.y. prieš 67 -erius metus, lietuvių tautos laisvės troškimas ir kovos už laisvę buvo apvainikuota Nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimu. Lietuvių tauta tapo šeimininkė savo namuose.

Tautai gyventi laisvės ir nepriklausomybės sąlygomis - tai normaliai augti, visapusiškai tobulėti. Drauge valstybinė nepriklausomybė kiekvienos tautos dvasinio subrendimo, "pilnametystės", garbės žymė. Todėl valstybinės nepriklausomybės netekimas - didelė nelaimė tautai: jos orumo pažeminimas ir net pavojus pačiai jos egzistencijai.

Štai jau 45-eri metai, kai lietuvių tautai išplėšta nepriklausomybė, kai ji gyvena svetimųjų pažeminta, prislėgta, skriaudžiama.

. . . Daugiau...

1985 m. sausio 7 d. Vilniuje, Santoriškių ligoninėje, eidama 36-uosius metus, staiga mirė ANGELĖ PAŠKAUSKIENĖ. Ne taip daug turime šiandien žmonių, kurie savo gyvenimą orientuotų dorovinius-tautinius idealus, ypač kai pastarieji susikerta su medžiaginių reikmių tenkinimo aistromis. Todėl šios paprastos lietuvės motinos kapas, supiltas Karmėlavos kapinėse, netoli Kauno, kur paskutiniais metais velionė gyveno, vertas tautiečių žvilgsnio ir susimąstymo. Kartu su mirusiosios tėvais, su mokyklinio amžiaus dukra ir sūnumi suklupę prie šviežio kapo, pamėginkime išgirsti nebylų jos kreipimąsi į dar neapkurtusias sąžines.

ANGELĖ RAČAITĖ-PAŠKAUSKIENĖ gimė 1949 m. gegužės 18 d. Jurbarke. Tėvai paprasti darbo žmonės, tačiau giliai tikintys katalikai, įskiepijo dukrai jautrumą okupuotos Tėvynės kančiai ir gilų teisingumo jausmą.

Turėdama ryškių meninių sugebėjimų, būdama gabi organizatorė, mokykloje Angelė suburia patriotinį jaunimą. Deklamuoja eilėraščius, gitara pritardama dainuoja uždraustąsias laisvės dainas. Mieste plinta antiokupaciniai atsišaukimai... Vedinas tyro jaunatviško entuziazmo, pasipiktinimo akivaizdžia, įžūlia neteisybe, jaunimas, aišku, neturėjo nei pakankamai patyrimo, nei konspiracinių įgūdžių. 1974 m. lapkričio 14-tą d. Angelės bute Jurbarke, Donelaičio 7-A , padaryta krata. VSK tardymo skyriaus leitenanto Gasparavičiaus pasirašytame protokole vardijami paimti antitarybiniai lapeliai, eilėraščiai, pagausinimo priemonės. Angelė atsiduria Lukiškio kalėjime Vilniuje, o 1975. rugsėjo 3 d. LTS Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas J.Žvirblis pasirašo tokį kalinės tėvams skirtą dokumentą:

. . . Daugiau...

A.VERSMĖ

Paminklą mes statome laisvei pagerbti:
Jo pamatu imam vienybę Tautos;
Granitas- tai mūsų valia nugalėti,
Į dangų mes keliam idėjas šventes.

Sujungs jį cementas - mūs meilė ir kraujas,
Todėl jis per amžius stovėt nepaliaus.
Lietuvišką užrašą bekalant naują
Tremtinių rauda toli atkeliaus...

Iškils mūsų žemėje Laisvės paminklas!
Jis Lietuvą brangią šlove vainikuos.
Statyt jį - visų mūsų tikslas didingas.-
Lai šviečia jisai tėvynainių keliuos! 

NAUJOS AUKOS UŽ TIKĖJIMĄ  

1985 m. sausio 17-13 dienomis Vilniuje, LTSR Aukščiausiame teisme, įvyko kun. Jono-Kastyčio Matulionio ir jaunuolio Romo Žemaičio teismas. Jie buvo teisiami, kad Visų šventųjų dieną su tikinčiųjų minia tvarkingoje procesijoje nuėjo iš Kybartų bažnyčios į kapines pasimelsti už mirusius.

Teisme kun. J. Matulionį apkaltino pagal BK 199 str. trečią dalį, t.y.

už religinių eitynių organizavimą, miesto rimties drumstimą, transporto eismo trukdymą.

Romą Žemaitį baudė taip pat pagal 199 str. 3 d. ir dar pridėjo 201 str., t.y. apkaltino pasipriešinus valdžios pareigūnams, mat, Romas, tikintiesiems einant į kapines, užstojo kelią miesto vykdomojo komiteto pirmininkui, kuris įsibrovė į procesiją ir bandė prieiti prie kunigo.

Prokurorė Skaudienė kaltino Romą Žemaitį aktyviu prisidėjimu prie eisenos organizavimo.

Esą jis pats kvietė vaikus ir jaunimą į procesiją.

Nei kun. Jonas Matulionis, nei Romas Žemaitis kaltais neprisipažino.

Romas Žemaitis paskutiniame žodyje padėkojo tėvams už tai, kad išauklėjo tiesos ir tikėjimo dvasioje. Pažadėjo niekada neužmiršti maldos ir bet kokiose sąlygose būti pavyzdingu kataliku. Savo suėmimą laikė dėsningu Kristaus sekėjų atveju: "Jei mane persekiojo, persekios ir jus..." -pacitavo Kristaus žodžius Romas.

Teismui pareiškė, kad šis atvejis jam nebe pirmas. Dar mokyklos suole jis jau buvo daug kartų terorizuojamas už savo įsitikinimus.

Už atsisakymą nešti tarybinę vėliavą klasės vadovė jam grasė išsuntimu prie Kinijos sienos.

Sausio 18 d. teismas paskelbė savo nuosprendį: kun. J.Matulionis nuteisiamas 3 metams laisvės atėmimu, o R.Žemaitis 2 metams laisvės netekimo, atliekant bausmę bendro režimo lageryje.

P. VINDYS

ŽMONIŲ MEDŽIOKLĖ NAKTĮ  

1985 m. sausio 17 d. vakare, 21 val.30 min., Antanas Patackas, buvęs žemės ūkio akademijos docentas, 73 metų amžiaus, su savo anūke (9 metų) ėjo Bitininkų gatve (Kaune, prie Botanikos sodo). Gatvėje jį sulaikė išlipęs iš lengvos mašinos civiliai apsirengęs jaunas vyriškis ir, parodęs pažymėjimą, liepė sėsti į mašina ir važiuoti į miliciją.

Patackas užprotestavo ir į mašiną nesėdo. Pareiškė, kad naktį jis į miliciją nevažiuos. Jeigu jis (Patackas) "milicijai" reikalingas, tai gali ji rasti dieną namie, tegul atsiunčia šaukimą, ir jis pats prisistatys. (Kokia čia "milicija", jeigu jos pareigūnai civiliai apsirengę ir nakties metu tyko aukos?)

Tada prisistatė, išlipęs iš mašinos, antras civilis jaunas vyriškis.

Patackas pradėjo šaukti, kad jį "banditai" užpuolė. Anūkė išsigandus ėmė verkti.

Tuo metu atsitiktinai ta pačia gatve ėjo ir įvykio vietoj sustojo vyras su moterimi (vidutinio amžinus). Moteris ėmė energingai ginti Patacką, pareiškė, kad gerai pažįstanti, kad neleistina nakties metu seną žmogų, einantį su vaiku, sulaikyti ir vežti į miliciją. Į tai saugumietis atsakė, jog jie žino, kad čia Patackas, nes mašina sekė jį nuo jo namų. Moteris atsistojo tarp Patacko ir saugumiečių, ir karštai su jais ginčijosi. Tuo metu prisiartino kitas gatve einantis vyras.

Patackas pasinaudojo proga ir pasišalino. Taip liko nesuimtas.

Žmonių medžioklė vyksta taip šaltą žiemą (Kaune tomis dienomis buvo 20-26 laipsniai šalčio). Ir kas žino, kur tave nuvež tokie piliečiai ar į miliciją, ar ten, kur gyvas negrįši...

P. SĖMĖNA 

Iš užsienio radijo laidų

Šiandien pateikiame pranešimą apie JAV įvykusius Vesario 16osios minėjimus ir didžiųjų lietuvių išeivijos politinių bei kultūrinių organizacijų žodį Lietuvai.

Vakar Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga kai kuriuose Amerikos miestuose prie rotušių buvo iškeltos Lietuvos trispalvės su atitinkamomis iškilmėmis. Kai kuriose Amerikos valstijose, pvz. Merilande, Lietuvos diena specialiai paminima pagal tų valstijų seimelių priimtus įstatymus.

Vakar vakare Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone susirinko per 100 įvairių šalių diplomatų, amerikiečių pareigūnų ir kitų svečių tradicinį priėmimą Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga, kurį surengė Lietuvos atstovas dr. Stasys Bačkis su žmona.

Vakar vakarą Nepriklausomybės šventės minėjimas buvo surengtas Čikagos Lietuvių jaunimo centre. Pluoštą minčių pateikė kun. Vytautas Bagdonavičius. Vasario 16-tos garbei savo kūrybą skaitė rašytojai Birutė Pūkelevičiūtė ir Kazys Bradūnas, jėzuitas Algimantas Brazys parodė skaidrių iš dabartinės Lietuvos.

Šiandien vyksta Lietuvos Nepriklausomybės minėjimai įvairiose lietuvių telkiniuose laisvajame pasaulyje.

. . . Daugiau...

Materialistų teiginys, kad dievus sukūrė pats žmogus, iš dalies teisingas. Taip, žmogus prisikūrė daug dievų ir šiandien juos tebekuria. Tik su tuo skirtumu, kad senovėje, nujausdami aukštesnę Būtybę, stengėsi ją suprasti ir savaip išreikšti, o dabar kuriasi kitus dievus, bėgdami nuo tikroje Dievo. Ir apgyvendina juos ne požemiuose ar kalnų viršūnėse, o čia pat žemėje, savo tarpe. Prisikuria tokių dievų, prieš kuriuos paskui bejėgiškai dreba, šliaužioja keliais, aukoja aukas ir patys žūsta kaip neišvengiama duoklė savo stabams. Ar ne dievu, kruvinų aukų reikalaujančiu dievu, buvo virtęs Stalinas? Ar ne antžmogiu, tiesiog mitine būtybe tapo Leninas, kurio genialumui ir kitoms nepaprastoms savybėms trūksta tik stebuklų darymo galios.

O kiek mažesnių dievų, dievukų, išmintingiausių mokytojų, neklystančių vadų... Paprastai tokiais tampa (kol jie gyvi) visi TSKP generaliniai sekretoriai...

. . . Daugiau...

Kaune, A. Panemunės kapinių 5-ame kvartale, prieš 15 metų amžinam poilsiui atgulė antrasis Lietuvos Resp. Prezidentas (1920-1926), Steigiamojo seimo pirmininkas, 1918. II.16 Nepriklausomybės Akto signataras ALEKSANDRAS STULGINSKIS.

Jis daug pasidarbavo Lietuvai, ištikimai tarnavo mūsų valstybei jos kūrimosi užuomazgoje ir ypač naujosios santvarkos demokratizmo puoselėjime. Jis didvyriškai elgėsi ir jos valstybingumo saulėlydy, daug kentėjo, vargo, bet nepalūžo ilgame mūsų tautos kančių kely.

1969.IX.29 nustojo plakusi tauraus patrioto, paskutiniojo-dvidešimtojo Valstybės Tarybos nario, širdis. Taip baigėsi svarbiausias Lietuvos valstybingumo istorijos 118 metų tarpsnis, kuomet aušrininkų ir varpininkų dėka atgimė ir plačiai nuskambėjo Lietuvos vardas. Po 125 metų rusų vergovės, kruvinose kovose su trimis priešais, buvo iškovota Nepriklausomybė. Per 22-jus laisvės metus užaugo viena susipratusių piliečių karta, įtvirtinusi laisvės ir nepakantumo bet kokiam okupantui siekius. Deja, tai buvo ir tragiškiausias mūsų tautos istorijos tarpsnis. Hitieris ir Stalinas įžiebė II pasaulinį karą ir įteisino genocido politiką prieš neutralias šalis, dėl to Lietuva neteko milijono savo piliečių. Didesnė šių aukų dalis, be abejo, priklauso brutaliai Stalino ekspansijai.

Represijų neišvengė ir A.Stulginskis - 1941.VI.16 su žmona buvo deportuoti į Sibirą. Tik atsitiktinumo dėka jie išvengė tragiško daugelio tremtinių likimo ir po 15 metų sugrįžo į Tėvynę.

. . . Daugiau...

Naujametiniame "Valstiečių laikraščio" numeryje buvo išspausdintas mokytojos Aldonos Urbonienės straipsnis "Ilgas kelias į meilę."

Nesiimsime svarstyti, ar antikrikščioniškus, antilietuviškus šio rašinio teiginius padiktavo nežinojimas, ar nesąžiningumas. Tačiau kai kurie jų prašyte prašosi platesnių komentarų. Visų pirma, tai priekaištai katalikiškąjai auklėjimo sistemai Nepriklausomoje Lietuvoje.

"Bažnyčia mus mokė neapkęsti", rašo mokytoja ir graudina skaitytoją prisiminimais, kaip mokykloje vaikai skriaudė žydų tautybės mokinius. Absurdiškai tvirtindama, esą Bažnyčia už Kristaus nukryžiavimą kaltina žydų tautą ir skelbia jai kerštą, oponentė išsiduoda ne itin atidžiai savo laiku klausiusi katekizmo pamokų, todėl nežinanti elementariausių tikėjimo tiesų.

Kaltinti Bažnyčią už paauglių neapykantą kitataučiams, su kuriais ir suaugusieji turėjo savų sąskaitą, tai pernelyg naivu. Giliau paanalizavus paaiškėja, jog toji pati instinktyvi neapykanta pasireiškia ir savo tautiečių, savo tikėjimo žmonių - įvairių keistuolių, invalidų, asmeninių priešų atžvilgiu. Ir kaip tik Bažnyčia nuo pat pirmųjų savo gyvavimo dienų šiuos "žvėries" proveržius žmoguje tramdė, ugdė meilę, toleranciją, broliškumą, kovojo ir kovoja už esminių žmogiškųjų savybių ir dvasinių vertybių išsaugojimą ir išvystymą. Už ką Štuthofo lageryje buvo nužudytas lietuvis kunigas Alfonsas Lipniūnes? Už ką aukojoni kun. Maksimilijonse Kolbė, Salvadoro arkivyskupas Romeres? Už ką tarybiniuose kecetuose buvo nukankinti kunigai ir vyskupai Borisevičius ir Reinys? Už ką mūsų dienomis, lygiai taip, kaip su lenkų kun. J.Popieluško, susidorota su kun. Br. Laurinavičiumi? Už ką kalinami kunigais Alf. Svarinskas, Sig. Tamkevičius, Jonas-Kastytis Matulionis?

. . . Daugiau...

Paženklinta dvidešimtuoju amžiumi, prisiliečiau kaip smiltelę prie mažos planetos...

"Tu-lietuvė. Ir tavo Tėvynė Lietuva..." Taip suskambėjo motinos lopšinė. Ne prieš užmiegant išgirsta, o atmerkiant dar vaikiškas akis gyvenimui...

...Maži suolai, jų priekyje mokytoja su spaliukų žvaigždute ant krūtinės. Virš lentos paveikslas su ryškiomis raidėmis LTSR. "Vyturėlis" su besišypsančiu Leninu pirmame puslapyje, tai pirmas vaikiškas žurnalas, kurį man įdavė į rankas mokytoja. O aplinkui - draugai su spaliukų žvaigždutėmis ant krūtinių.

Žvaigždutė prie krūtinės - tai Lenino anūkų ženklas, o paveikslas, kabantis kiekvienoje klasėje virš lentos - tai Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos herbas - buvo mums paaiškinta.

Leninas, Motina Rusija, Tarybų Lietuva, TSRS, LTSR- nuolatos buvo kalama į mūsų mažas galveles, retai išgirstant švarų skambėjimą - LIETUVA...

. . . Daugiau...

"Mūsų Tėvynė Lietuva neteko dar vieno uolaus kunigo, buvusio Kybartų parapijos vikaro Jono-Kastyčio Matulionio ir Kybartų parapijos patarnautojo Romo Žemaičio, todėl mes, lietuviai tikintieji, reikalaujame paleisti areštuotą kunigą ir patarnautoją bei kalinius kunigus: Alfonsą Svarinską ir Sigitą Tamkevičių. Taip pat reikalaujame liautis bauginti ir kitus mūsų tautos uoliuosius kunigus bei tikinčiuosius, kurie mums tėvams ir jaunimui yra švyturiai savo gyvenimo pavyzdžiu."

X

 "Prašome paleisti nekaltai suimtus - Kybartų parapijos vikarą kun. Joną-Kastytį Matulionį ir Kybartų parapijos tikintį jaunuolį Romą Žemaitį, taip pat jau antrus metus kalinamą už uolų pareigų atlikimą Viduklės parapijos kleboną kun. A. Svarinską ir Kybartų parapijos kleboną kun. S.Tamkevičių. Kunigų ir uolių tikinčiųjų areštus mes traktuojame kaip tikėjimo persekiojimą ir pasityčiojimą iš mūsų švenčiausių įsitikinimų."

X

"Lebai prašome nepersekioti taip labai mums brangių ir Lietuvai reikalingų kunigų ir reikalaujame kuo greičiau paleistis kun. A. Svarinską, kun.S.Tamkevičių, naujai suimtus Kybartų parapijos vikarą kun.J.Matulionį bei uolų Kybartų bažnyčios patarnautoją R.Žemaitį."

X

Po protestais pasirašė dešimtys tūkstančių Lietuvos tikinčiųjų.

V.KERNIUS

I

Ar tai tu vadinies Lietuva?
Varsto pirštai lyg rožinį dygų:
Vorkuta, Kustanaj, Kolyma...-
Karoliukai juodi genocido –

Karaganda, Norilskas, Čita,
Permė, Tomskas... rūdynai, kasyklos...
Ak, kuri paslaptis praeita,
O kuri ateity pasitiks dar?

Vinguriuoja tarp pirštų mamos,
Išklaipytų darbų ir senatvės,
Lyg upeliai tyri Lietuvos
Mūsų kraujo ir ašarų sakmės.

. . . Daugiau...

(Gėdingo teismo metines minint)

Prasideda gruodis. Advento pradžia. Vaizduotė lekia metus atgal į Vilnių. Matau kaip Lukiškių aikštėje čekistai gaudo, tarsi vilkai avis, moteris, grūda jas į geležinius "varanokus" ir veža į karcerį. Milicijos išblaškyti tikintieji būreliais skuba į Aušros Vartus ir čia ant kelių sukniubę, pro ašaras, nemigo išvargintomis akimis žvelgia į Aušros Vartų Motiną ir su grauduliu meldžiasi: "Motina geroji patarėja..., Krikščionių pagalba..., Karaliene kankinių, melski už mus..."

Prieš 90 metų šitaip meldėsi čia dori žemaičiai, Kražių kankiniai, kada rusų carinės valdžios teismas Vilniuje teisė jų brolius katorgon už bažnyčios gynimą. Šiandien sovietinis teismas Vilniuje teisia kunigą už Bažnyčios ir tikinčiųjų gynimą nuo bedievių persekiojimo. Istorija kartojasi. Tik su tuo esminiu skirtumu, kad carinės valdžios teismas buvo liaudžiai atviras (kražiečiai laisvai galėjo įeiti į teismo salę), o sovietinė valdžia į teismo salę įsilleido tik KGB pareigūnus, jų agentus, KGB mokinius ir panašius be dieviškos valdžios atstovus... O liaudies vaikus, norinčius įeit į salę, gaudė, kišo į mašinas ir vežė, grasino, baudė.

Pats faktas, kad kun. Sigitas Tamkevičius buvo teisiamas uždarame teisme, yra įrodymas, kad jam taikomi kaltinimai yra neteisingi. Tiesa nebijo šviesos, nebijo atvirų durų...

Apie kun. S. Tamkevičiaus teismą buvo leista visuomenei išgirsti tik iš Bažnyčios priešų tribūnos - iš teismo korespondentės-kaltintojos S. Mockuvienės tendencingai paruoštos informacijos spaudoje. ("Komjaunimo tiesa" 1983. XII.3: "Vienoje rankoje rožančius, kitoje - vėzdas"). Šioje informacijoje nėra reikiamo bešališko objektyvumo, konkretumo, Svaidomasi abstrakčiomis kaltinimų frazėmis, suktais, su tariamuoju nusikaltimu nieko bendro neturinčiais, teiginiais. Todėl lieka neaišku, už ką tikrai kun. S. Tamkevičius buvo nuteistas tokia sunkia bausme - iki 10 metų!.. Minėtas straipsnis tik sustiprina visuomenės nustebimą: parodo kaip žiauriai pas mus susidorojama su nekaltu žmogumi. Tūkstančiuose širdžių buvo padaryta giliai kraujuojanti žaizda, kuri ir po metų dar neužgyja - tebekraujuoja. Šią žaizdą iš naujo pažeidė faktas, kad nepraėjus metams nuo gėdingo susidorojimo su Kybartų klebonu, bedievybės stabas vėl pareikalavo naujų aukų Kybartuose. 1984 m. lapkričio mėnesį pasaulį aplėkė skaudi žinias Lietuvoje vėl areštuotas kunigas - Kybartų vikares Jonas Kastytis Matulionis.

. . . Daugiau...