-
Svetainės pradžia
- 16 Kronika 1975 m.
• Juozo Gražio teismas
1975 kovo 11-17 dienomis LTSR Aukščiausias teismas nagrinėjo Juozo Gražio baudžiamąją bylą. Teisėjas — Jankauskas, prokuroras — Bakučionis, gynėjas — Kudaba.
Nors teismo posėdis nebuvo uždaras, bet į teismo salę niekas iš pašalinių žmonių patekti negalėjo. Teisme taip pat niekas nedalyvavo iš J. Gražio artimųjų. Į teismą liudininkais buvo pakviesti šie asmenys: Povilas Petronis, Jonas Stašaitis, Kazėnaitė, Martinaitienė, Žemaitienė. ir Semaška-Semaškevičius.
J. Gražys buvo kaltinamas už „LKB Kronikos" brošiūravimą ir bendradarbiavimą, žinias renkant „Kronikai". J. Gražys įrišęs po keletą egzempliorių pirmųjų „LKB Kronikos" numerių ir apie 20 egz. — 7-jo numerio. Jis taip pat padauginęs rašomąja mašinėle keletą brošiūrų: „Tarp dviejų įstatymų", „Vyskupas Matulionis", „Lietuviško charakterio problemos", „S. Kudirkos teismo procesas", „Lietuva laimėjimų keliu", „Nacionalinių pajamų paskirstymas" (išvertė iš rusų kalbos ir išplatino), „Tau, Lietuva" (padarė santrauką).
1975 vasario 28 majoras Istominas A. A. tardė Vilniuje Sergiejaus Kovaliovo žmoną L. Boicovą, kuri buvo atvežusi savo vyrui siuntą. S. Kovaliovas šiuo metu yra kalinamas Vilniaus saugumo izoliatoriuje.
***
1975 kovo 28 d. majoras Istominas tardė Vilniaus saugume A. Lavutą, atvežusį S. Kovaliovui siuntą. A. Lavutas atsisakė dalyvauti tardyme, nes, jo žodžiais tariant, toks tardymas kliudąs laisvam informacijos platinimui. Istominas paklausė Lavutą, ar jau išėjęs „Einamųjų įvykių kronikos" 34-sis numeris ir paaiškino, kad S. Kovaliovas už 34-jį numerį nebus kaltinamas, o už 33-jį bus.
***
1975 kovo 4 buvo tardomi Balys Gajauskas, Birutė Pašilienė ir Algis Petruševičius.
„LKB Kronikos" 15-jame numeryje buvo parašyta apie Virgilijaus Jaugelio sumušimą Pravieniškių lageryje. Papildome informaciją. Jis buvo sumuštas besimeldžiant. Savaitę laiko po sunkaus galvos sumušimo praleido Pravieniškių lageryje be kvalifikuotos medicininės pagalbos ir tik po to buvo nugabentas į Vilnių, Lukiškių kalėjimo ligoninę. Pakeliui kriminalistai jį apiplėšė.
Vilniaus onkologinio dispanserio poliklinikos chirurgas Kasparūnas nustatė diagnozę, kad V. Jaugelio dalis žarnyno apimta vėžio (IlI-ji stadija) ir kad reikalinga skubi operacija. Po metų laiko, kai Jaugelis grįš iš lagerio į laisvę, operacija jau bus pavėluota. V. Jaugelis raštu atsisakė nuo operacijos.
***
LTSR Prokurorui
Jaugelienės Monikos,
gyv. Kaune, Kalnų g. 7 - 4
P a r e i š k i m a s
Mano sūnus, Virgilijus Jaugelis, buvo nuteistas už „LKB Kronikos" dauginimą ir rinkimą parašų po Memorandumu, tačiau atlikti bausmę buvo nukreiptas pas kriminalistus ir neseniai ten buvo sumuštas.
„LKB Kronikos" 15-me numeryje buvo rašyta apie negarbingą tarybinės spaudos klastotę — laikraštis „Tarybinis mokytojas" apkaltino Vatikano radiją, kad jis prigalvojęs „mirusių sielų" (mokytojų) ir jas apšmeižęs. Nepaisant, kad Vatikano radijas atskleidė šią klastotę, ji ir toliau kartojama. 1975 kovo 20 radijo „Akiratis" laidoje, balandžio 4 savaitraštyje „Kalba Vilnius" vėl buvo skelbiama, kad Vatikano radijas skelbiąs išsigalvotą informaciją. „LKB Kronika" patikrino faktus ir papildo 15-jo numerio medžiagą.
Klaipėdos 5-j e vidurinėje mokykloje dirbęs mokyt. Mažeika prieš dvejus metus perkeltas į Klaipėdos 18-ją vidurinę. Dirbdamas 5-je vidurinėje, jis tikrai tyčiodavosi iš bažnyčią lankančių moksleivių. Prieš Velykas kartą mokyt. Mažeika gąsdino vaikus: „Nemėginkite nė vienas nueiti į bažnyčią, nes parašysiu istorijos po dvejetą.'"(Šitai liudija mokyt. Mažeikos buvę mokiniai, kurių pavardės „LKB Kronikai" žinomos — Red.).
Šilutės aštuonmetės mokyt. Irena Arlauskienė (šiuo metu jau direktorė), liudija viena jos mokinė, pamokos metu liepė mokiniams tris kartus garsiai sušukti: „Nėra Dievo!". Vieni tylėjo, kiti nedrąsiai šaukė, o mokyt. I. Arlauskienė šaukė garsiausiai. „Kadangi aš nieko apie Dievą nežinojau — tylėjau, dabar drąsiai sušukčiau: Mokytoja, jūs klystate, nes Dievas yra!", — pasakoja apie buvusios mokytojos „auklėjimą" jos mokinė.
Vilnius. 1975 sausio 30 į Vilniaus Saugumo komitetą buvo pakviesta Vilniaus Respublikinės bibliotekos vyr. redaktorė Elena Šuliauskaitė. Tardymas truko daugiau negu 6 valandas. Tardė du saugumiečiai. Tardytojai paprašė papasakoti, kaip buvo švenčiama Teresės Masytės gimimo diena 1973 rugsėjo 30 dieną. Tardytojai šį pobūvį kvalifikavo kaip antitarybinį politinį susirinkimą. Jie teigė, kad visi dalyvavusieji šiame pobūvyje jau yra apklausti ir viską papasakoję. Buvo reikalaujama papasakoti, kas minėtą pobūvį ir kitus susirinkimus inspiruoja, organizuoja ir kas juose lankosi. Šuliauskaitė paneigė, kad būtų organizavusi minėtą susirinkimą — vardines. Tardytojas Rimkus klausinėjo apie vysk. Steponavičių ir kun. S. Tamkevičių, kuris, tardytojo nuomone, Dzūkų g-vėje pas T. Masytę susirinkime šmeižęs tarybinę santvarką ir reikalavęs ją nuversti. Saugumiečiai ypač pyko ant kun. Tamkevičiaus, kam jis kurstąs jaunimą, platinąs „Kroniką" ir instrukciją „Kaip laikytis tardymo metu". Įvairiais grasinimais tardytojai bandė išgauti iš Šuliauskaitės jiems reikalingus parodymus, tačiau tardomoji visus kaltinimus paneigė.
1975 vasario 20 Elena Šuliauskaitė vėl buvo pakviesta į Saugumo komitetą. Tardymas truko daugiau nei 6 vai. Tardytojas Marcinkevičius grasino kalėjimu už susirinkimų organizavimą, „Kronikos" platinimą ir dengimą kun. Tamkevičiaus „nusikaltimų". Saugumiečiai gyrė tuos kunigus, kurie smerkia „Kroniką", praneša saugumui apie jos platintojus ir niekur nesikiša. Pavyzdžiui, tardymo metu kun. J. Tunaitis pasakęs, kas jam davęs „Kroniką" ir kam jis atidavęs. Šuliauskaitė vėl buvo verčiama prisipažinti, kad jinai suorganizavusi susirinkimą. Už šį nusikaltimą ji būsianti nubausta pagal BK 68 str. Tardytojas Rimkus grubiai užsipuolė, kad Šuliauskaitė platinanti „Kroniką", kuri šmeižianti tarybinę santvarką. Pasak Rimkaus, Saugumo komitetas patikrinęs „Kronikoje" iškeltus faktus, ir beveik visi esą melagingi. Net Vilniaus arkivyskupijos valdytojas mons. Č. Krivaitis, nuvažiavęs į Ameriką, pasakoja, kad mūsų krašte nėra tikinčiųjų persekiojimo. Šuliauskaitei paprašius pasakyti asmenį, kuris sakęs, kad jinai organizavus susirinkimą, buvo atsakyta, kad tardytojai negalį pasakyti to jaunuolio pavardės, nes nenorį, kad apie jį rašytų „LKB Kronika". Majoras Rimkus primygtinai bandė įtikinti, kad Šuliauskaitei reikią prisipažinti, nes kitaip teks sėdėti Panevėžio ar kitame kalėjime su avantiūristėmis, prostitutėmis ir žudikėmis.
Šiupyliai
Lietuvos TSR Prokurorui
Kun. Antano Yliaus,
Šiupylių klebono
P a r e i š k i m a s
1945 buvau teistas pagal 58 str. la ir 10 dalis. Jokio teroristinio ar kriminalinio nusikaltimo teismas neįrodė. Gavau 10 metų už tai, kad organizuotai stengiausi Lietuvą padaryti laisvą, demokratinę, lietuvišką ir nepriklausomą. Bausmę atlikau visą. 1956 grįžau Lietuvon. Jau 18-ti metai gyvenu tėvynėje.
Antireliginė propaganda kaltina mane visai kitais nusikaltimais, kurių aš nepadariau ir net negalvoju padaryti. Vokiečių okupacijos metais globojau žydus, rizikuodamas savo gyvybe. Negi, pasitraukus vokiečiams, aš žudysiu savo brolius? Tai gryna nesąmonė. Nuo manęs ar per mane, ačiū Dievui, niekas nenukentėjo. Jei kareivis padaro nusikaltimą, baudžiamas ne kariuomenės vadas, o nusikaltęs kareivis. Propaganda mano atžvilgiu daro visai priešingai.
Antireliginė propaganda sukombinavo perdėm mane šmeižiantį kino filmą „Kryžiaus šešėlyje". Ten pavaizduotas Skardupių bažnyčios rūsys su daugybe ginklų ir vadinamų banditų. Skardupių bažnyčią aš pats stačiau. Po grindimis ten nėra jokio rūsio. Kai kas filme šaukia, kad aš atimdavau iš motinų vaikus ir juos žudžiau. 1961 Ariogalos girinkijos Brisėnų eiguvoje mane filmavo kertantį per mišką aukštai įtampai trasą. Aš ten genėjau medį ir dainavau „Augo girioj ąžuolėlis". Filme gi pavaizduotas kertantis žmonėms galvas. Ar tai ne šlykščiausias tikrovės iškraipymas?
1974 rugpiūčio 30 Jūs Adutiškio parapijiečiams: P. Burokui, V. Trečiokui, C. Burokienei ir B. Steponienei sakėte: „Perauklėkite kleboną!" Reiškia, paveikite jį, kad jis neklausytų Bažnyčios ir savo sąžinės, o tik ateistų. Jei patarėte eiliniams Adutiškio tarybinio ūkio darbininkams mane perauklėti, tai leiskite paklausti, ar gali Jus perauklėti Jūsų gatvės šlavėjas ir darbo kabineto valytoja?
Mane mokė ir auklėjo aukštos moralės ir kultūros mokytojai ir profesoriai. Jie, formuodami mano pasaulėžiūrą, leisdavo, o kartais net įsakydavo, susipažinti su marksistų - komunistų idėjomis. Mano pasaulėžiūra formavosi ne pagal diktatą, bet laisvai. Teko skaityti ir laisvamanių leidinius. O ar yra galimybė šiandien, formuojantiems savo pasaulėžiūrą, skaityti nekomunistiškai galvojančių žmonių knygas?
Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto
rektoriaus
Į s a k y m a sNr.20
Vilnius, 1975 vasario 14
Dėl dėstytojų atsakomybės organizuojant ir pravedant studentų išvykas
Mokymo plane numatomos taip pat įvairios ekskursijos, meno saviveiklos, sportininkų kolektyvų ir kitokio pobūdžio studentų išvykos respublikos viduje, už jos ir šalies ribų turi didelę dalykinę, pažintinę ir auklėjamąją reikšmę, rengiant būsimuosius mokytojus. Siekiama, kad studentai šiose, išvykose, pedagoginės praktikos, darbo ir poilsio stovyklų, talkų žemdirbiams metu savo darbu ir elgesiu pateisintų tarybinio studento, būsimo pedagogo, komjaunuolio, LTSR piliečio garbingą vardą.
Šioms išvykoms aukojamas nemažas akademiniams užsiėmimams ir poilsiui skirtas laikas, skiriamos didelės lėšos. Jų sėkmė, formuojant jaunąjį specialistą, priklauso nuo kolektyvų vadovų, katedrų dėstytojų tinkamo ir savalaikio pasirengimo išvykoms ir, remiantis studentu aktyvu, reikiamos drausmės palaikymo pačių išvykų metu. Būtina išvykų rezultatus svarstyti katedrose, kolektyvuose, informuoti apie išvykas ir ekskursijas dekanus, o, esant reikalui, ir rektoratą.
Pastaruoju laikotarpiu pažeidus elementariausius studentų išvykų organizavimo ir pravedimo reikalavimus, susidurta su reiškiniais, turinčiais neigiamą įtaką studentų ideologiniam auklėjimui, jų marksistinės pasaulėžiūros formavimui.