Šiupyliai
Lietuvos TSR Prokurorui
Kun. Antano Yliaus,
Šiupylių klebono
P a r e i š k i m a s
1945 buvau teistas pagal 58 str. la ir 10 dalis. Jokio teroristinio ar kriminalinio nusikaltimo teismas neįrodė. Gavau 10 metų už tai, kad organizuotai stengiausi Lietuvą padaryti laisvą, demokratinę, lietuvišką ir nepriklausomą. Bausmę atlikau visą. 1956 grįžau Lietuvon. Jau 18-ti metai gyvenu tėvynėje.
Antireliginė propaganda kaltina mane visai kitais nusikaltimais, kurių aš nepadariau ir net negalvoju padaryti. Vokiečių okupacijos metais globojau žydus, rizikuodamas savo gyvybe. Negi, pasitraukus vokiečiams, aš žudysiu savo brolius? Tai gryna nesąmonė. Nuo manęs ar per mane, ačiū Dievui, niekas nenukentėjo. Jei kareivis padaro nusikaltimą, baudžiamas ne kariuomenės vadas, o nusikaltęs kareivis. Propaganda mano atžvilgiu daro visai priešingai.
Antireliginė propaganda sukombinavo perdėm mane šmeižiantį kino filmą „Kryžiaus šešėlyje". Ten pavaizduotas Skardupių bažnyčios rūsys su daugybe ginklų ir vadinamų banditų. Skardupių bažnyčią aš pats stačiau. Po grindimis ten nėra jokio rūsio. Kai kas filme šaukia, kad aš atimdavau iš motinų vaikus ir juos žudžiau. 1961 Ariogalos girinkijos Brisėnų eiguvoje mane filmavo kertantį per mišką aukštai įtampai trasą. Aš ten genėjau medį ir dainavau „Augo girioj ąžuolėlis". Filme gi pavaizduotas kertantis žmonėms galvas. Ar tai ne šlykščiausias tikrovės iškraipymas?
1974 rugpiūčio 30 Jūs Adutiškio parapijiečiams: P. Burokui, V. Trečiokui, C. Burokienei ir B. Steponienei sakėte: „Perauklėkite kleboną!" Reiškia, paveikite jį, kad jis neklausytų Bažnyčios ir savo sąžinės, o tik ateistų. Jei patarėte eiliniams Adutiškio tarybinio ūkio darbininkams mane perauklėti, tai leiskite paklausti, ar gali Jus perauklėti Jūsų gatvės šlavėjas ir darbo kabineto valytoja?
Mane mokė ir auklėjo aukštos moralės ir kultūros mokytojai ir profesoriai. Jie, formuodami mano pasaulėžiūrą, leisdavo, o kartais net įsakydavo, susipažinti su marksistų - komunistų idėjomis. Mano pasaulėžiūra formavosi ne pagal diktatą, bet laisvai. Teko skaityti ir laisvamanių leidinius. O ar yra galimybė šiandien, formuojantiems savo pasaulėžiūrą, skaityti nekomunistiškai galvojančių žmonių knygas?
Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto
rektoriaus
Į s a k y m a sNr.20
Vilnius, 1975 vasario 14
Dėl dėstytojų atsakomybės organizuojant ir pravedant studentų išvykas
Mokymo plane numatomos taip pat įvairios ekskursijos, meno saviveiklos, sportininkų kolektyvų ir kitokio pobūdžio studentų išvykos respublikos viduje, už jos ir šalies ribų turi didelę dalykinę, pažintinę ir auklėjamąją reikšmę, rengiant būsimuosius mokytojus. Siekiama, kad studentai šiose, išvykose, pedagoginės praktikos, darbo ir poilsio stovyklų, talkų žemdirbiams metu savo darbu ir elgesiu pateisintų tarybinio studento, būsimo pedagogo, komjaunuolio, LTSR piliečio garbingą vardą.
Šioms išvykoms aukojamas nemažas akademiniams užsiėmimams ir poilsiui skirtas laikas, skiriamos didelės lėšos. Jų sėkmė, formuojant jaunąjį specialistą, priklauso nuo kolektyvų vadovų, katedrų dėstytojų tinkamo ir savalaikio pasirengimo išvykoms ir, remiantis studentu aktyvu, reikiamos drausmės palaikymo pačių išvykų metu. Būtina išvykų rezultatus svarstyti katedrose, kolektyvuose, informuoti apie išvykas ir ekskursijas dekanus, o, esant reikalui, ir rektoratą.
Pastaruoju laikotarpiu pažeidus elementariausius studentų išvykų organizavimo ir pravedimo reikalavimus, susidurta su reiškiniais, turinčiais neigiamą įtaką studentų ideologiniam auklėjimui, jų marksistinės pasaulėžiūros formavimui.