Šiame numeryje:
1. 500 metų jubiliejus jau čia pat,
LKB KRONIKA NR. 65
Eina nuo 1972 metų.
Jei gali — padaugink.
Perskaitęs duok kitam!
Numeris skiriamas suimtam kunigui
Jonui-Kastyčiui Matulioniui
Paskutiniu metu Lietuvoje ypač sustiprėjo kova prieš tikinčiuosius. Valdžia pradėjo kovoti net su seneliais, invalidais ir ligoniais. KGB ieško senelio ligonio Vlado Lapienio, suėmė visišką ligonį kun. Joną Matulionį. Dar keisčiau — šventieji ir tie užsitraukė valdžios nemalonę.
Švenčiant šv. Kazimiero 500 metų jubiliejų, valdiški bedieviai darė viską, kad tik sumažintų jubiliejaus iškilmingumą.
Propagandai buvo išleistas jubiliejinis medalis. Bet kas jį gavo? Net aktyvieji bažnyčios lankytojai turėjo pasitenkinti tik jį pamatydami. Panašiai buvo ir su jubiliejiniu šv. Kazimiero „Kataliku kalendorėliu" bei „Katalikų kalendorių — žinynu". Visokiomis priemonėmis ir progomis buvo pompastiškai skelbama apie šiuos jubiliejinius leidinius, tik niekas neišdrįso pasakyti, kiek jų gavo tikintieji. Masės tikinčiųjų į ų net nematė, o propagandai pasidarbavo puikiai: žiūrėkite, kokia religijos laisvė — valdžia katalikų kalendorių leidžia!
1985 m. gegužės 4 d. sukanka 500 metų nuo pal. Mykolo Giedraičio mirties, tačiau valdžia neleidžia minėti šio jubiliejaus. RRT įgaliotinis Petras Anilionis uždraudė „Katalikų kalendoriuje — žinyne" įdėti net trumpą informaciją apie pal. M. Giedraitį, kad Bažnyčia nesugalvotų ruošti jubiliejų.
1984 m. lapkričio 1 d. po vakarinių šv. Mišių Kybartų parapijos tikintieji procesijos būdu aplankė netoli bažnyčios esančias kapines ir ten meldėsi už mirusius. Apeigoms pagal „Katalikų Bažnyčios apeigyną" vadovavo Kybartų vikaras kun. Jonas-Kastytis Matulionis.
Tikinčiųjų procesiją į kapines stebėjo milicininkai ir saugumiečiai. Procesijos metu Kybartų apylinkės pirmininkas Gudžiūnas prišoko prie kun. J. Matulionio ir liepė jam išskirstyti žmones. Tikintieji, nekreipdami dėmesio, tvarkingai, giedodami Visų Šventųjų litaniją, nuėjo į kapines, kur pasimeldė už mirusius ir išsiskirstė.
Lapkričio 7-8 d. kybartiečiai pastebėjo, kad į miestelį yra atvykę daug nevietinių saugumiečių, kurie atidžiai stebi bažnyčią ir kleboniją. Penktadienį, lapkričio 9 d., įtampa sustiprėjo. Miestelyje nuolat budėjo lengvosios mašinos su KGB darbuotojais. Po vakarinių šv. Mišių, 20 vai., apie 30 žmonių būrelis nulydėjo kun. J. Matulionį į ligoninę, kur sergančiam kunigas suteikė patepimą. Saugumiečiai iš toliau sekė kiekvieną kunigo žingsnį, tačiau prisiartinti arčiau prie tikinčiųjų ir kunigo nesiryžo. Antras ligonis, kurį tą vakarą turėjo aptarnauti kun.J. Matulionis, buvo už 12 km. nuo Kybartų, Nesterovo mieste (Kaliningrado sritis). Nesterovo miestelyje milicijos pareigūnai bandė kun. J. Matulionį sulaikyti net nesuteikus sergančiam ligonių sakramento, tačiau tikintieji, atlydėję kunigą pas ligonį, jį atgynė. Tada saugumiečiai į pagalbą pasikvietė Nesterovo miesto milicijos darbuotojus ir, parodę sankciją areštui, suėmė išeinantį iš ligonio buto kunigą J. Matulionį. Tokiu būdu Kybartų parapija tapo antro uolaus kunigo neteisingo arešto liudininke. Tuo pat metu milicininkai sulaikė ten buvusį Edmundą Žemaitį (11 kl. mokinį), tačiau nusivežę į Vilkaviškio miliciją ir išsiaiškinę, jog apsiriko ir paėmė ne Romą Žemaitį, bet jo brolį Edmundą, vaikiną paleido.
Vilnius. 1984 m. lapkričio 12 d. kun. Jono-Kastyčio Matulionio bute Vilniuje buvo padaryta krata. Ant kratos protokolo pasirašė LTSR prokuratūros (ypatingai svarbių bylų) jaunesnysis teisininkas G. Pogoželskas. Be jo kratą darė dar 4 prokuratūros darbuotojai ir 2 kviestinės moterys. Buvo paimta leidinys „Lietuvos ateitis" Nr. 7, straipsniai „Lietuvos valdininkas tėvynėje", „Katekizacija praktikoje", „Nuotaikos iš šv. Kazimiero jubiliejaus uždarymo", raštas, adresuotas kun. A. Gutauskui, pareiškimas, adresuotas RRT įgaliotiniui, 3 variantai fotomontažo su kun. S. Tamkevičiaus atvaizdu, 21 kun. S. Tamkevičiaus nuotrauka, pareiškimas, adresuotas LTSR CK I sekretoriui, rašomoji mašinėlė.
Krata truko daugiau kaip 5 valandas.
* * *
Kybartai (Vilkaviškio raj.). 1984 m. lapkričio 14 d. Onos Šarakauskaitės name (Čepajevo g-vė Nr. 19) buvo padaryta krata. Protokole nurodytas kratos tikslas — paimti daiktus, galinčius turėti reikšmės grupinei baudžiamajai bylai. Konkrečiai nurodyti, kokiai bylai ieškomi daiktai, pareigūnai atsisakė. Krata buvo padaryta namų savininkei nesant namuose. Kratos metu paėmė visas kun. Sigito Tamkevičiaus, Alfonso Svarinsko bei Jadvygos Bieliauskienės nuotraukas, magnetofono kasečių su kun. S. Tamkevičiaus ir kun. A. Svarinsko pamokslų įrašais, religinio turinio brošiūrų, apie 100 mažų įsegamų metalinių kryželių bei medžiaginių, vadinamų žaliųjų škaplierių ir kt. Kratos protokolai su paimtų daiktų sąrašais buvo rašomi namo gyventojos, kratos metu buvusios namuose, Birutės Briliūtės vardu.
Kūčios
Gimtoji žeme, tu šviesios paguodos viltį
Kaip motina slepi savy,
Tą baltą Kūčių vakarą girdžiu vaikus šauki —
Mintimis skrendu, tave, Tėvyne, apkabinti,
Kalbuos su Tavimi.
Pasitinka toliai — Gedimino miestas,
Bokštų kryžiai, Vartų Motina istorijos nakty —
Tūkstantmylį kelią eiti pasiryžęs, suklumpu,
Bučiuoju grindinį, smiltelę gimtąją, —
O Tu vis mane šauki . . .
Lyg regiu — gimti namai ... ir kūčių stalas,
Baltutė staltiesė, plaukai motutės spindi sidabru,
Rasotos akys tokios geros,
Sudėtos rankos maldai po darbų . . .
O Lietuva! Baltam sapne regiu tave!
Tu vis šauki pareik, gana!
Pro sidabro snieginius, ledinius,
Pro storas užtvaras vielų varpeliai skamba —
Piemenėlių Mišios — budinčio spyna —
Ir vėl tylu, kurčiai tylu . . .
O kalinio dalia skurdi pastogė, diena be gero žodžio,
Ledinis šaltis širdyje . . .
Tą baltą vakarą žvaigždė Betliejaus
Į ją šviesos įliejo
Ir laisvės dienos tolumoj
Suspindo lyg svaja . . .
Dagys
Neseniai knygynuose pasirodė K. Bagdonavičiaus feljetonų pamfletų rinkinėlis „Dialogai" (Vilnius, Vaga, 1984 m.). Iš šios knygutės Lietuvos tikintieji sužinojo, kaip, pasiremiant Kauno Kunigų seminarijos Rektoriaus interviu, Londono dienraštyje „Guardian" iškreiptai vaizduojama Bažnyčios padėtis mūsų krašte (243 psl.).
Štai rektorius dr. kun. V. Butkus pasakoja, kad 1982 metais kovo mėn. buvusi pašventinta nauja Seminarijos bažnyčia. Tai netiesa. Ta bažnyčia nėra nauja. 1982 m. Seminarijai buvo grąžinta švč. Trejybės bažnyčia, kuri iš jos buvo atimta prieš 20 metų. Per tuos metus iš nuostabios bažnyčios beliko tik sienos sugriauti gražiausi altoriai, sunaikinti meniški paveikslai ir statulos. Bažnyčia buvo paversta knygų bazės sandėliu.
Manoma, kad atgauti bažnyčią yra padėjęs a.a. kard. Alfredas Bengsas, kai jis lankydamasis Lietuvoje, buvo nustebintas menka Kunigų seminarijos koplytėle, kurioje trūko ir šviesos, ir oro, ir vietos.