Paskutiniu metu Lietuvoje ypač sustiprėjo kova prieš tikinčiuosius. Valdžia pradėjo kovoti net su seneliais, invalidais ir ligoniais. KGB ieško senelio ligonio Vlado Lapienio, suėmė visišką ligonį kun. Joną Matulionį. Dar keisčiau — šventieji ir tie užsitraukė valdžios nemalonę.

Švenčiant šv. Kazimiero 500 metų jubiliejų, valdiški bedieviai darė viską, kad tik sumažintų jubiliejaus iškilmingumą.

Propagandai buvo išleistas jubiliejinis medalis. Bet kas jį gavo? Net aktyvieji bažnyčios lankytojai turėjo pasitenkinti tik jį pamatydami. Panašiai buvo ir su jubiliejiniu šv. Kazimiero „Kataliku kalendorėliu" bei „Katalikų kalendorių — žinynu". Visokiomis priemonėmis ir progomis buvo pompastiškai skelbama apie šiuos jubiliejinius leidinius, tik niekas neišdrįso pasakyti, kiek jų gavo tikintieji. Masės tikinčiųjų į ų net nematė, o propagandai pasidarbavo puikiai: žiūrėkite, kokia religijos laisvė — valdžia katalikų kalendorių leidžia!

1985 m. gegužės 4 d. sukanka 500 metų nuo pal. Mykolo Giedraičio mirties, tačiau valdžia neleidžia minėti šio jubiliejaus. RRT įgaliotinis Petras Anilionis uždraudė „Katalikų kalendoriuje — žinyne" įdėti net trumpą informaciją apie pal. M. Giedraitį, kad Bažnyčia nesugalvotų ruošti jubiliejų.

1984 m. lapkričio 1 d. po vakarinių šv. Mišių Kybartų parapijos tikintieji procesijos būdu aplankė netoli bažnyčios esančias kapines ir ten meldėsi už mirusius. Apeigoms pagal „Katalikų Bažnyčios apeigyną" vadovavo Kybartų vikaras kun. Jonas-Kastytis Matulionis.

Tikinčiųjų procesiją į kapines stebėjo milicininkai ir saugumiečiai. Procesijos metu Kybartų apylinkės pirmininkas Gudžiūnas prišoko prie kun. J. Matulionio ir liepė jam išskirstyti žmones. Tikintieji, nekreipdami dėmesio, tvarkingai, giedodami Visų Šventųjų litaniją, nuėjo į kapines, kur pasimeldė už mirusius ir išsiskirstė.

Lapkričio 7-8 d. kybartiečiai pastebėjo, kad į miestelį yra atvykę daug nevietinių saugumiečių, kurie atidžiai stebi bažnyčią ir kleboniją. Penktadienį, lapkričio 9 d., įtampa sustiprėjo. Miestelyje nuolat budėjo lengvosios mašinos su KGB darbuotojais. Po vakarinių šv. Mišių, 20 vai., apie 30 žmonių būrelis nulydėjo kun. J. Matulionį į ligoninę, kur sergančiam kunigas suteikė patepimą. Saugumiečiai iš toliau sekė kiekvieną kunigo žingsnį, tačiau prisiartinti arčiau prie tikinčiųjų ir kunigo nesiryžo. Antras ligonis, kurį tą vakarą turėjo aptarnauti kun.J. Matulionis, buvo už 12 km. nuo Kybartų, Nesterovo mieste (Kaliningrado sritis). Nesterovo miestelyje milicijos pareigūnai bandė kun. J. Matulionį sulaikyti net nesuteikus sergančiam ligonių sakramento, tačiau tikintieji, atlydėję kunigą pas ligonį, jį atgynė. Tada saugumiečiai į pagalbą pasikvietė Nesterovo miesto milicijos darbuotojus ir, parodę sankciją areštui, suėmė išeinantį iš ligonio buto kunigą J. Matulionį. Tokiu būdu Kybartų parapija tapo antro uolaus kunigo neteisingo arešto liudininke. Tuo pat metu milicininkai sulaikė ten buvusį Edmundą Žemaitį (11 kl. mokinį), tačiau nusivežę į Vilkaviškio miliciją ir išsiaiškinę, jog apsiriko ir paėmė ne Romą Žemaitį, bet jo brolį Edmundą, vaikiną paleido.

Vilnius. 1984 m. lapkričio 12 d. kun. Jono-Kastyčio Matulionio bute Vilniuje buvo padaryta krata. Ant kratos protokolo pasirašė LTSR prokuratūros (ypatingai svarbių bylų) jaunesnysis teisininkas G. Pogoželskas. Be jo kratą darė dar 4 prokuratūros darbuotojai ir 2 kviestinės moterys. Buvo paimta leidinys „Lietuvos ateitis" Nr. 7, straipsniai „Lietuvos valdininkas tėvynėje", „Katekizacija praktikoje", „Nuotaikos iš šv. Kazimiero jubiliejaus uždarymo", raštas, adresuotas kun. A. Gutauskui, pareiškimas, adresuotas RRT įgaliotiniui, 3 variantai fotomontažo su kun. S. Tamkevičiaus atvaizdu, 21 kun. S. Tamkevičiaus nuotrauka, pareiškimas, adresuotas LTSR CK I sekretoriui, rašomoji mašinėlė.
Krata truko daugiau kaip 5 valandas.

* * *

Kybartai (Vilkaviškio raj.). 1984 m. lapkričio 14 d. Onos Šarakauskaitės name (Čepajevo g-vė Nr. 19) buvo padaryta krata. Protokole nurodytas kratos tikslas — paimti daiktus, galinčius turėti reikšmės grupinei baudžiamajai bylai. Konkrečiai nurodyti, kokiai bylai ieškomi daiktai, pareigūnai atsisakė. Krata buvo padaryta namų savininkei nesant namuose. Kratos metu paėmė visas kun. Sigito Tamkevičiaus, Alfonso Svarinsko bei Jadvygos Bieliauskienės nuotraukas, magnetofono kasečių su kun. S. Tamkevičiaus ir kun. A. Svarinsko pamokslų įrašais, religinio turinio brošiūrų, apie 100 mažų įsegamų metalinių kryželių bei medžiaginių, vadinamų žaliųjų škaplierių ir kt. Kratos protokolai su paimtų daiktų sąrašais buvo rašomi namo gyventojos, kratos metu buvusios namuose, Birutės Briliūtės vardu.

Kūčios

Gimtoji žeme, tu šviesios paguodos viltį 
Kaip motina slepi savy,
Tą baltą Kūčių vakarą girdžiu vaikus šauki — 
Mintimis skrendu, tave, Tėvyne, apkabinti, 
Kalbuos su Tavimi.

Pasitinka toliai — Gedimino miestas,
Bokštų kryžiai, Vartų Motina istorijos nakty —
Tūkstantmylį kelią eiti pasiryžęs, suklumpu,
Bučiuoju grindinį, smiltelę gimtąją, —
O Tu vis mane šauki . . .
Lyg regiu — gimti namai ... ir kūčių stalas,
Baltutė staltiesė, plaukai motutės spindi sidabru,
Rasotos akys tokios geros,
Sudėtos rankos maldai po darbų . . .

O Lietuva! Baltam sapne regiu tave!
Tu vis šauki pareik, gana!
Pro sidabro snieginius, ledinius,
Pro storas užtvaras vielų varpeliai skamba —

Piemenėlių Mišios — budinčio spyna — 
Ir vėl tylu, kurčiai tylu . . .
O kalinio dalia skurdi pastogė, diena be gero žodžio,
Ledinis šaltis širdyje . . .
Tą baltą vakarą žvaigždė Betliejaus
Į ją šviesos įliejo
Ir laisvės dienos tolumoj
Suspindo lyg svaja . . .

Dagys

Neseniai knygynuose pasirodė K. Bagdonavičiaus feljetonų pamfletų rinkinėlis „Dialogai" (Vilnius, Vaga, 1984 m.). Iš šios knygutės Lietuvos tikintieji sužinojo, kaip, pasiremiant Kauno Kunigų seminarijos Rektoriaus interviu, Londono dienraštyje „Guardian" iškreiptai vaizduojama Bažnyčios padėtis mūsų krašte (243 psl.).


Štai rektorius dr. kun. V. Butkus pasakoja, kad 1982 metais kovo mėn. buvusi pašventinta nauja Seminarijos bažnyčia. Tai netiesa. Ta bažnyčia nėra nauja. 1982 m. Seminarijai buvo grąžinta švč. Trejybės bažnyčia, kuri iš jos buvo atimta prieš 20 metų. Per tuos metus iš nuostabios bažnyčios beliko tik sienos sugriauti gražiausi altoriai, sunaikinti meniški paveikslai ir statulos. Bažnyčia buvo paversta knygų bazės sandėliu.

Manoma, kad atgauti bažnyčią yra padėjęs a.a. kard. Alfredas Bengsas, kai jis lankydamasis Lietuvoje, buvo nustebintas menka Kunigų seminarijos koplytėle, kurioje trūko ir šviesos, ir oro, ir vietos.

Palanga. 1984 m. lapkričio mėn. žurnalistas Vytautas Miniotas skaitė paskaitą Palangoje. Kalbėdamas apie tarptautinę padėtį, užsipuolė Vatikano radiją, kad jis šmeižiąs tarybinę vyriausybę, skelbdamas, kad ji neleidusi šventajam Tėvui atvykti į Lietuvą per šv. Kazimiero jubiliejų. „Bet tai netiesa. Aš pats klausiau vysk. L. Povilonį, ar jis kvietė šventąjį Tėvą į Lietuvą. Vyskupas L. Povilonis atsakė, kad nekvietęs", — kalbėjo susirinkusiems V. Miniotas.

* * *

Skardupiai (Kapsuko rajonas). 1984 m. iš balandžio 25 d. į 26 d. naktį nežinomi piktadariai, laužtuvu išlaužę duris, įsibrovė į Skardupių bažnyčią, čia išlaužė didžiojo altoriaus tabernakulio dureles ir išnešė Komuninę su švč. Sakramentu. Nusikaltėliai nesurasti.

Gegužės 26 d. Skardupių bažnyčioje įvyko atsiteisimo pamaldos. Klebonas Boleslovas Čegelskas pasakė atitinkamą pamokslą. Po šv. Mišių jaunimas ir suaugę keliais ėjo aplink bažnyčią. Gegužės ir birželio mėnesiais Skardupių tikintieji ir svečiai gausiai rinkosi į bažnyčią, kur drauge su kunigu atsiprašymo intencija dalyvaudavo šv. Mišiose, priimdavo šv. Komuniją.

Šaukėnai (Kelmės raj.). 1984 m. spalio mėn. komjaunuoliško amžiaus Šaukėnų vidurinės mokyklos mokiniai, atsisakę stoti į komjaunimą, perauklėjimui buvo vežami į Kelmę. Po atitinkamo auklėjimo tik viena mergaitė sutiko stoti į komjaunimą.

* * *

Vidsodis (Kelmės raj.). 1984 m. spalio 15 d. pas Vidsodyje gyvenančius Turauskus apsilankė aštuonmetės mokyklos direktorius Kęstutis Vinča. Susinervinęs ir įsikarščiavęs direktorius barė Adomą Turauską, kam jis savo sūnų Modestą, besimokantį penktoje klasėje, vedasi į bažnyčią, neleidžia stoti į pionierių organizaciją. Tėvas paaiškino „Aš einu į bažnyčią ir mano vaikas eina, o pionierium būti jis pats nenori". Kai direktorius pakeltu tonu toliau barė A. Turauską, į pokalbį įsiterpė pas Turauskus buvęs svečias „Kodėl čia toks triukšmas? Dabar gi skelbiama religijos laisvė".

Spalio 16 d. mokykloje Modestą Turauską užsipuolė vedėja Merkelienė „Kam eini į bažnyčią, kodėl nesirašai į pionierius? Mes tau dar parodysim!" — gąsdino berniuką vedėja. Moytojai nustatė prieš Modestą klasės draugus, jie pradėjo pašiepti savo draugą. Išgąsdintas vaikas susirgo. Tėvams teko kreiptis pas gydytoją. Savaitę laiko M. Turauskas dėl ligos negalėjo lankyti mokyklos.

Panevėžio Vyskupijos kunigai, tarybinėj santvarkoj 
pergyvenę areštus, kalėjimus, lagerius


1. Prelatas Vladas Butvilą, gim. 1891 m., kunigu pašventintas — 1915 m. Rokiškio parapijos klebonas, dekanas, areštuotas 1950 m. rudenį. Nuteistas 10 metų kalėti. 1955.XI.25. grįžo iš Sibiro, Irkucko, invalidas. Mirė 1961.III.14., palaidotas Panevėžio kapinėse.

2. Prel. Kazimieras Dulksnys gim. 1910.II.19., kunigu pašventintas 1935.VI.15. Panevėžio šv. apšt. Petro ir Povilo parapijos klebonas, areštuotas 1957.XI.17. ir nuteistas dvejus metus kalėti, grįžo iš Rusijos lagerio 1959.V.19. Ištremtas į Kaišiadorių vyskupiją, Merkinės altaristų; Nedzingėn iki 1963.VI.7. Valdytojas.

3. Prel. Mykolas Karosas gim. 1878, kunigu pašventintas 1901 m. Šeduvos parapijos klebonas, dekanas, Panevėžio vyskupo generalvikaras. Areštuotas 1951.IX., nuteistas 10 metų kalėjimo. Kalėjo Šilutėj, Karagandoj. Grįžo Lietuvon 1954.XII.25. Mirė 1955.X.13. Palaidotas Šeduvos bažnyčios šventoriuje.

4. Prel. Leopoldas Pratkelis gim. 1912.VI.5., kunigu pašventintas 1938 m. VI.11. Rozalimo parapijos klebonas, areštuotas 1950 m. Nuteistas 10 metų kalėjimo. Grįžo iš Sibiro katorgos 1956 m. Mirė 1983.1.7. Palaidotas Linkuvos bažnyčios šventoriuje.

1984 m. balandžio mėnesį pasirodė pogrindžio leidinys „Aušra" Nr. 42 (82). Numeris skiriamas šv. Kazimiero 500 metų mirties jubiliejui. Įvadiniame straipsnyje išspausdinta Popiežiaus Jono-Pauliaus II kalba, pasakyta kovo 4 d. šv. Petro Bazilikoje, Romoje, minint šv. Kazimiero mirties sukaktį; leidinyje išsamiai aptariama švento žmogaus reikšmė nūdienos pasaulyje. Numeryje išspausdintas Baltarusijos teritorijoje gyvenančių lietuvių atsišaukimas į užsienio lietuvius, prašymas paskelbti pasauliui apie jų nesėkmingas kovas dėl savo kalbos ir kultūros išsaugojimo. Straipsnis „O kas parašys apie tave?" skirtas kovo 14 d. mirusiam Juozui Eretui, „geranoriui šveicarui, ąžuolu įaugusiam į lietuvių kultūros dirvą ir palikusiam joje ryškius pėdsakus".

„Aušra" Nr. 43 (83), pasirodžius 1984 m. birželio mėn., daug vietos skiria blaivybės sąjūdžiui, nurodydama alkoholio žalą pavieniam žmogui ir visai tautai, nužymi kelius ir priemones tautos blaivinimo darbe. Numeryje talpinamos žinios iš Mordovijos politkalinių lagerio; eilė straipsnių, parodančių, kaip „pavergtoji Lietuva pažymėjo savo didvyrių S. Dariaus ir S. Girėno mirties 50-metį".

Lietuvi, atmink,

kad kun. Alfonsas Svarinskas, kun. Sigitas Tamkevičius, kun. Jonas-Kastytis Matulionis, Romas Žemaitis, Sergėjus Kovoliovas, Viktoras Petkus, Balys Gajauskas, Jadvyga Bieliauskienė, Vytautas Skuodis, Gintautas Iešmantas, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas ir kt. neša nelaisvės pančius, kad Tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti !