Jau 1972 metais pirmieji "LKB Kronikos" numeriai slaptais keliais pasiekė vienuolių Marijonų Čikagoje leidžiamo dienraščio "Draugas" redakciją, kuri atspausdindavo jos ištraukas. Vėliau ją persispausdindavo savaitraštis "Darbininkas". O Vatikano ir Laisvės radijas Miunchene paštu gavęs "Draugą" tuoj pat transliuodavo "LKB Kroniką" dalimis į Lietuvą.
JAV kun. Kazimieras Pugevičius, tuometinis Baltimorės (Marylando arkivyskupija) radijo ir televizijos direktorius, susirūpinęs, kad tokia informacija pasiektų ir sovietinės propagandos gerokai paveiktus kitataučius, nuo antrojo numerio pradėjo "LKB Kroniką" versti į anglų kalbą. Amerikos Lietuvių kunigų vienybė sutiko finansuoti vertimo išleidimą poros tūkstančių tiražu, medžiagą pateikdami atskirais numeriais nedidelio žurnalo pavidalu.
Pasirodžius dešimčiai "LKB Kronikos" numerių, Amerikos Lietuvių kunigų vienybė (1974 m.) finansavo jų išleidimą lietuvių kalba viename tome, kuriam įvadą parašė a. a. prof. J. Brazaitis, kun. Kazimieras Kuzminskas toliau šiuo leidiniu rūpinosi ir įsteigė sąjungą "LKB Kronikoms" leisti, kuri rūpinosi "LKB Kronikos" tomų vertimu ir leidimu anglų ir ispanų kalbomis. (Tenka pastebėti, kad minėtos Sąjungos išleistos "LKB Kronikos" ne visur atitinka originalą).
1984 m. Sąjunga išleido "LKB Kronikos" I-ąjį tomą prancūzų kalba. "Kronikos" vertimu prancūzų kalba ir jos turinio paskleidimu Prancūzijos spaudoje rūpinosi Paryžiuje gyvenantis prel. Jonas Petrošius. Italijoje, prel.Vincento Mincevičiaus rūpesčiu, kiekvienas "LKB Kronikos" numeris buvo verčiamas į italų kalbą ir siuntinėjamas Italijos laikraščių redakcijoms, kurios iš "LKB Kronikos" pateikdavo daug įdomių žinių.
Kun. Pugevičiui 1976 m. perėmus jau nuo 1960-ųjų metų veikiančios Lietuvių katalikų religinės šalpos reikalų vedėjo pareigas, per dr. Rožę Šomkaitę buvo užmegzti ryšiai su "LKB Kronikos" leidėjais Lietuvoje. LKRŠ-os organizacija, jau nuo 1960 m. (kiek leido okupacinės sąlygos) šelpusi kai kuriuos kunigus bei vienuoles Lietuvoje, ėmė slaptais keliais remti ir "LKB Kronikos" leidėjus. Kun. Pugevičius ir kiti LKRŠ įgaliotiniai pradėjo plačiai lankyti kitataučių parapijas, pasakoti žinias iš "LKB Kronikų" ir rinkti aukas Lietuvos kenčiančiai, kovojančiai Bažnyčiai. 1976 m. Pasaulinio Eucharistinio Kongreso ir popiežiaus atsilankymo Amerikoje proga Niujorke buvo nemokamai išplatinti faktai iš "LKB Kronikos" su raginimais paremti kovojančią Lietuvos Katalikų Bažnyčią.
1979 LKRŠ reikalų vedėjo pavaduotojomis atėjo dirbti Gintė Damušytė ir Marijona Skabeikienė. Nuo 1976 metų LKRŠ užmezgė platų tinklą informacijai apie tikinčiųjų persekiojimą okupuotoje Lietuvoje rinkti. 1980 metais ši veikla peraugo į Lietuvių informacijos centrą, o G. Damušytės iniciatyva centras praplėtė informacijos veiklą, užmegzdamas ryšius net su kitomis pasaulinėmis organizacijomis, ginančiomis žmogaus teises. Buvo organizuojamos jaunimo demonstracijos. G. Damušytei, kun. K. Pugevičiui ir kitiems kartą net teko praleisti dieną teisme ir areštinėje už bandymą protestuoti prieš Lietuvos okupaciją grandinėmis prisirišus prie užsienio ambasados Vašingtone tvoros.
Buvo siekiama Lietuvos Katalikų Bažnyčios diskriminavimo faktus atskleisti JAV valstybės departamentui ir pačiam prezidentui Ronaldui Reiganui.
Susirūpinimą kėlė tai, kad, "LKB Kronikai" pasiekus Čikagą, užsienio radijo tarnyboms ir kitoms organizacijoms per ilgai tekdavo laukti, kol žinios bus atkarpomis atspausdintos "Draugo" dienraštyje. Vėliau "LKB Kronika" buvo tiesiai perduodama į Lietuvių katalikų religinės šalpos informacijos centro būstinę Brukline, Niujorke. Paprastai Brukliną ji pasiekdavo maždaug po poros mėnesių nuo jos pasirodymo Lietuvoje dienos. Pradžioje "LKB Kronika" būdavo persiunčiama sąsiuvinėlio forma ar ant didesnio popieriaus formato per kalkę perspausdinta informacija. Vėliau mus pasiekdavo fotojuostos negatyvai su "LKB Kronika". Perdavimas būdavo labai išradingas: tai susukta fotojuostelė įdedama į dantų pastos tūbelę, tai saldainių popierėlyje įvyniota ir pervežta per sieną, tai moteris atveža veido pudros dėžutėje. Kai LKRŠ pasiekdavo "LKB Kronikos" fotojuosta, ne visuomet pavykdavo sužinoti, koks asmuo ją atvežė.
Iš juostelės padarę "LKB Kronikos" puslapių pozityvus, skubiai atspausdindavome 50 kopijų tiražu, kad kuo greičiausiai žinias išsiuntinėtume užsienio radijo tarnyboms, nes supratome, kad svarbiausia yra laiku pateikti informaciją Lietuvoje gyvenantiems lietuviams. Informacija pirmiausia pasiekdavo prelatą A. Bačkį, tuo metu dirbusį Vatikano užsienio reikalų pasekretorium, visus užsienyje buvusius lietuvių vyskupus, Nepriklausomos Lietuvos atstovybes, lietuviškosios užsienio spaudos tarnybas bei 40-tį laisvajame pasaulyje veikiančias lietuvių radijo valandėlių tarnybas.
Tuo tarpu Lietuvių informacijos centras Niujorke paruošdavo svarbesnes "LKB Kronikos" ištraukas anglų kalba, kad į tikinčiųjų persekiojimus Lietuvoje atkreiptų ir kitataučių dėmesį. Tokias anglų kalba parengtas žinias Niujorke išsiuntinėdavo anglakalbėms katalikiškoms žinių agentūroms bei redakcijoms. Ištisą "LKB Kronikos" vertimą anglų kalba paprastai padarydavo Vita Matusaitienė.
Vėliau kartu su "LKB Kronika" Niujorką pradėjo pasiekti ir nemažai nuotraukų iš okupuotos Lietuvos. O nuo 1976 metų LKR šalpa "LKB Kronikos" vertimą anglų kalba pradėjo siuntinėti visiems JAV vyskupams, katalikiškų leidinių redakcijoms, senatoriams. 1982 metais a. a. Aldonos Mičelytės (Mitchell) iš Pensilvanijos palikimas, skirtas Religinei šalpai Lietuvoje bei žinių telkimui, pagelbėjo Religinei šalpai įsigyti pirmąjį kompiuterį. 1983 m. M. Skabeikienė ėmė suvedinėti į kompiuterį "LKB Kronikos" angliškąjį vertimą. Tai įgalino dar operatyviau disponuoti turima "LKB Kronikos" informacija: žurnalistui ar redakcijai pageidaujant buvo galima skubiai suieškoti bet kurią pavardę, vietovardį, datą ar įvykį. 1984 m. JAV kunigų vienybė perleido Lietuvių katalikų religinei šalpai "LKB Kronikos" vertimą bei leidimą anglų kalba atskirais numeriais. Šių leidinių tiražas pasiekdavo iki 6 000 egzempliorių. "Kronika" anglų kalba buvo siuntinėjama visų pasaulio kraštų atstovybėms Vašingtone ir Jungtinių Tautų tarnybai Niujorke, neišskiriant net sovietinės ambasados.
Išeivijos lietuviai su dideliu susidomėjimu laukdavo kiekvieno "LKB Kronikos" numerio, o pasirodęs buvo būreliuose aptarinėjamas ir diskutuojamas. Jaunimas mėgo net suvaidinti kai kuriuos epizodus iš "LKB Kronikos". Taip vaidybiniai fragmentai iš "LKB Kronikos" atsirado net amerikiečių scenoje bei televizijos ekrane.
Jeigu "LKB Kronika" atliko be galo svarbų vaidmenį pažadindama dvasinę rezistenciją Lietuvoje bei atkreipdama pasaulio dėmesį į kovą už žmogaus teises Lietuvoje, tai ji ne mažiau pasitarnavo ir užsienio lietuviams. Jei nuo 1945-ųjų metų užsienio lietuviai dirbo ir aukojosi vardan pavergtos Lietuvos žadinami partizanų aukos dvasios, tai po 27-ių tylos ir tikros informacijos iš Lietuvos stygiaus metų išeivijos lietuviams grėsė moralinis nuovargis, Tėvynės primiršimas. 1972-aisiais metais pasirodžiusi "LKB Kronika" pažadino ir atkūrė rezistencinę liepsną Vakaruose išsibarsčiusių Lietuvos sūnų ir dukrų širdyse.
