K R O N I K A

Gerbiamas ir mylimas Ganytojau, mes be galo džiaugiamės, kad Šventasis Tėvas, įvertinąs Jūsų nuopelnus Bažnyčiai, konsekravo Jus arkivyskupu ir paskyrė pronuncijumi Olandijoje.

Dėkojame Jums, kad ilgą laiką, užimdamas aukštas pareigas Romos Kurijoje, nuoširdžiai rūpinotės Lietuvos Bažnyčios reikalais.

Linkime geros sveikatos, Dievo palaimos ir švč. Mergelės Marijos globos tolimesniame Jūsų gyvenime ir naujose pareigose.

Tikime, kad ir dabar atidžiai seksite Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėtį ir visokeriopai remsite jos reikalus.

Su pagarba ir meile 
"LKB Kronikos" redakcija

Ilgus metus trukusių pastangų: maldų, kunigų ir tikinčiųjų pareiškimų bei protestų, beje, paskutiniais mėnesiais ne tik tikinčiųjų, Sąjūdžio iniciatyva už kalinių išlaisvinimą įsijungė ir nemaža dalis kitaminčių, badavimo akcijų dėka, jų metu vilnietis Petras Cizdikas, rizikuodamas gyvybe, išbadavo net 30 parų — šių metų lapkričio mėnesio pradžioje į Lietuvą sugrįžo vieni iš paskutinių plačiajai Lietuvos visuomenei žinomi sąžinės ir politiniai kalinai. Prie jų ankstesnio sugrįžimo į Tėvyne. negalima nepaminėti JAV kongresmenų, kitų užsienio šalių, tarptautinių visuomeninių organizacijų, atskirų grupių ir pavienių geros valios žmonių pastangų.

1988 m. lapkričio 2 d. į Lietuvą iš tremties sugrįžo Viktoras Petkus. V. Petkus už ištikimybe. Dievui ir Tėvynei sovietiniuose lageriuose ir tremtyje praleido 29 metus. Vilniaus geležinkelio stotyje ilgametį sąžinės kalinį pasitiko būrys bičiulių, pažįstamų, bendraminčių. Iškilmingai plevėsavo trispalvės, susirinkę, nuoširdžiai sveikino V. Petkų, dėkojo už auką, ištikimybe, pasirinktiems idealams.

. . . Daugiau...

"Visi gerai žinom, koks sunkus Didžiojo Penktadienio kryžius buvo mūsų Tėvynėje. Daugebs mūsų pokario metais patys buvome liudininkais, kai tauta nešė kryžių. Mūsų atmintyje nekaltų žmonių žudynės, kelias į Sibirą, iš kur daugelis jau negrįžo. Būdamas Sibire, mačiau katalikiškus kryžius, nuo laiko jau pajuodusius, o kai kuriuos ir visai išgriuvusius. Ten liko mūsų tėvai, broliai, seserys. Daug metų tauta nešė kryžių: stalinistinė prievarta, besistengianti visiems įkvėpti kuo daugiau baimės, visuotinis melas, moralinis žlugimas, alkoholizmas, narkomanija. Dar taip neseniai mums visiems atrodė, kad šitą kryžių tauta neš ir galo nebus.

Didžiojo Penktadienio kryžius buvo ir Bažnyčioje. Pokario metais šimtai kunigų išvažiavo į kalėjimus ir lagerius. Buvome liudininkais, kai uždarinėjo bažnyčias. Matėme, kai Kaune nuo Įgulos bažnyčios buvo pjaustomi kryžiai, kai nuo Vilniaus Katedros buvo nuverstos statulos, kai bažnyčios buvo paverčiamos sandėliais, muziejais. Vienintelė Lietuvoje patikta Kauno Kunigų seminarija suvaržyta, merdinti. Joje mokėsi vos 25 klierikai, kasmet priimdavo tik po 5 jaunuolius; daugybė parapijų liko be kunigų. Vyskupas negalėjo į Seminariją priimti ką norėjo, negalėjo netgi klebono į parapiją paskirti, savo nuožiūra, nesuderinąs su valdžia.

. . . Daugiau...

LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumui

Nuorašai:
LTSR Mokslų Akademijos Prezidiumui 
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybai

Lietuvos Katalikų Episkopato

P a r e i š k i m a s

Atsiliepdami į LTSR Vyriausybę, Mokslų Akademijos ir Persitvarkymo Sąjūdžio raginimą, kad piliečiai, organizacijos, visuomenės grupės siūlytų, kaip patobulinti Lietuvos TSR Pagrindinį įstatymą — Konstituciją, kartu gerai pažindami Lietuvos Katalikų dvasininkijos ir tikinčiųjų patirtį, nusistatymus bei lūkesčius, savo ir jų vardu pareiškiame ir siūlome:

1. Lietuvos katalikai deda daug vilčių į prasidėjusį visuomenės socialinį, politinį, dvasinį atsinaujinimą ir tikisi, kad baigsis ilgai trukęs tikinčiųjų piliečių diskriminavimas, kad religija ir Bažnyčia galės įgyti deramą vaidmenį socialiniame ir kultūriniame gyvenime sutinkamai su Visuotine žmogaus teisių Deklaracija, Helsinkio konferencijos Baigiamojo akto ir kitais pasaulinės svarbos dokumentais, su demokratijos ir teisingumo principais.

. . . Daugiau...

Vilnius. 1988 m. spalio 22 d. vakare per Lietuvą eterio bangomis nuvilnijo džiugi žinia, ir ne tik tikintiesiems — Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo metu valdžios atstovai pranešė, kad Vilniaus Katedra grąžinama tikriesiems jos šeimininkams — tikintiesiems.

Protestai, pareiškimai dėl Katedros grąžinimo, po kuriais pasirašė tūkstančiai Lietuvos žmonių, daugumoje katalikų, nenuėjo veltui. Vilniaus Katedra, mūsų krikščionybės, tautos dvasingumo lopšys, vėl užims jai priklausančią centrine, vietą tarp Lietuvos šventovių.

Spalio 23 d. 7 val. ryto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo dalyviai, vilniečiai, sostinės svečiai, taip pat tikintieji iš tolimiausių Lietuvos kampelių rinkosi į Gedimino aikštę, kur prie Katedros durų turėjo būti aukojamos šv. Mišios už Tėvynės atgimimą. Didžiulė Gedimino aikštė buvo pilna geros valios Lietuvos žmonių.

. . . Daugiau...

Šilutė. 1988 m. balandžio 5 d. Šilutės I-os vidurinės mokyklos XI klasės mokinys Linas Maksvytis buvo iškviestas į direktorės kabinetą, kur jo laukė iš Vilniaus atvykęs saugumo darbuotojas. Pavardės nepasisakęs čekistas pokalbį pradėjo nereikšmingais klausinėjimais apie santykius su mokytojais, klausė, ar nėra buvę konfliktų po 1981 m. įvykių, kai Liną Maksvytį ir du jo brolius Stasiuką bei Simutį baudė už viešą kryželių nešiojimą švarko atlapuose. Mokinys atsakė, kad konfliktų lyg ir nebuvo, tačiau eilę metų dėl viešo bažnyčios lankymo jų elgesiai buvo vertinami patenkinamai. Padėtis pasikeitė tik prieš dvejus metus. Pokalbiui įpusėjus, ėmė aiškėti pagrindinis saugumiečio vizito tikslas — sužinoti, ar mokinys L. Maksvytis nesiruošia stoti į Kauno Kunigų seminariją. Saugumo darbuotoją domino, kas L. Maksvytį riša su gargždiečiu Alfonsu Bumbuliu, ar dažnai jis lankosi Šilutėje, ar atveža religinių knygų ir svarbiausia, — ar neragina pasirinkti kunigystės? Mokinys atsakė, kad A. Bumbulis yra jo giminaitis, plačiau ką nors paaiškinti atsisakė.

. . . Daugiau...

Rovno (Ukraina, Rovno sritis). 1988 m. rugpjūčio 1 d. apie 8,30 val. netoli Rovno miesto autoinspekcija sulaikė lengvąjį automobilį, vairuojamą Indūros (Baltarusija, Gardino sritis) klebono kun. Kazimiero Žilio. Milicijos pareigūnai elgėsi grubiai, kun. K. Žilys ir kartu su juo važiavę du klierikai buvo sulaikyti, tardomi, pareigūnai be prokuroro sankcijos padarė kratą automobilyje, jos metu paėmė religines knygas, dauguma jų prieškarinio leidimo. Kun. K. Žilys buvo maždaug 8 vai. tardomas milicijos ir Rovno srities RRT įgaliotinio. Apie 17 val. vakaro, susisiekę su aukštesnėm instancijom, Rovno miesto milicijos pareigūnai kunigą K. Žilį ir su juo buvusius klierikus buvo priversti paleisti, kartu grąžino ir neteisėtos kratos metu paimtas religines knygas.

. . . Daugiau...