K R O N I K A

    1979 m. antroji pusė Lietuvoje buvo ypač nerami, nes KGB suintensyvino akciją prieš laisvąją porgrindžio spaudą. Dėl šios priežasties buvo padaryta daug kratų: pas Antaną Terlecką (po kratos suimtas), Julių Sasnauską (po kratos suimtas), Liuciją Kulvietytę, Vitaliją Žvikaitę, doc. Vytautą Skuodį, Povilą Pečeliūną, Daną Keršiūtę ir kt. ši KGB akcija yra įrodymas, kaip labai Bažnyčiai ir Tėvynei reikalinga laisvoji spauda — sovietinei propagandai ji yra pražūtinga, todėl bet kokia kaina su KGB pagalba bandoma ją bkviduoti.

    Oficialios valdžios įstaigos, o ypač sovietinė spauda nuolat grasina, kad „tarybinė valdžia niekada nepakęs tyčinio savo įstatymų pažeidinėjimo" (F. Laurinaitis, Pokalbiai 3, 1979, p. 23). Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko suėmimai patvirtina, kad šie grasinimai nėra tušti.

    Lygiagerečiai su kratomis, tardymais ir areštais 1979 m. buvo intensyvinama vadinamoji ideologinė kova. Apie jos pobūdį liudija kad ir šitie faktai.

    1979 m. pabaigoje išleista ateistinė knygelė „Pokalbiai 3", kurios autorius, senas čekistas, buvęs Religijų reikalų tarybos referentas F. Laurinaitis, gindamas sovietinės valdžios smurtą, įrodinėja, kad „tarybinės valdžios įstaigos jautriai reaguoja į teisėtus tikinčiųjų pageidavimus" (p. 19).

. . . Daugiau...

   1979 m. spalio 10 d. tremtiniai-vyskupai: Julijonas Steponavičius ir Vincentas Sladkevičius pasiuntė šv. Tėvui tokio turinio telegramą:

ŠVENTASIS TĖVE,

    Sūniškos pagarbos ir meilės paskatinti pirmose Jūsų Pontifikato metinėse sveikiname Jūsų Šventenybę nuoširdžiausiai trokšdami, kad per Jus, šventasis Tėve, Kristaus Bažnyčiai būtų išlietos kuo gausiausiai Dievo malonės ir kad joje kuo ryškiausia sužibėtų Dieviškosios Apvaizdos maloningumas.

    Mūsų tautos tikintieji Jūsų Šventenybę ne tik myli, bet taip pat labai žavisi. Mes norime ir viliamės Jus pamatyti savame krašte kaip mylimą Tėvą, lankantį savo vaikus.

    Pasinaudodami šia proga, dėkojame Jūsų šventenybei už mums parodytą tėvišką rūpestį ir nuolankiai prašome mums suteikti Apaštališkąjį Palaiminimą.

Helsinkio susitarimų vykdymui remti 
TSRS Maskvos grupė 
1978 m. gruodžio 8 d. Dokumentas Nr. 69

30 metų Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai

K r e i p i m a s i s

    Prieš 30 metų Jungtinių Tautų priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija tapo svarbiausiu etapu formuojant dabartinėje visuomenėje humanistinius principus. Truputį anksčiau, prieš ją priimant, pasibaigė II paaulinis karas, ir buvo sunaikintas hitlerinis nacizmas. Ne mažiau nusikalstamai diktatūrai padarė galą Stalino mirtis.

    Tačiau ir dabar daugelyje pasaulio kraštų, neišskiriant ir TSRS, paskelbti minėtos Deklaracijos principai toli gražu dar neįvykdomi.

    TSRS laužomi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos daugelis svarbių straipsnių:

    19 str. — įsitikinimų laisvė ir laisvė gauti bei skleisti informaciją;

    13 str. — teisė laisvai pasirinkti gyvenamąjį kraštą, o krašto viduje — gyvenamąją vietą;

. . . Daugiau...

    1979 m. lapkričio 24 d. KGB pareigūnai padarė kratą pas Povilą Pečeliūną, gyv. Vilniuje, Skorinos g. 2. Krata pradėta 9 vai. 15 min. ir baigta 18,30 vai. Kratai vadovavo paplk. Liniauskas. Keturi KGB darbuotojai dokumentų neparodė. Kviestiniais dalyvavo Čiapas Vilius ir Andriejus Dropovas. Paimta asmeniniai užrašai, laiškai, kūryba, rankraščiai, „LKB Kronika", „Alma Mater", „Perspektyvos", „Lietuvių archyvas", išrašai iš skaitytų knygų, asmeninė užrašų knygutė, knygos, spausdintos rašomąja mašinėle, pvz., „Atlaidų rinkinys", „Stigmatizuotoji Teresė Neumanaitė" ir t.t.

    Saugumiečiai P. Pečeliūną kaltino leidinio „Alma Mater" redagavimu, taip pat bendradarbiavimu kituose pogrindžio leidiniuose, teiravosi, kaip pogrindžio leidiniai pasiekią užsienį, klausinėjo apie rašytoją R. Lankauską, docentą V. Skuodį, prašė „padėti" saugumui, priminė, kad „šia" byla yra susidomėjęs generolas Petkevičius ir VRM ministro pavaduotojas generolas Žemgalys. Po tardymo Pečeliūnas buvo paleistas „apsigalvoti".

    Povilas Pečeliūnas yra lietuvių kalbos mokytojas.

*     *     *

    1979 m. lapkričio 24 d. KGB vyr. ltn. J. Matulevičius su saugumiečiais V. Grakausku, B. Romanovu ir N. Basko, dalyvaujant kviestiniams Reginai Malinovskajai ir Birutei Petraitienei, padarė kratą pas Daną Keršiūtę. Krata pradėta 8 vai. 15 min. ir baigta 17 vai. 10 min. Paimta rašomoji mašinėlė, rašomas popierius ir kalkės. Asmeninę kratą padarė N. Basko, reikalaudama net išsirengti, bet Keršiūtė nepakluso.

. . . Daugiau...

1. Petras Plumpa

    Nuo 1979 m. kovo mėn. iš Petro Plumpos negauta jokios žinios. Lagerio vadovybė, atsakydama į žmonos Aldonos užklausimą, pranešė, kad Petras Plumpa, „pasikeitus kalinimo sąlygoms, turi teisę per du mėnesius parašyti vieną laišką" (1979.VIII.1S) ir kad jam uždrausta gauti priklausomą siuntinį (1979.IX.31).

    Lagerio vadovybės atsakymai liudija, kad Petras Plumpa yra kalinamas sunkiausiomis sovietinio lagerio sąlygomis ir yra nuolat arba karceryje, arba lagerio kalėjime.

    „Kaipgi svarbu, kad per mus žmonės pažintų Jėzų; patirtų Jo Prisikėlimą ir patektų į Jo laimę. Tam ir esame mes čia, tolimuose kraštuose, tarp svetimų, bet laimės trokštančių žmonių, o mūsų kantrybė yra tas kelias, kuriuo Kristus ateina į žmonių širdis". (Iš P. Plumpos paskutiniojo laiško 1979 m. pavasarį).

    2. Julius Sasnauskas

*     *     *

. . . Daugiau...

TSKP Centro Komitetui,
LTSR KP Centro Komitetui
LTSR Švietimo ministerijai,
LTSR Aukštojo ir spec. vid. mokslo ministerijai,
Profesinio techninio mokslo komitetui prie LTSR
Ministrų Tarybos.

    Iki šiol LTSR bendro lavinimo vidurinėse mokyklose vaikai rusų kalbos buvo mokomi nuo II-os klasės II-o pusmečio ir aukštosiose mokyklose lietuviams buvo dėstoma daugiausia gimtąja kalba. Visasąjunginės mokslinės .partinės konferencijos „Rusų kalba — TSRS tautų draugystės ir bendradarbiavimo kalba" (įvykusios 1979 m. V.22-24 d.d. Taškente) rekomendacijose siūloma pradėti mokyti rusų kalbos ikimokyklinėse įstaigose nuo 5 m. amžiaus, o bendrojo lavinimo mokyklų vyresnėse klasėse, visose profesinėse, specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų 2-3 kursuose pradėti dėstyti tik rusiškai, jeigu mokiniai ir studentai to pageidauja.

    Kadangi vaiko mąstymas gimtąja kalba susiformuoja tik pradinėse klasėse, pradėjus mokyti antrosios kalbos anksčiau, vaikas blogiau išmoksta ir gimtąją ir antrąją kalbą, mažiau gabūs vaikai net protiškai lėčiau vystosi. Dėstant bei skaitant ne gimtąja kalba, visi vaikai sunkiau supranta ir įsimena.

. . . Daugiau...

Didžiai Gerbiamiems Kauno Arkivyskupijos ir Vilkaviškio Vyskupijos Kunigams

    Adventas — atgailos laikas. Skelbti atgailą yra didelė kunigo pareiga. „Taisykite Viešpačiui kelią" (Mt. 3,3). „Jei neatsiversite visi pražūsite" (Lk 13,3). Net ir tada, kai tradiciniai pasninkai nyksta ar nustoja savo reikšmės, pati atgailos pareiga nemažėja, tik vietoje senų jos formų iškyla naujos. Taip ir mūsų dienomis, kai vis grėsmingiau plečiasi besaikis girtavimas, kai jis, tarsi gyvą organizmą ėdantis vėžys, žlugdo Dievo tautos moralę, gyvenamasis momentas primygtinai reikalauja naujos pasninko rūšies — blaivybės, abstinencijos, susilaikymo nuo alkoholinių gėrimų.

    Į abstinenciją ir blaivybę šiandien reikia žiūrėti kaip į labai rimtą atgailos dorybę. Jos laikytis, ją skelbti, tai reiškia su didelėmis valios pastangomis irtis prieš srovę, laužyti įsisenėjusius papročius. Bet tai ir yra pati atgailos esmė: gyvenimo reforma, gyvenimo tvarkos atstatymas, pakilimas iš rutinos. Tokie dalykai niekam nėra lengvi, bet reikalingi ir būtini. Prašome todėl Gerbiamus Kunigus ateinančio Advento metu rekolekcijose, sakykloje, klausykloje ir kiekviena kita proga kviesti tikinčiuosius į šitokią šventą blaivybės atgailą, klebonijose apsieiti be alkoholinių gėrimų ir patiems visur rodyti abstinencijos pavyzdį taip, kad drąsiai galėtumėte visiems pasakyti kartu su apaštalu šv. Povilu: „Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi" (Kor. 11,1).
1979.XI.9...................................(Parašas)

(Vysk. L. Povilonis) 
Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos 
Apaštalinis administratorius

. . . Daugiau...

TSKP CK Generaliniam Sekretoriui 
TSRS ATP Pirmininkui L. Breženevui

Lietuvos kunigų

P a r e i š k i m a s

    Tik ką plačiai pasklido žinia, kad š.m. lapkričio mėn. 1 d. Maskvoje suimtas pravoslavų kunigas Glėbas Jakuninas. Tai ištikimas Provoslavų Bažnyčios sūnus, daugelį metų paskyręs ginti Bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Kun. Glebo Jakunino veikla nebuvo nukreipta prieš valstybinę santvarką ir pilnai suderinama su TSRS Konstitucijoje garantuojamomis teisėmis, šio garbingo kunigo suėmimas negali neiššaukti pasipiktinimo visuose teisingumą mylinčiuose žmonėse, nepaisant kokių jie bebūtų įsitikinimų, šis areštas gali pasiekti tik vieną tikslą: dar labiau susilpninti Tarybų Sąjungos prestižą pasaulyje.

    Mes taip pat išreiškiame protestą prieš Tatjanos Velikanovos ir Antano Terlecko suėmimą. Jų veikla irgi buvo grynai humanistinė, siekusi, kad Tarybų Sąjungoje būtų gerbiamos visų piliečių teisės ir įsitikinimai.

    Jau iš anksto galima spėti, kad šie trys asmenys — kun. G. Jakuninas, T. Velikanova ir A. Terleckas bus apkaltinti tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos šmeižimu. Visiems suprantama, kad toks kaltinimas labai negarbingas ir neįtikinantis.

    Dar mes norime priminti, kad panašūs suėmimai nepasitarnaus tarptautinio įtempimo mažinimui ir kovai už taiką pasaulyje, nes visuotinės taikos pagrindas yra kiekvieno žmogaus teisių gerbimas.

. . . Daugiau...

    J. Aničas ir J. Mačiulis savo knygoje „Katalikybės evoliucija" („Mintis", Vilnius, 1979) nusiskundžia, kad užsienio religinė lietuvių spauda skleidžia prasimanymus apie tikinčiuosius Lietuvoje, pvz., „Religinė praktika Sov. Sąjungoje yra laikoma baustinu nusikaltimu", „tikintieji laikomi įtartinais piliečiais" (p. 206).

    Tepaaiškina gerb. autoriai kad ir tokį faktą. Saldutiškio vid. mokyklos VI kl. mokinys Juozas Valiulis 1973 metų vasarą patarnaudavo šv. Mišioms Labanoro bažnyčioje. Mokinys turėjo pirmūno vardą, bet vos tik prasidėjo nauji mokslo metai — jau ir parsinešė dvejetą!

    Jo motina Veronika Valiulienė dėstė Plaučiškių pradinėje mokykloje. 1973 m. spalio 20 d. atvyko pas ją vizitatoriai: švietimo skyriaus vedėjas Ribokas, Metodinio skyriaus vedėjas Untulis ir komjaunimo sekretorė Kadzickaitė. Jie klausinėjo vaikus ne pagal programą dėstomų dalykų, bet. . . poterių ir katekizmo. Vaikai pagal savo amžių nusimanė neblogai religijos dalykuose ir drąsiai atsakinėjo. Paskui pasipylė vizitatorių tardomieji klausimai: kas vaikus išmokė tikėjimo tiesų? Vaikai ir vėl atsakinėjo: tėvelis, mamytė, brolis, sesutė . . . Dar toliau klausimai darėsi klastingesnį: „O kur jūsų tėvelis dirba? Ką dirba?" Čia vaikai pajuto kažką negera ir vengė tiesiai atsakinėti. Tuomet komisija kreipėsi į pačią mokytoją: „Ar, drauge, tikite į Dievą?" — „Taip, tikiu!" — ryžtingai visos klasės akivaizdoje ištarė mokytoja. „Jums ne vieta dirbti mokykloje," — tokia buvo vizitatorių išvada. Mokytoja tuoj pat parašė pareiškimą atleisti ją iš darbo ir įteikė „svečiams", bet šie nepriėmė — liepė važiuoti į Utenos švietimo skyrių. Sekančią dieną mokytoja, nuvažiavusi į rajoną, rado jau paruoštus atleidimui dokumentus. Ta pačia proga V. Valiulienei buvo pasakyta kad dėl jos nukentėsiąs ir Labanoro klebonas: jam uždės baudą, kodėl priima vaikus prie altoriaus. Lapkričio 1 d. ši trijų vaikų motina jau nebedirbo mokykloje.

. . . Daugiau...

    Vos atvažiavus Vengrijos kardinolui Laslo Lekaj į Vilnių, įvyko priėmimas pas pravoslavų vyskupą Viktoriną. Priėmime dalyvavo ir Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis, kuris perskaitė savo kalbą, įgaliotinis savo kalbą pradėjo nuo Lietuvos geografijos ir paskui visą dėmesį sukaupė prie Bažnyčios gyvenimo klausimų. Anilionis pabrėžė, kad Lietuvoje esą daug nedrausmingų kunigų, nepaisančių tarybinių įstatymų. Prie nedrausmingųjų jis priskyrė Lietuvos jėzuitus, įgaliotinis neiškentė nepaminėjęs, kad Lietuvoje esąs susikūręs Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas, bet su jo nariais esą geriau nesusitikti.

    Vėliau vengrų jėzuitų provincijolas Lietuvos vyskupams išsireiškė:

    — Jeigu su mumis taip kalba, tai kaip jis kalba su jumis!?

    Iš tikrųjų RRT įgaliotinis Petras Anilionis yra aršus Bažnyčios priešas, besilaikąs kietos stalininės linijos. Atrodo, tokio stiliaus įgaliotinis yra paskirtas tam, kad priverstų Lietuvos Ordinarus ir kunigus, nors ir drebant, bet vis tiek laikytis tarybinių — Bažnyčią griaunančių įstatymų. Ačiū Dievui, kunigai parodė reikiamo tvirtumo, belieka jo parodyti ir Ordinarams, kuriuos šiuo metu P. Anilionis skaudžiai terorizuoja.

*     *     *

    Honolulu vykusi psichiatrų konferencija pasmerkė psichiatrijos panaudojimą prieš žmogaus įsitikinimus, jo laisvę ir sąžinę. Tačiau žmogaus teisių pažeidimai ne tik nesiliauja, bet įgyja vis naujas formas.

    Kadangi studentų pašalinimas iš aukštosios mokyklos už religinius įsitikinimus yra akivaizdus nusižengimas elementariausioms žmogaus teisėms, Tarybų Sąjungoje pradedama naudoti vis labiau užmaskuotas priemones, kurių objektyviai nebūtų galima patikrinti. Valstybinių egzaminų metu įvertinus nepageidautinų studentų žinias „nepatenkinamai", jiems atimama teisė gauti diplomą ir dirbti pagal specialybę.

    Kauno Medicinos institute 1978 m. pavasarį mokslinio komunizmo valstybinio egzamino metu VI kurso stud. Zita Veizbergaitė gavo nepatenkinamą pažymį. (Stud. Z. Veizbergaitė yra nekomjaunuolė, 1977 m. pavasarį buvo tardoma Valstybiname Saugumo komitete dėl religinės veiklos (žr. LKBK Nr. 27) ir apie tai buvo paskelbta per Vatikano radiją).

    1979 m. pavasarį perlaikant mokslinio komunizmo egzaminą, jos žinios vėl buvo įvertintos „nepatenkinamai". Taip jai neleidžiama dirbti gydytojos darbo, nors specialybės dalykai valstybinių egzaminų metu išlaikyti gerai.

    1979 m. pavasarį VI kurso stud. Valė Maršėnaitė sveikatos apsaugos ir socialinės higienos egzamino metu (katedros vedėjas doc. Kindžiulis) gavo „nepatenkinamai". Egzamino perlaikyti neleido, kol nebus aiškus mokslinio komunizmo egzamino rezultatas. Kaip ir reikėjo tikėtis, mokslinio komunizmo egzaminą „išlaikė" „nepatenkinamai". (Stud. V. Marčėnaitė — nekomjaunuolė, nuo I kurso Kauno Medicinos institute žinoma kaip tikinti ir praktikuojanti jaunuolė). Minėta studentė stropiai ruošdavosi ir pasisakydavo kiekviename mokslinio komunizmo seminare, Specialybės valstybinis egzaminas įvertintas „gerai".

. . . Daugiau...

    1979 m. visoje Lietuvoje buvo renkami parašai, reikalaujant, kad būtų sugrąžinta bedievių atimta Klaipėdos katalikų Taikos Karalienės bažnyčia.

    Surinkta 148149 parašai, kurie įrišti knygoje, susidedančioje iš 1589 puslapių ir pasiųsti TSRS ATP Pirmininkui L. Brežnevui. Knygoje įdėtos 56 nuotraukos.

    Pateikiame knygos pradžioje įdėtą pareiškimo tekstą ir pareiškimo nuorašą, po kuriuo pasirašė 148149 Lietuvos tikintieji.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui
L. Brežnevui
Nuorašai:
1) LTSR Ministrų Tarybai,
2) Religijų Reikalų Tarybos prie TSRS MT Įgaliotiniui 
Lietuvos TSR Anilioniui,
3) Visiems Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams,
4) Tikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų Komitetui

Klaipėdos m. ir visos Lietuvos TSR katalikų (Adresas: 
Klaipėda, ind. 235800 Tarybinės Armijos 41-5, bažnyčios 
komiteto pirmininkas Saunorius Jonas, Petro)

P a r e i š k i m a s

    Mes, Klaipėdos m. ir visos LTSR katalikai, pakartotinai kreipiamės į Jus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininke, prašydami padėti mums, kad galėtume naudotis bažnyčios pastatu, kuris randasi Rumpšiškės gatvėje Nr. 6. šią bažnyčią, gavę raštišką leidimą 1956, pasirašytą LTSR MT Pirmininko M. šumausko, patys per 4 metus pasistatėme savo rankomis ir savo lėšomis, pirkdami medžiagas pagal valstybės paskyras.

. . . Daugiau...

 Telšiai. 1979 m. spalio 17 d. į Telšių Katedros zakristiją, budint kun. Jonui Kauneckui, atvyko LTSR Ministrų Tarybos darbuotojas — vadovaujantis ateistas Pranas Milutis. Jis ėmė klausinėti kun. J. Kaunecką, ar čia esanti jo pirmoji darbo vieta, atrodo, kad esąs dirbęs Viešvėnų klebonu. Kun. Kauneckas paaiškino, kad Viešvėnų parapiją tik aptarnavęs.

    Po to, Mišutis pradėjo pasakoti, kad jis pats buvęs Mišių patarnautojas, tikėjimo netekęs dėl blogų kunigų. Bet vis tik turįs pažįstamų kunigų ir su jais nuoširdžiai bendraująs. Pripažino, kad Tarybų valdžia yra padariusi klaidų Bažnyčios atžvilgiu: Rusijoje be reikalo uždaryta, išgriauta daug cerkvių, Vilniuje bei Kaune gal nereikėjo uždaryti tiek bažnyčių, bet šiuo metu jų pilnai pakanką. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje mažiau uždaryta bažnyčių, negu kur nors kitur: Sniečkus tiesiog gindavęs bažnyčias, tą patį darą ir Lietuvos ateistai. Ir dabar Lietuvoje visos bažnyčios esą suremontuotos, apšildomos, tokios nebuvę nė prieškariniais laikais.

    Po to Mišutis ėmęs klausinėti kun. J. Kaunecką, kuo jis esąs nepatenkintas — juk dauguma kunigų turi lengvas mašinas ir visi gerai gyvena. Labiausiai svečiui iš Vilniaus nepatiko, kodėl kun. Kauneckas kritikuoja ateizmą ir ateistinį mokymą. Jo žodžiais tariant, bloga mokymo kokybė esanti dėl to, jog visiems, net ir negabiems privalomas vidurinis išsilavinimas. Ne visi sugeba mokytis, o dalis tų nesugebančių net bando stoti į aukštąsias mokyklas. Kun. Kaunecko pamokslą Šiluvoje 1979 m. rugsėjo 15 d. Mišutis pavadino įžūlumo viršūne, kur jis kaip ateistas apšauktas melagiu. (Kun. J. Kauneckas pamoksle Šiluvoje Mišutį vadino melagiu, komentuodamas jo knygą „Religija, Bažnyčia, Ateizmas", nes toje knygoje Mišutis teigia, kad Lietuvoje Sutvirtinimo sakramentą 1975/76 mokslo metais priėmė vos 8 proc. vaikų. Tai yra grynas melas: Lietuvoje per metus gimsta 50-60 tūkst. vaikų. 9 proc. būtų tik 5000. Tuo tarpu vien Telšių vyskupijoje Sutv. sakr. 1978 m. priėmė 11000, o 1979 m. — 8000, o Lietuvoje — 6 vyskupijos. Mišutis rašo, kad 1977 m. Šiluvoje per atlaidus apsilankė tik 1600 žmonių, tuo tarpu vien šv. Komunijos išdalinta dešimtimis kartų daugiau. Pvz., 1979 m. — 48000. Ir toks melas — dažname knygos puslapyje).

. . . Daugiau...

 Prienai. 1979 m. Prienų I-je vid. mokykloje auklėtoja Ambraziūnaitė keletą kartų vertė VIIIc kl. mok. Dalytę Bruzgaitę stoti į komjaunimą. Mokinukė drąsiai pasipriešino: „Nenoriu ir nestosiu!" Spalio 13 d. mokykloje tėvų susirinkime auklėtoja pradėjo tardyti Dalytės motiną, kodėl mergaitė nestojanti į komjaunimą. Nors jos duktė labai gerai besimokanti, tačiau jei nebus komjaunuolė, teksią parašyti charakteristiką, kad politiškai nesubrendusi ir ji nejstosianti į jokią aukštąją mokyklą.

    Motina auklėtojai Ambraziūnaitei užtikrino: „Man tik svarbu, kad duktė gerai mokytųsi, o komjaunimas — paskutinėje vietoje".

    Sekančią dieną auklėtoja sutikusi D. Bruzgaitę liepė stoti į komjaunimą, nes esą jau motina leidusi.

    Tarybiniai pedagogai ramiausia sąžine naudojasi apgaule, kad tik jų klasė būtų 100 proc. komjaunuoliška.

*     *     *

    1979 m. spalio 18 d. Prienų I-sios vid. mokyklos mokyt. Vaikšnorienė kamantinėjo Vc klasės mokinę Jolantą Urbšaitę, kodėl ji einanti į bažnyčią, kas ją ragina, ką kunigai kalba per pamokslus ir t.t. Be to, mokytoja griežčiausiai draudė mokinei eiti į bažnyčią.

*     *     *

. . . Daugiau...

Moldavija 

Kišiniovas — Belcai

    Jau nebe pirmi metai kaip Belcų miesto katalikai primygtinai prašo Maskvos ir vietinę valdžią užregistruoti jų bažnytinį komitetą ir maldos namus. Ir štai ilgai lauktoji pergalė! 1979 m. lapkričio 27 d. Belcų m. katalikai gavo oficialų raštą, kad jiems leidžiama turėti maldos namus, o taip pat užregistruota jų bendruomenė bei jos komitetas. Pagal raštą komitetas ir maldos namai įteisinti jau rugsėjo 6 d., bet vietinė valdžia dar apie tris mėnesius vargino ir laikė žmones nežinioje.

    Džiugi žinia greitai pasklido po visą respubliką. Kun. Vladislavas Zavalniuk pirmą kartą 1979 m. gruodžio 2 d. (sekmadieni) viešai nuvažiavo aptarnauti katalikų; džiaugsmui nebuvo ribų.

    Bet štai gruodžio 5 d. Religijų reikalų tarybos Įgaliotinis iškvietė Kišiniovo bažnytinio komiteto pirmininką ir jam pranešė, kad kun. V. Zavalniuk nebegalės dirbti Moldavijoje.

    Gruodžio 6 d. Religijų reikalų tarybos įgaliotinio pavaduotojas Raneta pareikalavo, kad kun. V. Zavalniuk atiduotų registracijos pažymėjimą, nes jis esąs nusikaltęs prieš įstatymus: be valdžios sutikimo aptarnavęs už Kišiniovo ribų ligonius ir mirštančius katalikus. Taip pat buvo reikalaujama, kad kunigas raštu pasmerktų tuos vokiečių katalikus, kurie išvykę iš Moldavijos į Tėvynę ir per radiją („Vokiečių banga") papasakojo visuomenei apie katalikų persekiojimą Moldavijoje.

. . . Daugiau...

1. „Aušra" Nr. 18.
2. „Perspektyvos" Nr. 13, 14, 15, 16. Numeriai išeina kas mėnesį.
3. „Rūpintojėlis" Nr. 11, 12.
4. „Ateitis" Nr. 2, 3.
5. „Tiesos kelias" Nr. 14.
 

*     *     *

L i e t u v i ,     n e už m i r š k !

    Petras Plumpa, Nijolė Sadūnaitė, Sergiejus Kovaliovas, Vladas Lapienis, Balys Gajauskas, Viktoras Petkus, Petras Paulaitis, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!

*     *     *