1979 m. antroji pusė Lietuvoje buvo ypač nerami, nes KGB suintensyvino akciją prieš laisvąją porgrindžio spaudą. Dėl šios priežasties buvo padaryta daug kratų: pas Antaną Terlecką (po kratos suimtas), Julių Sasnauską (po kratos suimtas), Liuciją Kulvietytę, Vitaliją Žvikaitę, doc. Vytautą Skuodį, Povilą Pečeliūną, Daną Keršiūtę ir kt. ši KGB akcija yra įrodymas, kaip labai Bažnyčiai ir Tėvynei reikalinga laisvoji spauda — sovietinei propagandai ji yra pražūtinga, todėl bet kokia kaina su KGB pagalba bandoma ją bkviduoti.

    Oficialios valdžios įstaigos, o ypač sovietinė spauda nuolat grasina, kad „tarybinė valdžia niekada nepakęs tyčinio savo įstatymų pažeidinėjimo" (F. Laurinaitis, Pokalbiai 3, 1979, p. 23). Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko suėmimai patvirtina, kad šie grasinimai nėra tušti.

    Lygiagerečiai su kratomis, tardymais ir areštais 1979 m. buvo intensyvinama vadinamoji ideologinė kova. Apie jos pobūdį liudija kad ir šitie faktai.

    1979 m. pabaigoje išleista ateistinė knygelė „Pokalbiai 3", kurios autorius, senas čekistas, buvęs Religijų reikalų tarybos referentas F. Laurinaitis, gindamas sovietinės valdžios smurtą, įrodinėja, kad „tarybinės valdžios įstaigos jautriai reaguoja į teisėtus tikinčiųjų pageidavimus" (p. 19).

Skaityti daugiau...…

   1979 m. spalio 10 d. tremtiniai-vyskupai: Julijonas Steponavičius ir Vincentas Sladkevičius pasiuntė šv. Tėvui tokio turinio telegramą:

ŠVENTASIS TĖVE,

    Sūniškos pagarbos ir meilės paskatinti pirmose Jūsų Pontifikato metinėse sveikiname Jūsų Šventenybę nuoširdžiausiai trokšdami, kad per Jus, šventasis Tėve, Kristaus Bažnyčiai būtų išlietos kuo gausiausiai Dievo malonės ir kad joje kuo ryškiausia sužibėtų Dieviškosios Apvaizdos maloningumas.

    Mūsų tautos tikintieji Jūsų Šventenybę ne tik myli, bet taip pat labai žavisi. Mes norime ir viliamės Jus pamatyti savame krašte kaip mylimą Tėvą, lankantį savo vaikus.

    Pasinaudodami šia proga, dėkojame Jūsų šventenybei už mums parodytą tėvišką rūpestį ir nuolankiai prašome mums suteikti Apaštališkąjį Palaiminimą.

Helsinkio susitarimų vykdymui remti 
TSRS Maskvos grupė 
1978 m. gruodžio 8 d. Dokumentas Nr. 69

30 metų Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai

K r e i p i m a s i s

    Prieš 30 metų Jungtinių Tautų priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija tapo svarbiausiu etapu formuojant dabartinėje visuomenėje humanistinius principus. Truputį anksčiau, prieš ją priimant, pasibaigė II paaulinis karas, ir buvo sunaikintas hitlerinis nacizmas. Ne mažiau nusikalstamai diktatūrai padarė galą Stalino mirtis.

    Tačiau ir dabar daugelyje pasaulio kraštų, neišskiriant ir TSRS, paskelbti minėtos Deklaracijos principai toli gražu dar neįvykdomi.

    TSRS laužomi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos daugelis svarbių straipsnių:

    19 str. — įsitikinimų laisvė ir laisvė gauti bei skleisti informaciją;

    13 str. — teisė laisvai pasirinkti gyvenamąjį kraštą, o krašto viduje — gyvenamąją vietą;

Skaityti daugiau...…

    1979 m. lapkričio 24 d. KGB pareigūnai padarė kratą pas Povilą Pečeliūną, gyv. Vilniuje, Skorinos g. 2. Krata pradėta 9 vai. 15 min. ir baigta 18,30 vai. Kratai vadovavo paplk. Liniauskas. Keturi KGB darbuotojai dokumentų neparodė. Kviestiniais dalyvavo Čiapas Vilius ir Andriejus Dropovas. Paimta asmeniniai užrašai, laiškai, kūryba, rankraščiai, „LKB Kronika", „Alma Mater", „Perspektyvos", „Lietuvių archyvas", išrašai iš skaitytų knygų, asmeninė užrašų knygutė, knygos, spausdintos rašomąja mašinėle, pvz., „Atlaidų rinkinys", „Stigmatizuotoji Teresė Neumanaitė" ir t.t.

    Saugumiečiai P. Pečeliūną kaltino leidinio „Alma Mater" redagavimu, taip pat bendradarbiavimu kituose pogrindžio leidiniuose, teiravosi, kaip pogrindžio leidiniai pasiekią užsienį, klausinėjo apie rašytoją R. Lankauską, docentą V. Skuodį, prašė „padėti" saugumui, priminė, kad „šia" byla yra susidomėjęs generolas Petkevičius ir VRM ministro pavaduotojas generolas Žemgalys. Po tardymo Pečeliūnas buvo paleistas „apsigalvoti".

    Povilas Pečeliūnas yra lietuvių kalbos mokytojas.

*     *     *

    1979 m. lapkričio 24 d. KGB vyr. ltn. J. Matulevičius su saugumiečiais V. Grakausku, B. Romanovu ir N. Basko, dalyvaujant kviestiniams Reginai Malinovskajai ir Birutei Petraitienei, padarė kratą pas Daną Keršiūtę. Krata pradėta 8 vai. 15 min. ir baigta 17 vai. 10 min. Paimta rašomoji mašinėlė, rašomas popierius ir kalkės. Asmeninę kratą padarė N. Basko, reikalaudama net išsirengti, bet Keršiūtė nepakluso.

Skaityti daugiau...…

1. Petras Plumpa

    Nuo 1979 m. kovo mėn. iš Petro Plumpos negauta jokios žinios. Lagerio vadovybė, atsakydama į žmonos Aldonos užklausimą, pranešė, kad Petras Plumpa, „pasikeitus kalinimo sąlygoms, turi teisę per du mėnesius parašyti vieną laišką" (1979.VIII.1S) ir kad jam uždrausta gauti priklausomą siuntinį (1979.IX.31).

    Lagerio vadovybės atsakymai liudija, kad Petras Plumpa yra kalinamas sunkiausiomis sovietinio lagerio sąlygomis ir yra nuolat arba karceryje, arba lagerio kalėjime.

    „Kaipgi svarbu, kad per mus žmonės pažintų Jėzų; patirtų Jo Prisikėlimą ir patektų į Jo laimę. Tam ir esame mes čia, tolimuose kraštuose, tarp svetimų, bet laimės trokštančių žmonių, o mūsų kantrybė yra tas kelias, kuriuo Kristus ateina į žmonių širdis". (Iš P. Plumpos paskutiniojo laiško 1979 m. pavasarį).

    2. Julius Sasnauskas

*     *     *

Skaityti daugiau...…