Lietuvos tikinčiuosius įžeidžia ir skaudina vis didėjantis skaičius Lietuvos dvasininkų, dalyvaujančių taip vadinamoje Berlyno taikos konferencijoje ir kitose į šią panašiose konferencijose — net Maskvos Pergalės minėjime. Jeigu tame "taikos" žaidime dalyvautų nesubrendę jaunuoliai — komjaunimo auklėtiniai, būtų galima liūdnai šypsotis ir tylėti. Dabar tylėti negalima, nes kunigų vadinama kova už taiką yra ne kas kita, kaip aiški veidmainystė ir Katalikų Bažnyčios išdavystė. Jeigu dvasininkams iš tiesų rūpėtų taika, į šią problemą jie žvelgtų savosios Katalikų Bažnyčios akimis. Tačiau nė vienas iš šitų "kovotojų", ar "taikdarių" (kaip liaudis taikliai juos vadina) nepasidomėjo Katalikų Bažnyčios pozicija taikos klausimu. O ji gana aiškiai išdėstyta enciklikoje "Redemptor hominis" 17 str. (6-p. — nuo 52-58). Kiekvienas kunigas turėtų giliai širdin įsirašyti enciklikos žodžius: "Taikos pagrinduose yra žmogaus nepažeidžiamų teisių gerbimas; juk taika — tai teisingumas, o karas kyla iš tų teisių pažeidimo". Kaip šiuo požiūriu suprasti "taikos" gynėjus? Jie "gina" taiką, kurios vardu uždaryta Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia, tą taiką, kuri spjauna į šimtų tūkstančių tikinčiųjų teisę dalyvauti pamaldose, į šimtų tūkstančių tikinčiųjų parašus! Ar gali kunigas — dvasinis tikinčiųjų vadovas — šito nesuprasti? Jei tai neišdavystė, tai gal apakimas, nusenimas, sklerozė, išprotėjimas?

Skaityti daugiau...…

1985 m. spalio mėnesio pabaigoje įvyko daug kartų atidėliotas mokslo metų pradžios tradicinis klierikų susitikimas su RRT įgaliotiniu P. Anilioniu. Savo kalboje P. Anilionis išdėstė svarbesniuosius "religinio ekstremizmo" pasireiškimus Lietuvos Katalikų Bažnyčios veikloje. Pradžioje palietė grynai Bažnyčios vidaus reikalus — pernai metų Kunigų tarybų rinkimus. P. Anilionis, priešingai Bažnyčios kanonams, tvirtino, kad vyskupų konferencija turi teisę visų vyskupijų taryboms primesti bendrą statutą. Viešai buvo puolamas Panevėžio vyskupijos valdytojas prelatas Kazimieras Dulksnys ir Vilniaus arkivyskupijos konsultorius kun. Donatas Valiukonis už pasipriešinimą prieš nekanonišką civilinės valdžios kišimąsi į Kunigų tarybų ir Konsultorių kolegijų sudarymą. Prelatas K. Dulksnys buvo kaltinamas, kad netramdo kunigų, kai jie parodo aktyvumo kovoje su bedievybe, bet tuoj reaguoja, kai krinta įtarimai ant kunigų moralės srityje. Tai, esą, ekstremistų įtaka ir toks valdytojo elgesys, P. Anilionio nuomone, Katalikų Bažnyčios gėda. Kun. Rokas Puzonas buvo puolamas už tai, kad Veprių Sekminių atlaiduose, einant Kryžiaus kelių stotis, pasak įgaliotinio, pasakęs aštuonis pamokslus. Čia pacitavo "Liturginį maldyną", kur sakoma, kad Sekminių procesijoje reikia jungtis mintimis su Jėzaus Motina Marija ir apaštalais, besimeldžiančiais Paskutinės Vakarienės kambaryje. O su kuo jungtis kvietęs savo Kryžiaus kelių pamoksluose kun. R. Puzonas? Su kenčiančiais, anot prelegento, "banditais už antitarybinę veiklą" bei su pačiu kunigu, prisistačiusiu, kaip gimusiu Sibire! — karščiavosi P. Anilionis.

Skaityti daugiau...…

(Skausmingos sukaktys)

Kiekvienus Naujuosius Metus žmogus sutinka su tam tikromis viltimis, lūkesčiais, troškimais. Linkima ir tikimasi, kad jie bus prasmingesni, geresni. Net mažai išsivysčiusių tautų papročiuose vyrauja įvairios naujametinės apeigos, kurių pagalba stengiamasi nuvyti Šalin blogį, piktąsias dvasias. Jokie šešėliai neturi temdyti Naujųjų Metų džiaugsmo.

Deja, 1986 m. Lietuvos tikintiesiems atneša ne tik džiaugsmą, džiugią, pakilią nuotaiką, bet ir primena iš daugelio dar vieną skausmingą sukaktį, kurią minėsime sausio 26 d. — tai kun. Alfonso Svarinsko trejų metų nelaisvės sukakus.

Treji metai — labai nežymus žmogaus gyvenimo tarpsnis. Tačiau visai kitaip atrodo, kai šie trys metai sudaro devyniolikos nelaisvės metų tęsinį. Iš trisdešimt vienerių A. Svarinsko kunigystės metų — vienuolika praleista už grotų ir spygliuotų vielų, be teisės vadintis ne tik kunigu, bet ir žmogumi!

Skaityti daugiau...…

Pastaruoju metu vėl padažnėjo bažnyčių apiplėšimų. Vien tik Kaune šį rudenį buvo apiplėštos šv. Antano, Panemunės bažnyčios; apiplėšimai įvyko Dūkšto, Švenčionėlių, Braziūkų bažnyčiose. Buvo bandyta apiplėšti Šančių bažnyčią, tačiau piktadariai buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje. Sunku suprasti pagal kokį barometrą kyla šios šventvagiškos bangos, tačiau viena aišku, kad tai ne pavieniai ar atsitiktiniai reiškiniai, o nusikaltėliškos sistemos grandinė. Kas tai: satanizmas, nuobodžiaujančių "žaliūkų" pramogos ar sąmoningai piktybiška veikla? Jei dominuoja dvi pirmosios priežastys, tai jas labai nesunku pašalinu. Pakanka teisėtvarkos organams sugriežtinti atsakomybę ir tvarka bus atstatyta. O vis tik milicijos organai ne itin rimtai ieško tokio tipo nusikaltėlių, o juridinės instancijos silpnai baudžia, todėl teisėtai kyla visiškai logiška prielaida, kad šiuo atveju galioja trečioji priežastis, būtent, sąmoninga nusikalstama veikla.

* * *

Tūbausiai (Kretingos raj.). 1985 m. naktį iš spalio 10 d. į 11 d. įsiveržę piktadariai į Tūbausių bažnyčią išniekino Švč. Sakramentą. Atplėšę tabernakulio dureles, rado seifą, kurio negalėjo atidaryti. Švč. Sakramentas buvo saugomas seife. Piktadariai išplėšė tabernakulį su seifu ir išsivežė. Nusikaltėliai nesurasti.

Skaityti daugiau...…

Lietuva meldžiasi

Žemaičių Kalvarija (Varduva, Plungės raj.). Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai (nuo liepos 2 d.), nežiūrint nuolatinių valdžios trukdymų — transporto tikrinimo, privačių automašinų registracijos, griežto dirbančiųjų tikrinimo darbavietėse ir t.t., praėjo su dideliu entuziazmu ir maldingumu.

* * *

Pivašiūnai (Alytaus raj.)- 1985 m. rugpjūčio 11 d. į Pivašiūnų Žolinės atlaidus bevažiuojančius maldininkus pasitikdavo milicija — tą dieną įvažiuoti į miestelį neleido — automašinas nukreipdavo važiuoti į laukus. Gatvėse ir šventoriuje saugumiečiai lediniais žvilgsniais varstė kiekvieną einantį į bažnyčią. Maldininkų buvo pilna bažnyčia ir šventorius. Į atlaidus atvyko ir J. E. vyskupas Vincentas Sladkevičius. Vyskupas kartu su svečiais kunigais koncelebravo šv. Mišias ir pasakė pamokslą, kurio metu iškėlė Marijos reikšmę mūsų gyvenime, jos Motinišką globą, ragino visose situacijose beatodairiškai pasitikėti ja. "Gera mums čia būti su savo Motina..." kalbėjo Vyskupas. Pamoksle palietė stebuklingojo Pivašiūnų Marijos paveikslo garsą, žinomą net plačiame pasaulyje, nes šv. Tėvas, kalbėdamas apie Lietuvą, ir jį paminėjęs.

Skaityti daugiau...…