K R O N I K A

Lietuvos tikinčiuosius įžeidžia ir skaudina vis didėjantis skaičius Lietuvos dvasininkų, dalyvaujančių taip vadinamoje Berlyno taikos konferencijoje ir kitose į šią panašiose konferencijose — net Maskvos Pergalės minėjime. Jeigu tame "taikos" žaidime dalyvautų nesubrendę jaunuoliai — komjaunimo auklėtiniai, būtų galima liūdnai šypsotis ir tylėti. Dabar tylėti negalima, nes kunigų vadinama kova už taiką yra ne kas kita, kaip aiški veidmainystė ir Katalikų Bažnyčios išdavystė. Jeigu dvasininkams iš tiesų rūpėtų taika, į šią problemą jie žvelgtų savosios Katalikų Bažnyčios akimis. Tačiau nė vienas iš šitų "kovotojų", ar "taikdarių" (kaip liaudis taikliai juos vadina) nepasidomėjo Katalikų Bažnyčios pozicija taikos klausimu. O ji gana aiškiai išdėstyta enciklikoje "Redemptor hominis" 17 str. (6-p. — nuo 52-58). Kiekvienas kunigas turėtų giliai širdin įsirašyti enciklikos žodžius: "Taikos pagrinduose yra žmogaus nepažeidžiamų teisių gerbimas; juk taika — tai teisingumas, o karas kyla iš tų teisių pažeidimo". Kaip šiuo požiūriu suprasti "taikos" gynėjus? Jie "gina" taiką, kurios vardu uždaryta Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia, tą taiką, kuri spjauna į šimtų tūkstančių tikinčiųjų teisę dalyvauti pamaldose, į šimtų tūkstančių tikinčiųjų parašus! Ar gali kunigas — dvasinis tikinčiųjų vadovas — šito nesuprasti? Jei tai neišdavystė, tai gal apakimas, nusenimas, sklerozė, išprotėjimas?

. . . Daugiau...

1985 m. spalio mėnesio pabaigoje įvyko daug kartų atidėliotas mokslo metų pradžios tradicinis klierikų susitikimas su RRT įgaliotiniu P. Anilioniu. Savo kalboje P. Anilionis išdėstė svarbesniuosius "religinio ekstremizmo" pasireiškimus Lietuvos Katalikų Bažnyčios veikloje. Pradžioje palietė grynai Bažnyčios vidaus reikalus — pernai metų Kunigų tarybų rinkimus. P. Anilionis, priešingai Bažnyčios kanonams, tvirtino, kad vyskupų konferencija turi teisę visų vyskupijų taryboms primesti bendrą statutą. Viešai buvo puolamas Panevėžio vyskupijos valdytojas prelatas Kazimieras Dulksnys ir Vilniaus arkivyskupijos konsultorius kun. Donatas Valiukonis už pasipriešinimą prieš nekanonišką civilinės valdžios kišimąsi į Kunigų tarybų ir Konsultorių kolegijų sudarymą. Prelatas K. Dulksnys buvo kaltinamas, kad netramdo kunigų, kai jie parodo aktyvumo kovoje su bedievybe, bet tuoj reaguoja, kai krinta įtarimai ant kunigų moralės srityje. Tai, esą, ekstremistų įtaka ir toks valdytojo elgesys, P. Anilionio nuomone, Katalikų Bažnyčios gėda. Kun. Rokas Puzonas buvo puolamas už tai, kad Veprių Sekminių atlaiduose, einant Kryžiaus kelių stotis, pasak įgaliotinio, pasakęs aštuonis pamokslus. Čia pacitavo "Liturginį maldyną", kur sakoma, kad Sekminių procesijoje reikia jungtis mintimis su Jėzaus Motina Marija ir apaštalais, besimeldžiančiais Paskutinės Vakarienės kambaryje. O su kuo jungtis kvietęs savo Kryžiaus kelių pamoksluose kun. R. Puzonas? Su kenčiančiais, anot prelegento, "banditais už antitarybinę veiklą" bei su pačiu kunigu, prisistačiusiu, kaip gimusiu Sibire! — karščiavosi P. Anilionis.

. . . Daugiau...

(Skausmingos sukaktys)

Kiekvienus Naujuosius Metus žmogus sutinka su tam tikromis viltimis, lūkesčiais, troškimais. Linkima ir tikimasi, kad jie bus prasmingesni, geresni. Net mažai išsivysčiusių tautų papročiuose vyrauja įvairios naujametinės apeigos, kurių pagalba stengiamasi nuvyti Šalin blogį, piktąsias dvasias. Jokie šešėliai neturi temdyti Naujųjų Metų džiaugsmo.

Deja, 1986 m. Lietuvos tikintiesiems atneša ne tik džiaugsmą, džiugią, pakilią nuotaiką, bet ir primena iš daugelio dar vieną skausmingą sukaktį, kurią minėsime sausio 26 d. — tai kun. Alfonso Svarinsko trejų metų nelaisvės sukakus.

Treji metai — labai nežymus žmogaus gyvenimo tarpsnis. Tačiau visai kitaip atrodo, kai šie trys metai sudaro devyniolikos nelaisvės metų tęsinį. Iš trisdešimt vienerių A. Svarinsko kunigystės metų — vienuolika praleista už grotų ir spygliuotų vielų, be teisės vadintis ne tik kunigu, bet ir žmogumi!

. . . Daugiau...

Pastaruoju metu vėl padažnėjo bažnyčių apiplėšimų. Vien tik Kaune šį rudenį buvo apiplėštos šv. Antano, Panemunės bažnyčios; apiplėšimai įvyko Dūkšto, Švenčionėlių, Braziūkų bažnyčiose. Buvo bandyta apiplėšti Šančių bažnyčią, tačiau piktadariai buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje. Sunku suprasti pagal kokį barometrą kyla šios šventvagiškos bangos, tačiau viena aišku, kad tai ne pavieniai ar atsitiktiniai reiškiniai, o nusikaltėliškos sistemos grandinė. Kas tai: satanizmas, nuobodžiaujančių "žaliūkų" pramogos ar sąmoningai piktybiška veikla? Jei dominuoja dvi pirmosios priežastys, tai jas labai nesunku pašalinu. Pakanka teisėtvarkos organams sugriežtinti atsakomybę ir tvarka bus atstatyta. O vis tik milicijos organai ne itin rimtai ieško tokio tipo nusikaltėlių, o juridinės instancijos silpnai baudžia, todėl teisėtai kyla visiškai logiška prielaida, kad šiuo atveju galioja trečioji priežastis, būtent, sąmoninga nusikalstama veikla.

* * *

Tūbausiai (Kretingos raj.). 1985 m. naktį iš spalio 10 d. į 11 d. įsiveržę piktadariai į Tūbausių bažnyčią išniekino Švč. Sakramentą. Atplėšę tabernakulio dureles, rado seifą, kurio negalėjo atidaryti. Švč. Sakramentas buvo saugomas seife. Piktadariai išplėšė tabernakulį su seifu ir išsivežė. Nusikaltėliai nesurasti.

. . . Daugiau...

Lietuva meldžiasi

Žemaičių Kalvarija (Varduva, Plungės raj.). Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai (nuo liepos 2 d.), nežiūrint nuolatinių valdžios trukdymų — transporto tikrinimo, privačių automašinų registracijos, griežto dirbančiųjų tikrinimo darbavietėse ir t.t., praėjo su dideliu entuziazmu ir maldingumu.

* * *

Pivašiūnai (Alytaus raj.)- 1985 m. rugpjūčio 11 d. į Pivašiūnų Žolinės atlaidus bevažiuojančius maldininkus pasitikdavo milicija — tą dieną įvažiuoti į miestelį neleido — automašinas nukreipdavo važiuoti į laukus. Gatvėse ir šventoriuje saugumiečiai lediniais žvilgsniais varstė kiekvieną einantį į bažnyčią. Maldininkų buvo pilna bažnyčia ir šventorius. Į atlaidus atvyko ir J. E. vyskupas Vincentas Sladkevičius. Vyskupas kartu su svečiais kunigais koncelebravo šv. Mišias ir pasakė pamokslą, kurio metu iškėlė Marijos reikšmę mūsų gyvenime, jos Motinišką globą, ragino visose situacijose beatodairiškai pasitikėti ja. "Gera mums čia būti su savo Motina..." kalbėjo Vyskupas. Pamoksle palietė stebuklingojo Pivašiūnų Marijos paveikslo garsą, žinomą net plačiame pasaulyje, nes šv. Tėvas, kalbėdamas apie Lietuvą, ir jį paminėjęs.

. . . Daugiau...

Iš kun. Alfonso Svarinsko rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laiškų:

"(...) Praeita savaitė buvo saulėta ir šilta, ir šiandien labai šilta ir gera. Dėkingas Dievui už šias nuostabias dienas ir valandas. Pripratau džiaugtis ir mažu.

Dievo mintis kuria žmonijos istoriją, nors mes maži žmonės ir ne visada suprantame istorijos prasme, ir savo pergyvenimus. Bet jūs nesijaudinkite dėl manęs, nes aš pripratau stengtis viską pernešti krikščioniškai, — kaip palaimintasis Jobas. (...)

Šiandien ypatinga diena Šiluvoje, brangi tikinčiojo širdžiai nuo 1612 m. Visi šiandien vyksta į šią šventovę. Jau tred metai, kaip aš atskirtas nuo šių šventų vietų. Šiandien ir aš sudėsiu savo auką prie Šiluvos Dievo Motinos stovylos.

. . . Daugiau...

Sąrašas Telšių vyskupijos kunigų, nužudytų arba kentėjusių sovietų kalėjimuose ir neįtrauktų į Broniaus Kviklio išleistą knygą "Lietuvos Bažnyčia, Telšių vyskupija, II." (1980, Čikaga):

Tragiškai žuvę 
1941 m. birželio mėnesį:
 

1.  Vaclovas Dambrauskas, kanauninkas, — Kuršėnų klebonas.
2. Jonas Novickis, kanauninkas, — Viekšnių dekanas.
3. Benediktas Vanagas, — Ubiškės klebonas.

2. 

L a g e r i u o s e   k e n t ė j o :

1. Vladas Abromavičius — nuo 1949.III.25 iki 1958.VIII.22.
2. Benediktas Andriuška.
3. Stanislovas Butvyds — nuo 1948.XII.17 iki 1956.III.24.

. . . Daugiau...

Skaudvilė (Tauragės raj.). 1985 m. kovo 4 d. Skaudvilės vidurinės mokyklos direktorius Bružas, pavaduotoja Beiškienė, mokytojai, — Jancevičius, Jancevičienė, Eituvienė, — tardė mokinius, mažesniuosius tiesiog virkdė, kam jie vasario 24 d. dalyvavo gyvojo Rožančiaus perdavime Tauragėje. Kai kuriems mokiniams buvo sumažintas elgesio pažymys.

* * *

Saldutiškis (Utenos raj.). 1985 m. spalio mėnesyje Saldutiškyje buvo laidojamas vietos klebonas kun. Juozapas Masalskis. Prie pat šventoriaus yra vidurinė mokykla. Kad mokiniai pertraukų metu neužeitų į bažnyčią, neišgirstų pamokslų, nepamatytų vyskupo, mokytojai užrakino mokyklos duris: tuomet užrakinti mokiniai iššoko pro langą.

* * *

Bagaslaviškis (Širvintų raj.). 1985 m. lapkričio 1 d. Bagaslaviškio vidurinės mokyklos direktorė Elena Pakalnienė už tai, kad jos sūnus, atostogaudamas pas senelę, Gelvonų bažnyčioje priėmė Sutvirtinimo sakramentą, buvo atleista iš darbo.

"Aušra" Nr. 48 (88). 1985 m. balandžio mėnesį pasirodė pogrindžio leidinys "Aušra" Nr. 48 (88). Įvadiniame leidinio straipsnyje atkreipiamas dėmesys, jog tarybinėje visuomenėje tam tikra dalis dvasinio peno ieškančių žmonių pasuka Rytų filosofijos kryptimi. Ypatingą vietą užima straipsnis pavadintas "Grėsmė Simučiui". Jame atkreipiamas visuomenės dėmesys į KGB persekiojamą 22-jus metus Gulage iškentėjusį politkalinį L. Simutį, kuriam už parašytą "Atvirą laišką Lietuvos kunigams ir klierikams" gresia nauji čekistų išpuoliai. Leidinyje pateikiamas pilnas dokumento tekstas.

Spausdinamas kun. Roko Puzono pareiškimas LTSR saugumo viršininkui, kuriame išdėstoma, kokiais sunkiais būdais jam teko skintis kelią į Kauno Kunigų seminariją. Leidinyje spausdinami V. Lapienio "Tarybinio kalinio memuarai".

* * *

. . . Daugiau...