• Minint 100 metų Kęstaičių bažnyčios gynimo sukaktį
• Vergo vaikas — vergvaldžio nuosavybė
• Vėl užpuldinėjami kunigai...
• Nauji pogrindžio leidiniai
1986 m. gruodžio 8 d.
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNY&OS KRONIKA Nr. 72
Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!
Šventasis Tėve,
Katalikiškoji lietuvių tauta nuoširdžiai dėkoja Jūsų Šventenybei už suteiktą palaiminimą besilankantiems Švč. Mergelės Marijos atlaiduose Šiluvoje, už jų pagarsinimą pasauliui, už telegramą Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų proga ir nepaliaujamą rūpestį mūsų krašto Bažnyčia!
Vieningai susitelkę maldoje prie Švč. Mergelės Marijos kojų meldžiame Viešpatį Jūsų Šventenybei sveikatos ir gausios Dievo palaimos Jūsų apaštališkose kelionėse, skleidžiant Kristaus dvasią ir šviesą visoms tautoms.
Nepaisant visų sunkumų ir esamų aplinkybių, mes trokštame ir tikimės sulaukti Jūsų Šventenybės apsilankymo mūsų Tėvynėje, švenčiant 600 metų Krikšto Jubiliejų.
Šios malonės laukia visa tikinti Lietuva, kuri yra pasiryžusi likti ištikima Kristui ir Jo įpėdiniui — Romos Popiežiui.
Carinė Rusija gerai suprato, kad kol nebus sunaikintas katalikų tikėjimas Lietuvoje ir nuslopinta tautinė sąmonė liaudyje, nuolatos kils riaušės ir pasipriešinimas carinės valdžios rusinimo politikai. To siekdama ji ėmė uždarinėti vienuolynus ir bažnyčias, ugdžiusias lietuvių liaudies gilų tikėjimą ir meilę, savo kraštui. Žemaičių vyskupijoje buvo uždaryti 46 vienuolynai ir 23 koplyčios ir bažnyčios.
Kaip tokiais atvejais elgtis Vysk. Motiejus Valančius aiškiai nurodė Tilžėje leidžiamose brošiūrose: "Maskoliams bažnyčias atimant, katalikai turi ne vien šiaip jau vyresnybės melsti, kad to nedarytų, bet dar turi susibėgti visos parapijos žmonės, vyriški ir moteriškos, vakarčiu nešinos. Turi pripildyti, apgulti bažnyčią ir neleisti maskolių prie Dievo namų. Pačioje bažnyčioje turi naktavoti ir, su ašaromis giedodami, turi melsti Viešpaties, idant gelbetų šventą savo bažnyčią"...
Dar nepertoli tie laikai, kai tauta buvo naikinama fiziškai. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo grūdami į gyvulinius vagonus, vežami į tolimiausius Rusijos imperijos užkampius, badu ir šalčiu marinami Kazachstano stepėse, Sibiro taigose, ledinuotojo vandenyno pakrantėse. Kiti buvo dusinami kalėjimuose, nesuskaitomuose Gulago lageriuose. Pagaliau kiek mūsų tautiečių ilsisi nužudyti gimtojoje žemėje... Prisiminkime, kad ir tiesioginį žmonių šaudymą, ištisų kaimų sunaikinimą Nemuno pakrantėse į šiaurę nuo Merkinės 1944 metų žiemą. Okupanto siautėjimas Lietuvoje labai panašus į vokiečių užkariautojų elgesį nugalėtoje Lenkijoje 1939-44 metais. Tik toks skirtumas, kad pastarųjų darbai keliami į dienos šviesą, smerkiami, o rusiškojo budelio nusikaltimai stengiamasi tyliai nugramzdyti į užmarštį.
Bet baisiausia tai, kad tautos žudymas vykdomas ir toliau, tik šį kartą jau kitomis priemonėmis, kitais būdais. Kėslai ir tikslai nepakeisti, pakeisti tik metodai. Tauta ir toliau žudoma. Šį kartą ne trėmimais, bet moraliniu pūdymu bei sąmonės žalojimu.
(Atsakymas nusipelniusiam mokytojui Bernardui Šakniui)
"Tėvai turi prioriteto teisę parenkant
savo mažamečiams vaikams švietimo būdą".
Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija,
26 str. 3 dalis.
Š.m. rugpjūčio 27 d. "Tiesoje" skausmingai nustebino Jūsų straipsnis "Apie papirktą sąžinę ir dviveidiškumą". Nustebino todėl, kad dažnas ligšiolinis Jūsų pasisakymas spaudoje sukurdavo mąstančio, blogio pašalinimu besirūpinančio autoriaus vaizdą. Rugpjūčio 27 d. rašinys šį vaizdą gerokai nublankino. Straipsnyje sielvartaujate drauge su anoniminiu tėvu, kurio sūnų giminių paprašyta moteris paruošė Pirmajai Komunijai. Teigiate, kad vaikas, įsitikinęs pionierius, išdavė savo pažiūras, leidosi paperkamas šventine dovana — japonišku magnetofonu. Piktinatės Elenos Versekytės, Tuberkuliozės mokslinio tyrimo instituto laborantės, atvedusios vaikus į Nedingės bažnyčią, elgesiu.
GARBĖ JIEMS — ASMENS IR ŽMONIJOS DVASINĖS LAISVĖS GYNĖJAMS!
1986 m. pavasarį, atlikęs bausmę Vilniaus saugumo izoliatoriuje bei tremtį Parabelyje į laisvę sugrįžo Julius Sasnauskas. Po 6,5 metų trukusios nelaisvės J. Sasnauskas į Lietuvą grįžo nepalūžęs. Šiuo metu jis gyvena ir dirba Vilniuje.
Lapkričio 3 d., atlikusi 4 metų bausmę Mordovijos griežto režimo moterų lageryje sugrįžo Jadvyga Bieliauskienė. Dėl blogos sveikatos ir malonės prašymo, kurį sovietiniams valdininkams parašė jos sūnus Žilvinas Bieliauskas, jai buvo panaikinta teismo metu paskirta 3 metų tremtis. Grįžusi J. Bieliauskienė apsigyveno Vilniuje.