K R O N I K A

1982 m. vasarą, kai sovietinė valdžia leido Kaišiadorių vyskupui Vincentui Sladkevičiui eiti savo pareigas, Vakaruose pasigirdo balsų, kad Bažnyčios padėtis Lietuvoje pagerėjo. Iš tikrųjų priespaudos varžtai tik dar labiau buvo prisukami. Religijų reikalų taryba vis labiau atakavo kunigus vykdyti Religinių susivienijimų nuostatus, o už jų nesilaikymą kunigai būdavo perspėjami, barami, vadinami „ekstremistais" arba net baudžiami administracinėmis baudomis. Tiek kunigams, tiek pasauliečiams buvo kalama mintis, kad tikrasis parapijos šeimininkas esąs „vykdomasis organas", kurį tvirtina (t.y., visiškai kontroliuoja) sovietinė valdžia, o kunigas — tik samdomas kulto tarnas. Parapijų „dvidešimtukai", nesudarę vadinamosios „sutarties" su rajonų vykdomaisiais komitetais, buvo prievartaujami kuo greičiau ją sudaryti, t.y., bent formaliai apsiimti būti religinės bendruomenės šeimininkais, per kuriuos parapiją galėtų valdyti rajono vykdomasis   komitetas.   Daugelyje   parapijų   sovietinė   valdžia reikalavo, kad būtų nežinia dėl kokios priežasties įkainuotas bažnytinis turtas: liturginiai indai, paveikslai ir kt.

1982 m. gruodžio mėn. pradžioje iš Maskvos į Lietuvą atvyko Religijų reikalų tarybos pareigūnas katalikų reikalams. Jis lankėsi Kunigų seminarijoje, pas vyskupus ir net kai kuriuos dekanus; bandė įtikinėti, kad kunigams būsią geriau, jei Bažnyčios reikalus tvarkys ne kunigai, o parapijų „vykdomieji organai".

. . . Daugiau...

Niekas Lietuvoje neliko abejingas žiniai apie naujo kardinolo paskyrimą Latvijos Katalikų Bažnyčiai. Visi gyvai diskutavo klausimą: ką tai reiškia?

Latvijos Katalikų Bažnhčios gyvenimas merdi: vaikai nekatekizuojami, bažnyčiose beveik nėra jaunimo, į Kunigų seminariją vietinių kandidatų irgi beveik nėra, todėl valdžios nustatytas limitas užpildomas kandidatais iš Baltarusijos, Ukrainos ir net Kazachstano. Nors oficialiai Rygos Seminarija ruošia kunigus visai Sovietų sąjungai, šiais metais kunigystės šventimus gavo, berods, vienas klierikas. Latvijos kunigų tarpe viešpatauja pasyvumas, baimė ir susitaikymas su mintimi, kad Bažnyčia Sovietų Sąjungoje gali egzistuoti tik laikantis RS Nuostatų. Panašiai mąstoma visiškai pavergtoje Rusijos Pravoslavų Bažnyčioje.

Tuo tarpu Lietuvoje vaikai katekizuojami, aktyviai dalyvauja religinėse apeigose, bažnyčiose matosi vis daugiau jaunimo, daugelis žmonių aktyviai apaštalauja; už tikėjimą drąsiai eina į kalėjimus, pvz., Jadvyga Bieliauskienė 1982 m. įkalinta už apaštalavimą Garliavos moksleivių tarpe. Lietuvos kunigai sėkmingai gina savo nepriklausomybę nuo RS Nuostatų.

Žinant realią Latvijos ir Lietuvos Kat. Bažnyčios padėtį, kardinolo paskyrimas Latvijai Lietuvos kunigus ir tikinčiuosius tiesiog šokiruoja; jie aiškinasi, kad toks paskyrimas — tai Latvijos Kat. Bažnyčios pasyvios ir kapituliacinės laikysenos įvertinimas, o Lietuvos kunigų ir tikinčiųjų sudėtų aukų, atkaklios kovos ir ryžtingos laikysenos ignoravimas. Sovietinę valdžią šitoks paskyrimas pilnai patenkina.

. . . Daugiau...

1982 m. sausio 25 d. Raseinių autoinspekcijos viršininko pavaduotojas Miniotas pranešė, kad kun. A. Svarinskas sausio 26 d. atvyktų į autoinspekciją dėl rudenį įvykusios avarijos (važiuojant autostrada, ant automašinos užšoko briedis).

Sausio 26 d. klebonui vos tik sugrįžus iš laidotuvių, apie pusę trijų, vėl paskambino iš Raseinių, reikalaudami, kuo greičiau atvažiuoti. Reikalas būsiąs trumpas. Klebonas kun. A. Svarinskas, palikęs tikinčiuosius tartis dėl laidotuvių, nevalgęs, skubiai išvažiavo į autoinspekciją, žadėdamas tuoj pat sugrįžti.

Tokiu apgaulingu būdu iškviestą į Raseinių autoinspekciją kun. A. Svarinską ir areštavo, — nevalgiusį, be pinigų, nepasiėmusi net būtiniausių drabužių ir daiktų.

Tą pačią dieną, po vakarinių pamaldų, grįžtant iš bažnyčios, du milicininkai pastojo kelią svečiams kunigams ir pareikalavo parodyti pasus. Kun. Jonui Borutai įsakė sekančią dieną 15 val. prisistatyti į Raseinių miliciją ir paliko savo telefoną. (Kun. J. Boruta, g. 1934 m., 1970 m. baigęs Vilniaus universitetą, iki 1982 m. gruodžio mėnesio dirbęs jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atono teorijos skyriuje. 1982 m. apgynęs fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją; Kunigų seminariją baigęs neakivaizdiniu būdu, nuo 1982 m. gruodžio mėn. iki 1983 m. sausio mėn. (vieną mėnesį) dirbęs vikaru Ukrainoje, Chmelnickio srities Grečionių katalikų parapijoje.) Apie tai sužinoję parapijiečiai, tuojau paskambino paliktu telefonu ir paklausė, kur prisistatyti, nes jie, apie 20 žmonių, važiuos kartu su kunigu.

. . . Daugiau...

1982 m. spalio 30 d. iš Vilniaus KGB izoliatoriaus po 35 metų kalinimo į laisvę buvo išleistas mokytojas Petras Paulaitis.

Petras Paulaitis gimė 1904 metais birželio 29 d. Jurbarko valsčiuje, Kalnėnų sodžiuje. 1922 m. išvyko į užsienį (Italiją), kur, baigęs gimnaziją, 2 metus studijavo filosofiją ir pedagogiką. 1928 m. paliko Italiją ir 4 metus dirbo pedagoginį darbą Portugalijoje — Lisabonoje. 1936 m. P. Paulaitis grįžo į Italiją ir Torino miesto Tarptautiniame teologijos institute studijavo teologiją. Baigęs teologines studijas, jis dar dvejus metus studijavo politinę ekonomiką, specializavosi lotynų kalboje. 1938 m. Romoje P. Paulaitis įsigijo minėtų specialybių diplomus ir grįžo į Lietuvą. 1940 m. birželio 17 d., Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, P. Paulaitis buvo suimtas, bet tą kartą pavyko išsisukti — pasitenkino pašalinimu iš mokytojo pareigų. P. Paulaičiui grėsė pavojus iš naujo būti suimtam, todėl jis pasitraukia į Vokietiją, iš kur sekančių metų birželio mėnesį sugrįžo į Lietuvą. Karo audrai praūžus per Lietuvą, Petras Paulaitis dėstė lotynų kalbą ir filosofijos pradmenis Jurbarko gimnazijoje. 1942 m. rudenį vokiečių gestapas klasėje areštavo P. Paulaitį. Pakeliui į Kauną P. Paulaičiui pasisekė pasprukti; nuo to laiko jis gyveno ir dirbo nelegaliai.

1947 m. balandžio 12 d. P. Paulaitis buvo MGB areštuotas ir po septynis mėnesius trukusių žiaurių tardymų bei kankinimų nuteistas 25 m. laisvės atėmimo. 1956 m. Maskvos Ypatingoji komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą ir išleido jį į laisvę, bet po metų suėmė ir vėl nuteisė 25 metams.

. . . Daugiau...

1983 m. sausio 7 d. Pakruojo ligoninėje nuo širdies infarkto mirė Panevėžio katedros Kapitulos pirmininkas, Linkuvos klebonas prelatas kun. Leopoldas Pratkelis. Tai viena iš šviesiausių ir tvirčiausių Lietuvos Katalikų Bažnyčios asmenybių.

Prel. L. Pratkelis gimė 1912 m. birželio 5 d. Petrapilyje. Tėvams grįžus į Lietuvą, gyveno Zarasų apskrityje, Antalieptės parapijoje, Paciškių kaime. Baigęs Antalieptės pradžios mokyklą, mokėsi Utenos gimnazijoje, vėliau įstojo į Kauno Kunigų seminariją. 1938 m. birželio 11 d. L. Pratkelis buvo įšventintas kunigu ir kurį laiką vikaravo Klovainiuose, Pabiržėje. 1942 m. jis skiriamas Panevėžio berniukų gimnazijos kapelionu. Rusams okupavus Lietuvą, vyskupas K. Paltarokas kun. L. Pratkelį paskiria Panevėžio vyskupijos kurijos kancleriu. Kanclerio vieta turėjo būti katedroje, bet, deja, jis, sekamas ir persekiojamas, palieka Panevėžį; dirba Rokiškyje, Šeduvoje, trejus metus eina klebono pareigas Rozalime, kur 1950 m. yra areštuojamas ir 6 metus kalinamas Rusijos kalėjimuose. Grįžęs į Lietuvą, kun. L. Pratkelis darbuojasi Pumpėnuose — pradžioje vikaru, vėliau kaip parapijos klebonas. 1957 m. jis paskiriamas Panevėžio katedros Kapitulos prelatu. 1964 m. prel. L. Pratkelis perkeliamas į Smilgių parapiją ir kartu eina Šeduvos dekanato dekano pareigas. Neišbuvęs nė dviejų metų Smilgiuose, keliamas į Debeikius. Debeikiuose už vaikų katekizaciją prel. L. Pratkeliui buvo ruošiama baudžiamoji byla, bet parapijiečių protestai padėjo išvengti teismo. 1972 m. jis paskiriamas dirbti į Linkuvą.

. . . Daugiau...

Telšiai. 1983 m. sausio 26 d. apie 30 saugumiečių apsupo kun. Jono Kaunecko butą. Keletas jų tyliai įėjo į kunigo darbo kambarį ir pateikė LTSR prokuratūros nutarimą kratai sąryšyje su kun. Alf. Svarinsko ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto byla; 15 valandą buvo pradėta krata. Kratai vadovavo respublikinės prokuratūros tardymo valdybos prokuroras Jakavičius. Kviestiniais kratoje dalyvavo: Rima Pavlovą, Česlovo, gyv. Telšiai, Žemaitės 21, Antanas Bidva, gyv. L. Pelėdos g-vė 3-16, Jurgis Parakininkas, gyv. Laisvės 12-34. Krėtė saugumiečiai, nenurodę savo pavardžių. Apžiūrėjo kiekvieną popieriuką, vartė kiekvieną knygų lapą. Visų, net valstybinių knygų viršelių aplankuose, kažko uoliai ieškojo, pervertė visus senus laikraščius ir šiukšlių dėžėse rastus popieriukus. Konfiskavo bemaž viską, kas buvo rašyta kun. J. Kaunecko ranka: neišsiųstus laiškus, pamokslus, pamokslų planus, įvairius užrašus, užrašų knygutes, viso — netoli 10 tūkstančių lapų. Taip pat paimti pažįstamų žmonių sveikinimai, laiškai, telegramos, net iš kareivių gautų laiškų vokai. Paėmė knygas: Maceinos „Niekštybės paslaptis", J. Gedgaudo „Lietuvos istorija" (proistorė), Griniaus „Lietuviškojo charakterio problema", Bartkaus „Psichologo pastabos", „Nacionologijos klausimai", 5 mažos knygutės apie šv. Kazimierą, TTGKK dokumentai Nr. 1-25, Dainos, 3 knygos B. Brazdžionio poezijos „Svetimi kalnai" (visos rašytos mašinėle) — viso apie 20 knygų. Konfiskuota „Kronikos" Nr. 53, Telšių vyskupijos kunigų raštas Brežnevui 6 egz., Tverų kun. J. Paliuko ir K. Velioniško raštas (50 psl.) su priedu Telšių vyskupui, Kunigų tarybai ir „Tiesos" redakcijai, kun. J. Gedvilos raštas Telšių vyskupijos valdytojui apie atsisakymą dalyvauti pokalbyje su Religijų reikalų tarybos įgaliotiniu Anilioniu; konfiskuota daugybė nuotraukų: TTGKK narių, jaunimo eisenos į Šiluvą, į Kryžių kalną bei kun. V. Jaugelio laidotuvių, nugriautų — sulaužytų kryžių ir kt. Iš šeimininkės kambario saugumiečiai paėmė rašomąją mašinėlę „Optima" ir leidinį „Aušra" Nr. 32. Iš kun. J. Kaunecko kišenių buvo surinkti visi sudraskyti popierėliai, čekistai paėmė švarko kišenėje rastas 3 auksines carines 5 rub. vertės monetas, kurias viena moteris padovanojo Ž. Kalvarijos tabernakulio ir liturginių indų auksavimui.

. . . Daugiau...

„LKB Kronikos" 55-me numeryje buvo rašoma, kad pas Joną Sadūną buvo padaryta krata ir, jam esant ligoninėje, pradėtas tardymas. Toliau įvykiai klostėsi šitaip:

Nuo 1982 m. lapkričio 11 d. J. Sadūnas buvo ruošiamas anginos operacijai. Būdamas ligoninėje, parašė Lietuvos TSR Valstybinio saugumo komiteto pirmininkui tokio turinio pareiškimą:

„1982 m. spalio 11 d. mano bute Architektų g. 27-2 buvo padaryta krata sąryšyje su byla Nr. 57-2-031-81, ieškant mano rašysenos pavyzdžių. Iš tikrųjų krėtėjus domino ne mano rašysena, o laiškai, adresai, pašto siuntų kvitai ir pan. Prokuroro pavaduotoja R. Juciūtė kažkieno buvo verčiama skubėti ir mane tardė net ligoninėje. Labai į tiesą panašu, kad kažkas su manimi nori susidoroti. Kai kurie argumentai verčia galvoti, kad tai VSK darbas:

1. VSK darbuotojams labai nepatiko mano susirašinėjimai su sąžinės kaliniais ir su daugeliu Vakarų pasaulio žmonių.

2. 1974 m. spalio 22 d., baigiantis dviejų dienų tardymui, VSK darbuotojas Vincas Platinskas prievartavo mane važiuoti į Simną pas kun. Sigitą Tamkevičių ir įrašyti į magnetofoną pašnekesį su kunigu. Du saugumiečiai mane nuvežė į Alytų ir, įdavė miniatiūrinį magnetofoną, nusiuntė pas kun. Sigitą Tamkevičių. Kadangi pokalbio neįrašiau, Vincas Palatinskas ant manęs labai įniršo.

. . . Daugiau...

Viduklė. 1982 m., tuoj po Visų šventųjų šventės, atėjęs į Viduklės parapijos kleboniją apylinkės pirmininkas E. Kringelis sustatė aktą, kad klebonas kun. Alfonsas Svarinskas „1982 metais lapkričio 1 d. 14 val. 15 min. pažeidė LTSR ATP 1976 m. liepos 28 d. įsaku patvirtintą religijų susivienijimų nuostatų 50 str. nustatytą tvarką, organizuojant ir vykdant religines eitynes, organizavo eitynes iš Viduklės bažnyčios į kapines ir atgal.

Tos religinės eitynės buvo organizuotos, negavus Raseinių rajono vykdomojo komiteto leidimo, tuo pažeidė 1966 m. gegužės 12 d. LTSR ATP įsako „Dėl administracinės atsakomybės už religinių kultų pažeidimą — 2 d."

1982 m. lapkričio 25 d. Administracinė komisija prie Raseinių rajono VK, susidedanti iš pirmininkės O. Stonienės (VK pirmininko pavaduotoja), sekretorės D. Kleivienės ir narių: O. Pikelienės (Raseinių m. VK pirmininkė), P. Korolkovo (Raseinių milicijos viršininkas) ir J. Ažubalio (finansų skyriaus vedėjas), nubaudė Vėlinių procesijoje aktyviai dalyvavusius Viduklės parapijos tikinčiuosius ir kleboną:

1. Kleboną kun. Alfonsą Svarinską — 50 rb. (administraciniai baustas 6 kartus).

2. Juozą Norvilą — 50 rb. (buvo baustas ir 1981 m.).

3. Alfonsą Staškevičių — 50 rb.

4. Izidorių Irmošką — 40 rb.

. . . Daugiau...

Rokiškis. 1982 m. spalio 23 d. Rokiškio E. Tičkaus vid. m-klos ateistų būrelio vadovė mokytoja Milda Dilienė, pasikvietusi tikinčią mokinę Gitą Tervydytę (VIc kl.), prievartavo ją būti atsakinga savo klasėje už ateizmą ir reikalavo, kad mergaitė atneštų dvi religinio turinio knygas ar maldaknygę. „Per ateistinius susirinkimus skaitysime maldaknygę ir iš kvailų maldų pasijuoksime", — šypsodamasi pridūrė mokytoja M. Dilienė. Gita Tervydytė atsisakė paklusti tokiems mokytojos reikalavimams.

* * *

Rokiškis. 1982 m. spalio 31 d., sekmadienį, vakarinių pamaldų metu, Rokiškio E. Tičkaus vid. m-klob ateistų būrelio vadovė mokyt. Milda Dilienė kartu su tos pačios mokyklos pionierių vadove atėjo į bažnyčią šnipinėti, kas patarnauja šv. Mišioms ir, grubiai pažeisdamos tvarką bažnyčioje, šv. Mišių metu nuo altoriaus nuvarė patarnaujančius mokinius.

* * *

Rokiškis. 1982 m. gruodžio 11 d. Rokiškio E. Tičkaus vid. m-kloje vyko tėvų susirinkimas. Susirinkime dalyvavo partijos komiteto instruktorė Karolina Naprienė ir rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Firas.

. . . Daugiau...

Baltarusijos TSR

Varanavo raj. Varanavo mieste jau Chruščiovo laikais buvo uždaryta bažnyčia, o vėliau ji buvo nugriauta. Miesto tikintieji renkasi kur nors pas kaimynus, kad galėtų pasimelsti. 1981 m. gegužės 31 d. miesto milicijos įgaliotinis su kitais vykdomojo komiteto atstovais atvyko pas Feliksą ščyglą, kur buvo susirinkę žmonės gegužinėms pamaldoms. Už priėmimą tikinčiųjų į savo namus Varanavo rajono Administracinė komisija nubaudė F. Ščyglą 50 rub. bauda. Už tokį pat nusikaltimą buvo nubausta Vanda Versylo 50 rub. bauda. Administracinės komisijos atstovai įspėjo, jei nubaustieji antrą kartą organizuos „nelegalius" susirinkimus, t.y. pamaldas, — bus baudžiami nuo 300 rub. iki 500 rub. Trečią kartą — kalėjimas nuo 1 iki 3 metų.

Už 4 km. nuo Varanavo stūkso akmeninė Harmoniškių bažnyčia. Ji uždaryta irgi Chruščiovo laikais. Tikintieji jau seniai kovoja dėl tos bažnyčios atgavimo, tačiau visos pastangos atsimuša kaip į sieną.

1982 m. gavėnios metu Harmoniškių parapijos Markovščyznos kaime tikintieji susirinko pas Juralaitį kalbėti rožančių. Kovo pabaigoje pas Juralaitį atvyko Vykdomojo komiteto pirm. pav. Kuzmičius kartu su apylinkės pirmininku. Radę susirinkusius tikinčiuosius, atvykėliai sustatė aktą ir nubaudė Mykolą Juralaitį ir Vaclovą Grišką, vedusį rožančių, po 50 rub. bauda.

. . . Daugiau...

1982 m. pabaigoje pasirodė periodinis jaunimo leidinys „Lietuvos ateitis" Nr. 4. Įvadiniame straipsnyje „Mes už atsinaujinimą meilėje" gvildenama meilės trūkumo problema šiandieniniam civilizuotam pasauly; leidinyje daug vietos skirta tautiečių išgyvenimams, rusams okupavus Lietuvą, analizuojamos tikėjimo, doros ir tautiškumo problemos.

„Aušra" Nr. 32. Leidinys pasirodė 1982 m. rugpiūčio mėnesį. Svarbesni straipsniai: „Vienybė po Kristaus vėliava", „Laisvę žodžiui", „Ateistų kalvėje", „Prievartaujamas jaunimas" ir kt.

Leidinyje atskleidžiami bedievių tikslai sugriauti Bažnyčią iš vidaus. Nemažai vietos skiriama Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėčiai nušviesti; aprašoma Varėnos raj. Musteikos kaimo tragedija, kai 1944 m. birželio 24 d. bolševikai žiauriai nužudė 15 vyrų, sudegino daug sodybų, o visą kaimą apiplėšė.