• Dėkojame
• Sovietinis vandalizmas
• Kunigų Seminarijoje
• RRT „plauna smegenis"
• Sovietinės „sąžinės laisvės" auka
• Genovaitė Navickaitė laisvėje
• Kratos ir tardymai
• Mūsų kaliniai
• Rašo Lietuvos kunigai ir tikintieji
• Katalikų kalendorius — žinynas
• Žinios iš vyskupijų
• Sovietinėje mokykloje
• Nauji leidiniai



1982 m. gegužės 31 d.

LKB KRONIKA Nr. 53

Perskaitęs duok kitam!
Eina nuo 1972 m. kovo 19 d.

 

 

1982 m. kovo 19 d. „LKB Kronika" minėjo savo gyvavimo dešimtmetį. Ta proga daugelis „Kronikos" bičiulių meldėsi ir sveikino „LKB Kroniką" tiek Tėvynėje, tiek Vakaruose. Daugelis sveikinimų Vatikano, „Laisvės" ir „Amerikos balso" radijo bangomis pasiekė ir „LKB Kronikos" redakciją.
Dėkojame už solidarumą,
už šiltus žodžius, 
už krikščionišką meilę! 

Dėkojame: Lietuviškų Vatikano, „Laisvės" ir 
„Amerikos balso" laidų redakcijoms; 
režisieriui Jonui Jurašui ir 
lietuviškajam išeivijos   jaunimui  už   paruoštas   radijo laidas;
Tarptautiniam V. Petkaus ir N. Sadūnaitės komitetui;
Fatimos akcijai 77;
Krikščioniškojo Solidarumo internacionalui, ir
visiems, visiems Lietuvos bičiuliams už sveikinimus ir maldas.
Dėkojame, kad  nepalikote mūsų vienų kovoti už Dievą ir Tėvynę!

* * *

1982 m. balandžio 2-3 naktį nusiaubtas Panų kalnas, esantis Ž. Kalvarijos parapijos ribose: nugriauta koplyčia ir 2 koplytėlės, nuardyti net jų pamatai, nugriauti gelžbetoniniai paminklai ir visi kryžiai, nuardyta tvora .. . Tą pačią naktį nugriauti kryžiai prie plento Varniai-Telšiai, Kungių ir Jomantų kaimuose bei kryžius Anulėnų kaime, prie Palanga-Šiauliai plento, (šis gražus Eigirdžių parapijos kryžius nuo seno buvo tikinčiųjų ypač mylimas ir puošiamas, prie jo daromi apžadai).

Tikintieji nepaprastai pasipiktinę, pasipylė jų skundai į LTSR MT, LKP CK, Kultūros ministeriją, Televizijos ateistinę „Argumentų" redakciją, Tikinčiųjų teisių gynimo KK, TSRS kariniam prokurorui. Kelios tikinčiųjų delegacijos kreipėsi į įvairias rajono įstaigas. Sužinoję apie kalno išniekinimą, tikintieji gaivališkai pradėjo permaldavimo akciją: prašo šv. Mišias, eina sakramentų, važiuoti ar net pėsti vyksta į Panų kalną, o kartais tiesiog nepertraukiamu srautu, pvz., gegužės 2 d. 15 val. suskaičiuota 40 lengvųjų mašinų. Iš vandens ištraukti kryžiai, statulėlės, perrišti juodais kaspinais, vėl pastatyti; pačiame kalne ir miške, pakelėje, išdėlioti kryželiai iš pagaliukų bei akmenukų. Prie kelio į Panų kalną pastatytas naujas kryžius. Iškilo nauji kryžiai Anulėnų ir Vembutų kaimuose. 1982..IV.24 pastatytas naujas kryžius žemaičių kankiniams Rainiuose, — bedieviai jį sunaikino balandžio 26 d.

1982 m. birželio 6 d. Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkasis administratorius vysk. Liudvikas Povilonis Kauno katedroje suteikė kunigystės šventimus šiems dijakonams:
Arnašiui Albinui  
Briliui Vytautui 
Degučiui Zenonui
Čiupalai Stasiui 
Filipčik  Anton
Gražuliui Juozui 
Gvazdovič Kazimir 
Kulviečiui Edmundui
Meiliui Kaziui
Nestiukui Leonidui 
Norkūnui Juozui
Orantui Aloyzui 
Petraičiui Alfonsui  
Puzonui Rokui 
Vaselkai Žygintui
Vilučiui Kęstučiui

Komitetams

1982 m. kovo-balandžio mėn. visoje Lietuvoje Religijų reikalų Tarybos darbuotojai pravedė „seminarus" parapijų komitetams — dvidešimtukams, kuriuose dalyvavo ir ateistinių atraminių punktų nariai. Kunigams dalyvauti buvo griežtai draudžiama.

Panašus „seminaras" 1982 m. kovo 24 d. įvyko ir Vilkaviškyje.

Rajono VK pirmininko pavaduotojas pasakojo, kad Pajevonio, Kybartų ir Didvyžių parapijose sakomi „netinkami" pamokslai, pasitaiko, kad kunigai kalėdoja, 't.y. lanko tikinčiuosius, pvz., Vilkaviškyje. Kybartų parapijoje pats klebonas eina parapijos komiteto pirmininko pareigas. Ne visos parapijos prašo rajono leidimo, kad galėtų atvykti kunigai talkininkai. Kybartuose atsirado apsišaukėlis kunigas, kuris niekur nesimokė, neįšventintas ir neturintis valdžios pažymėjimo (kun. Jonas Matulionis, — red.).

Telšiai. 1982 m. balandžio 12 d. Telšių raj. švietimo skyrius atleido iš darbo Žarėnų vid. m-klos vokiečių kalbos mokytoją ir kartu XI kl. auklėtoją Stefaniją Juozumaitę už jos religinius įsitikinimus. Mokytoja Stefanija Juozumaitė jau 2 metai beveik kasdien viešai lanko bažnyčią. Visus metus mokytoja buvo persekiojama mokyklos direktorės Jankauskienės, partinės organizacijos ir čekisto Norkūno. Balandžio pradžioje iš švietimo ministerijos atvykęs atstovas taip pat grasino atleidimu. Čekistas Norkūnas nuolat gąsdino mokytoją ir siūlė išeitį: jeigu apsiims bendradarbiauti saugume, galės toliau mokytojauti ir lankyti bažnyčią, be to, siūlė pastoviai aptarti kun. J. Kaunecko pamokslus.

Balandžio 12 d. (Velykų II d.) mokytoja, net neįspėta prieš 2 savaites, kaip reikalauja įstatymas, buvo atleista iš darbo. Direktorė Jankauskienė pareiškė: „Iš po Velykų esi neišsipagiriojusi ir nuo šiandien dienos esi atleista, rytoj atsiimsi švietimo skyriuje darbo knygutę ir atlyginimą. Mokytojai neleido net atiduoti mokiniams jų rašomųjų. „Bus kas ir be tavęs atiduoda!" — paaiškino direktorė.

Darbo knygutėje įrašyta: „Už visų komunistinio auklėjimo uždavinių nevykdymą". Tai absoliuti netiesa: mokyt. Juozumaitė gerai auklėjo XI kl., — nebuvo jokių nusiskundimų. Ji tik nemokė ateizmo, priešingo jos įsitikinimams.

1982 m. balandžio 17 d. iš Panevėžio lagerio, garbingai atlikusi savo bausmę, sugrįžo Genovaitė Navickaitė. 1980 m. spalio 24-25 d. G. Navickaitė buvo nuteista 2 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant bendro režimo lageryje, ir išvežta į Panevėžio moterų kalėjimą, kur neužilgo prasidėjo „perauklėjimas".

1980 m. balandžio mėn. pabaigoje operatyvinės dalies inspektorė, sugrąžinusi Navickaitei kelis laiškus, kuriuose ji rašė, jog ne visi jos laiškai pasiekia adresatus, be to, kalėjimo administracija neskiria asmeninio pasimatymo, pradėjo aiškinti nuteistajai nerašytas kaliniui privalomas susirašinėjimo taisykles — ką galima ir ko negalima rašyti, griežtai uždraudė numeruoti siunčiamus laiškus ir perspėjo, jei kalinė nesilaikys nurodymų, bus baudžiama. Ta pati inspektorė skatino Navickaitę daugiau bendrauti su kriminalistėmis ir vengti Onos Vitkauskaitės, nuteistos už „LKB Kronikos" dauginimą, kuri buvo tame pačiame lageryje.

1980 m. birželio mėn. Navickaitę, jau kaip pažeidusią anksčiau minėtus nurodymus, vėl išsikvietė operatyvinės dalies inspektorė, tik šį kartą pasiaiškinimui, mat Navickaitė viename laiške rašė: „. . . mylėkim tuos, kurie mus myli, ir tuos, kurie stengiasi mus kankinti . . ." 

Alytus. 1982 m. gegužės 6 d. milicijos pareigūnas sulaikė prie bažnyčios kun. Kazimierą-Mindaugą Žilį ir pareiškė, kad jie norį patikrinti jo kambarį (Alytus, Panemunykėlių 5), nes Kaune esąs sulaikytas pil. Voveris, spausdinęs kun. K. Žilio užsakytus katekizmus. Kratos metu paimta nemaža lietuviškų ir lenkiškų katekizmų lapų. Po kratos kun. K. Žilys buvo kelis kartus tardomas. Buvo suvestas akistaton su Voveriu, šis kunigą atpažino. Tardytojas bandė išgauti iš kun. K. Žilio reikiamų parodymų, bet jis atsisakė kalbėti. Išleisdamas į namus kun. K. Žilį, tardytojas uždėjo jam namų areštą.
 

* * *

Kaunas. 1982 m. gegužės mėn. pradžioje grupė milicininkų atvyko į Kunigų Seminariją ir padarė kratą pas III kurso klieriką Petrą Linkevičių. Inkriminuojamų daiktų nerasta. Atrodo, krata buvo padaryta ieškant religinės spaudos — katekizmų ir maldaknygių — gamintojų.

Iš Vytauto Skuodžio laiško, rašyto 1982 m. vasario mėn. pradžioje:

„. . . Jau greitai metai, kaip esu čia (V. Skuodis lageryje nuo 1982 vasario 9 d. — Red.). Per televiziją nežiūrėjau net šventinių laidų, visai ne todėl, kad būčiau prieš ją nusistatęs. Tačiau vis „nėra laiko", esu labai godus skaitymui. Be to, visada labai troškau būti su savo mintimis, stengiantis kiekvieną minutę sunaudoti prasmingai, o nuo tos pasyvios informacijos seniai jaučiuosi pavargęs ir esu abejingas tokiai kultūros rūšiai, kuri išblaško, o po to pasidaro kažkaip tuščia dvasioje.

Nereikia norėti, kad laikas greičiau lėktų. Jis ir taip perdaug greitai bėga. Jeigu gyvenimas prasmingas ir turiningas, nors savo dvasioje jį reikia gyventi kiek galima ilgiau.

. . . Kažkur, čia būdamas, perskaičiau, kad pasaulyje grožį, dorą ir teisybę įvykdo Amžinoji Tiesa, kurią tikintieji vadina Dievu.

Viduklė.


Raseinių rajono Liaudies teismui 
Pil. Svarinsko Alfonso, Vaclovo s., 
gyv. Viduklėje, šaltinio gt. Nr. 1

Skundas


šių metų kovo 20 d. gavau Administracinės komisijos prie Raseinių raj. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto nutarimą, datuotą 1982 m. kovo 16 d., kuriame rašoma:

„Viduklės religinės bendruomenės klebonas 1982 m. vasario 20 d. 21 val. surengė klebonijoje vaikų susirinkimą, kuriame dalyvavo apie 30 vaikų, šiame susirinkime dalyvavo ir apie 15 tėvų. Susirinkę mokiniai vaidino. Vaidinimo dalyviai buvo nusigrimavę, persirengę atliekamos pjeses personažais. Ir tuo būdu pažeidė 1966.5.12 d. LTSR ATP įsaką: „Dėl administracinės atsakomybės už įstatų apie religinius kultus pažeidimo. Skirti pil. Svarinskui Alf. V. administracinę nuobaudą 50 rublių."

Praėjus keturiems š.m. mėnesiams, Lietuvos kunigai pagaliau gavo liturginį kalendorių, pavadintą „Katalikų kalendorius — žinynas". Iš tikrųjų katalikai šio „Katalikų kalendoriaus" negavo. Gavo po vieną egzempliorių bažnyčios ir kunigai.

„Katalikų kalendorius" kunigams džiaugsmo nesuteikė, nes jo tikslas — aiškiai propagandinis. Be to, kalendoriuje randame ne tik tiesos nutylėjimų, bet ir aiškaus melo bei grynai propagandinių manevrų.

Kalendoriuje (psl. 72) nutylima, kas yra Kaišiadorių vyskupijos apaštališkasis administratorius (tremtinys vyskupas Vincentas Sladkevičius), paminėtas tik vyskupijos kapitulinis vikaras; 111 p. panašiai negarbingai nutylėta apie Vilniaus arkivyskupijos apaštališkąjį administratorių vysk. Julijoną Steponavičių.

Kažkodėl „Katalikų kalendorius į Lietuvos vyskupų konferenciją neįtraukė tremtinių vyskupų. Argi, būdami teisėti savo vyskupijų administratoriai, jie neturi teisės priklausyti Lietuvos Vyskupų konferencijai?

Kaunas. 1982 m. gegužės mėn. Maskvoje vyko viso pasaulio religijų atstovų konferencija taikos klausimu. į šią konferenciją RRT įgaliotinis nusiuntė vysk. Liudviką Povilonį, generalvikarą mons. Liudviką Mažonavičių ir Kunigų seminarijos rektorių dr. Viktorą Butkų. Lietuvos tikintieji ir kunigai nepritaria, kad dvasiškiai dalyvautų tokiose konferencijose, nes Maskvos ruošiamos „taikos gynimo konferencijos" yra tik veidmainystė nuo pradžios iki galo. Dvasiškiai, nusilenkę prievartai, bent neturėtų kalbėti tikinčiųjų bei kunigų, o tik savo vardu.

Dalyvaujantiems sovietiniuose „taikos gynimo" renginiuose reikėtų nepamiršti šv. Tėvo Jono Pauliaus II minties — „Norint taikos, būtina gerbti žmogaus laisves ir teises!" Tikintieji žmonės bus dėkingi savo Ganytojams, jei jie „taikos gynimo" konferencijose kels į viešumą Lietuvos Katalikų Bažnyčios beteisiškumą ir patiriamas skriaudas.

1981 m. į Lietuvą atvykę Vokietijos vyskupai kalbėjo: „Mes nė vienas nedalyvaujame Berlyno taikos konferencijoje, o jūs tarnaujate propagandai, kuri šaukia apie laisvę, o jus spaudžia".

Leipalingis.
LTSR KP CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui

Grigo Antano, Antano s., 
gyv. Lazdijų raj., Leipalingyje, 
Naujoji g-vė 13.

Pareiškimas


1978 m. mano sūnus Robertas Grigas, labai gerai išlaikė visus stojamuosius egzaminus, buvo priimtas į VVPI užsienio  kalbų  fakultetą,  vokiečių kalbos  specialybę.


Sesijinius egzaminus I-me ir Il-me kurse laikė irgi labai gerai, už ką gavo padidintą stipendiją ir buvo apdovanotas mokslo pirmūno ženkleliu. Tačiau Robertas buvo ne tik gabus ir darbštus, bet ir, kaip jj mums, tėvams, charakterizavo kuratorė vyr. dėst. Mikalauskienė ir kt. dėstytojai, nerūkantis, visiškai nevartojantis nei svaiginamųjų gėrimų nei keiksmažodžių, ir kas jau „labai blogai", savarankiškai mąstantis jaunuolis. O tokie, pasirodo, mūsų aukštosiose mokyklose nepageidautini. Ėmė reikštis labai jau akivaizdžios pastangos juo nusikratyti.

    „Lietuvos ateitis" Nr. 1. Tai naujas pogrindžio leidinys, specialiai skirtas tikinčiam jaunimui. Pirmasis „Lietuvos ateities" numeris, susilaukęs didelio dėmesio, pasirodė 1982 m. sausio mėn. „Gauta daug kritinių pastabų, gerų pasiūlymų . . . Visa tai aiškiai byloja, kad jaunimui pravartu turėti leidinį, kuriame galėtų laisvai reikšti savo mintis, įsitikinimus; aptarti iškilusias problemas yra ne tik naudinga, bet ir būtina" („Lietuvos ateitis" Nr. 2).

    „Lietuvos ateitis" Nr. 2. daug vietos skiria kun. Virgilijaus Jaugelio antrosioms mirties metinėms paminėti: plačiau supažindina jaunimą su kun. V. Jaugelio asmenybe, spausdinami jį artimiau pažinojusio jaunimo pasisakymai.


    Leidinyje gvildenamos aktualios problemos, vedamas disputas: „Koks šiandien turi būti tikintis jaunimas?", (siūlomi konkretūs būdai ir priemonės, kurias kiekvienas tikintis jaunuolis savo kasdieniniame gyvenime gali patarnauti Dievui ir Tėvynei.

    Linkime „Lietuvos ateičiai" ilgus metus šviesti ir rodyti Lietuvos jaunimui kelią į ateitį!