K R O N I K A

16498 + 14284

1973 m. gegužės viduryje Lietuvos tikintieji pasiuntė TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumui skundą ir du pareiškimus, kuriuos pasirašė keliolika tūkstančių tikinčiųjų. Šie pareiškimai atsirado todėl, kad nesiliauja tikinčiųjų diskriminacija.

Kaip buvo renkami parašai?

Pareiškimų tekstai per rankas pasklido po visą Lietuvą. Kiekviename lape, kuriame turėjo pasirašyti tikintieji, buvo visas pareiškimo tekstas, su kuriuo pasirašantysis turėjo susipažinti. Atsirado labai daug žmonių, kurie, gilaus tikėjimo paskatinti, skaudžiai išgyvendami Tėvynės ir Bažnyčios teisių varžymus, paaukojo daug laiko ir pastangų, kol surinko 30782 parašus. Juk visa tai reikėjo padaryti laisvu nuo darbo metu, nuolat rizikuojant pakliūti į saugumo rankas. Kas nėra rinkęs parašų mūsų sąlygomis, niekada nesupras, kiek didvyriškumo ir pasiaukojimo parodė parašų rinkėjai.

Kaip reagavo tikintieji, jiems pasiūlius pasirašyti? Daugelis entuziastiškai, nesvyruodami pasirašydavo, ypač, jei jiems būdavo aiški parašų rinkėjo asmenybė. Tuo atveju, kai rinkėjas būdavo nepažįstamas, daug kas suabejodavo, ar čia nebus valdžios provokacija, ar nebus pakenkta Bažnyčiai ir tikintiesiems. Kai kurie tėvai iš baimės neleido vaikams pasirašyti.

. . . Daugiau...

Pastaruoju metu Kompartija ypač domisi moksleivių ir akademinio jaunimo auklėjimu. Spaudos puslapiai mirgėte mirga straipsniais, raginančiais labiau rūpintis jaunimo materialistinės pasaulėžiūros ugdymu, „tarybinio patriotizmo" ir „proletarinio internacionalizmo" principų skiepijimu.

1. Lietuvos praeities neigimas bei niekinimas.
„Per Lietuvos TSR istorijos pamokas reikia ryžtingai šalinti viską, kuo vienaip ar kitaip pasireiškia reakcingų praeities reiškinių idealizavimas. Aiškinant istorinius įvykius Lietuvoje, turi būti konkrečiais pavyzdžiais įrodyta, kad tikroji istorijos kūrėja buvo liaudis, o ne kunigaikščiai — išnaudotojų klasės atstovai." (Tarybinė Mokykla, 1971, Nr. 3).

LKP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus kovo mėn. kalbėjo respublikos partinio aktyvo susirinkime: „Nerimą kelia tai, kad, nagrinėjant istorinę praeitį, kartais neišvengiama tam tikro jos idealizavimo... Antai, kai kurie Istorijos instituto etnografijos sektoriaus darbuotojai, užuot gvildenę šiuolaikinę tematiką, pradėjo bemaž išimtinai nagrinėti praeities problemas. . . Kritiškai savo darbą turėtų įvertinti ir leidyklos. Kartais jų veikloje buvo pastebimas aškus nuolaidžiavimas kai kurių asmenų perdėtam, dažniausiai dirbtiniam susižavėjimui žila senove. .."

„Tiesa" (1973.111.27) primygtinai reikalavo:  „Būtina kovoti prieš pasitaikančias senovės idealizavimo tendencijas."

. . . Daugiau...

INSTRUKCIJA TARYBINĖMS ĮSTAIGOMS
(tarnybiniam naudojimui)

Medžiaga tema „Katalikybė Lietuvoje ir dabartis".

Rinkimo metodika

Medžiaga minėta tema renkama moksliniais tikslais, siekiant giliau pažinti procesus šiuolaikinėje katalikybėje, o taip pat ir kitose konfesijose. Medžiaga renkama kompleksiškai: tiriama dvasininkijos pamokslinę veikla bei kitos pastoricinio darbo formos, bažnytinio aktyvo vaidmuo religinėje bendruomenėje ir kulto tarnų veikloje, religinės propagandos materialinė bazė (bažnyčios, kulto reikmenys, chorai ir t.t.), stebimas kulto modernizavimas.'

Pamokslinė veikla

Pamokslų klausymui parenkami aktyvūs ateistai, turintys pakankamą išsilavinimą. Neatlikinėdamas religinių apeigų, bet elgdamasis kultūringai, ateistas atidžiai išklauso pamokslų ir vėliau atkuria jų turinį, nieko nepridedamas nuo savęs. Pamokslo aprašyme turi būti šie duomenys: a) pamokslo vieta (rajonas, bažnyčia) , laikas (data, valanda), pamokslininko pavardė, vardas, iš kur jis; b) pamokslo turinys. Trumpai atpasakota evangelija. Pamokslo turinys atkuriamas kaip galima plačiau, pilniau ir tikslingiau, griežtai prisilaikant objektyvumo principo. Į pamokslo turinį jokiu būdu neleistina įjungti savo komentarų bei išvadų. Savo pastabas, komentarus, išvadas galima pateikti, aprašius pamokslo turinį, pažymint „pastabos"; c) pamokslo forma: skaitė iš konspekto, naudojosi planu, kalbėjo be konspekto ir be plano; pamokslo trukmė; minčių dėstymo nuoseklumas; kitos pamokslininko priemonės tikintiesiems paveikti.

. . . Daugiau...

1973 m. pradžioje kai kurių rajonų ir miestų vykdomieji komitetai pareikalavo, kad visos įstaigos, ūkiai ir organizacijos, tuo pačiu ir religinės bendruomenės, prisiųstų rašomųjų mašinėlių šriftus. Štai pavyzdys:

„Prašau iki š.m. kovo 22 d. prisiųsti Vykdomajam komitetui Jūsų vadovaujamoje įstaigoje (įmonėje, ūkyje, organizacijoje ar privačių asmenų) turimų rašomųjų mašinėlių šriftų pavyzdžius. Jų reikia atspausdinti du pirmuosius egzempliorius standartiniame popieriaus lape pagal pridedamo teksto pavyzdį.

Be to, prašau pranešti mums, kokios pas Jus dar yra rašomos mašinėlės, kurių šriftų pavyzdžių atsiųsti negalite dėl sugedimo, remonto bei kitų priežasčių."

Siunčiant šriftų pavyzdžius, reikia nurodyti rašomos mašinėlės numerį bei pavadinimą.

. . . Daugiau...

VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA

Vilnius. 1972 m. pabaigoje buvo išspausdintas Šventasis Raštas - Naujasis Testamentas maždaug 10000 egzempliorių tiražu. 1973 m. vasario mėnesį kunigai galėjo jį pasiimti iš kurijų. Mažesnių parapijų klebonai gavo tik po kelis egzempliorius. Didesnėms parapijoms teko po 10 egz. iki 20. Kalbama, kad vidutiniškai parapijai teko po 10 egzempliorių. Du Šv. Rašto egz. skiriami parapijos bažnyčiai, du — kiekvienam kunigui, o likusius klebonas turi teisę išdalinti savo nuožiūra aktyvesniems katalikams. Vienam katalikui vidutiniškai tenka Šv. Rašto vienas lapas!...

Pasakojama, kad spausdinant „Vaizdo" spaustuvėje Šventąjį Raštą, darbininkų kolektyvas buvo parinktas tik iš partiečių. Nepaisant jų „ištikimybės" valdžiai, nemažas skaičius Šventojo Rašto iš spaustuvės dingo.

Pasirodžius Šventajam Raštui, kai kurie Vilniaus ateistai, apsimetę katalikais, bandė iš klebonų nupirkti Šv. Raštą, kad kuo mažiau jo patektų tikintiesiems.

. . . Daugiau...

Vilnius. 1973 vasario mėnesį Religijų reikalų tarybos įgaliotinį J. Rugienį pakeitė K. Tumėnas.

J. Rugienis, ilgametis KGB darbuotojas, eidamas įgaliotinio pareigas, dažnai elgdavosi čekistiškai: kunigus koliodavo, bardavo, gąsdindavo ir t.t.

Kazimieras Tumėnas yra partinis darbuotojas, istorijos mokslų kandidatas, 1964 m. baigęs Maskvos visuomeninių mokslų akademiją ir po to dirbęs LKP CK lektorių grupės vadovo pareigose.

Šis pasikeitimas Lietuvos Bažnyčiai nieko gero nežada. K. Tumėnas, atrodo, bus taktiškesnis, tačiau kaip ir Rugienis vykdys Bažnyčios griovimo darbą.

Vilnius. 1973 m. Vilniaus saugume buvo tardomi šie lietuviai:

1. Andrašiūnaitė Birutė, inžinierė, (III.28).
2. Božytė Marytė, VVU IV kurso studentė lituanistė, (III.28).
3. Burauskaitė Birutė, inžinierė, (IV.2).
4. Eigminas Kazimieras, baigęs lietuvių kalbą VVU, (IV.6).
5. Eimaitytė Elena, baigusi vokiečių kalbą (III.27).
6. Jakučionytė Rėda, inžinierė, (III.28).
7. Jakučiūnas Zenonas, baigęs konservatoriją;
8. Janulevičiūtė Veronika, Jaunimo teatro etnografinio ansamblio dalyvė, (III.28).
9. Jasukaitytė - Ašmontienė Virginija, VVU studentė lituanistė;
10. Juška Alfonsas, biofizikas, (111.27-28).
11. Kanevičiūtė Donate, matematikė, (IV.3).
12. Kaukėnas Danas, „Vakarinių naujienų" korespondentas (IV.4).
13. Labanauskas Kęstutis, Paminklų restauravimo instituto darbuotojas, (III.28).
14. Matulis Rimas, baigęs anglų kalbą (III.28).
15. Misius Kazimieras, inžinierius, (III.27).
16. Norvaišas Egidijus, aspirantas fizikas (III.27).
17. Petrauskas Algimantas, inžinierius, (III.28).
18. Povilaitytė Teresė, baigusi lietuvių kalbą (III.28).
19. Ramonas Alfonsas, fizikas-matematikas, (III.27).
20. Simokaitis Albinas, sanepid. stoties instruktorius.
21. Stankevičius Edma, studentas žurnalistas.
22. Trinkūnas Jonas, istorijos-filosofijos aspirantas (III.28).
23. Vanagaitė Zita, (IV.3).

. . . Daugiau...

Vilnius. 1973 m. kovo mėn. pabaigoje Vilniuje įvyko Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos IV suvažiavimas, kuris apibendrino kraštotyrininkų veiklą. Draugijos tarybos pirmininkas V. Uogintas kalbėjo, kad „kiekvienas kraštotyrininkas kiekviename savo darbo žingsnyje privalo vadovautis marksistine-leninistine metodologija, klasiniais kriterijais", kad „būtina kovoti prieš pasitaikančias senovės idealizavimo tendencijas" ir „nacionalizmo pasireiškimus". Ypač didelį dėmesį būtina skirti darbo, revoliucinio ir partizaninio judėjimo, Tarybinės armijos kovų šlovės paminklų apsaugai, globai ir populiarinimui.

„Rinkdami ne visapusišką kraštotyrinę medžiagą, o tik tą, kuri dvelkia senove, mes norom nenorom nusigręžiam nuo pačių aktualiausių gyvenimo problemų.. . Kraštotyrininkų pirmaeilis uždavinys ir yra užfiksuoti visa tai, kuo šiandien gyvena darbo žmogus, ką jam davė tarybų valdžia," kalbėjo draugijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas J. Jarmalavičius.

LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja L. Diržinskaitė pageidavo, kad mūsų kraštotyrininkai rinktų medžiagą apie revoliucinio judėjimo dalyvius ir rūpintųsi komunistinės visuomenės žmogaus ugdymu. („Tiesa", 1973.III.27).

Vilnius. 1972 m. pabaigoje Ateizmo muziejuje buvo pravesti du disputai jaunimui meilės, draugystės ir šeimos klausimais. Prof. K. Daukša kalbėjo, kad meilė yra gyvuliškas, praeinantis jausmas, kad ištikimų šeimų negali būti. Svarbu, kad antra pusė nesužinotų, o jei sužinotų, turi būti atlaidi. Profesorius sakėsi savo gyvenime mylėjęs puspenkto karto. . .

Disputų dalyviai profesoriui uždavė daug klausimų:

„Ar normalu, jeigu jaunuoliai prieš vedybas pradeda lytinį gyvenimą?"

„O lytinis gyvenimas normalu? Normalu! Tai koks čia dar gali būti klausimas", atsakė profesorius.

. . . Daugiau...

Druskininkai. Miesto ligoninėje vyr. gydytojo pareigas pradėjus eiti Novikui, uždrausta įžengti kunigui su religiniais patarnavimais prie mirštančių ir sunkiai sergančių ligonių. 1973 m. balandžio mėn. vidury ligonis Petras Kalinauskas, sergąs vėžiu, prašė pakviesti kunigą. Ligonio žmoną, nuėjusią paprašyti leidimo, vyr. gydytojas Novikas iškoliojo ir pasityčiojęs išvarė iš kabineto. Druskininkų dekanas dėl trukdymų aptarnauti ligonius kreipėsi pas Religijų reikalų tarybos įgaliotinį ir sveikatos apsaugos ministrą Kleizą. Nors aukštieji pareigūnai užtikrino, kad jokių draudimų negali būti, bet Druskininkų ligoninėje, kaip matėme, padėtis nepasikeitė.

Varėna. Varėnos bažnyčios prieangio medines kolonas jau seniai reikėjo remontuoti, todėl bažnyčios komitetas nutarė pakeisti naujomis. Šis reikalas buvo aptartas su Varėnos architektu ir su menininkais, gauta ąžuolo, ir jau buvo pradėtas darbas, tik 1973 m. balandžio mėn. rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas darbus uždraudė.

. . . Daugiau...

Valkininkai 1971 m. vasario 16 d. Valkininkų parapijos komitetas apylinkei pranešė apie parapijos dvidešimtuko papildymą, mat, kai kurie nariai buvo mirę arba atsisakę. Apylinkė apie šį raštą pranešė rajonui, o šis pareikalavo atsiųsti atsisakiusių narių pareiškimus ar pažadėjo atsiųsti blanką, kuriame reikėsią surašyti visus komiteto narius. Rajonas, gavęs atsisakiusių narių pareiškimus, iškvietė Valkininkų parapijos komiteto pirmininką bei revizijos pirmininką ir pareikalavo išrinkti naujus komiteto narius. Rinkimų metu turėsią dalyvauti rajono atstovai. Komiteto nariai nustebo, nes nauji nariai seniai išrinkti ir rajonui per apylinkę apie tai pranešta. Kodėl reikia bažnyčios komitetą naujai perrinkti, kam tuose rinkimuose reikia valdžios atstovo? Juk tarybinė valdžia „nesikiša" į bažnyčios vidaus reikalus! . .

Kabeliai. Baigiantiems Kabelių aštuonmetę mokyklą kai kuriems mokiniams charakteristikoje įrašoma, kad jie yra tikintys, lanko bažnyčią, arba yra tikinčių tėvų, arba kad „jų auklėjimui turėjo įtakos veiksniai, esantys už mokyklos ribų."

. . . Daugiau...

KAUNO ARKIVYSKUPIJA

Kaunas. 1973.IV.17 Kauno arkikatedroje - bazilikoje J. E. vysk. Labukas suteikė kunigystės šventimus penkiems IV teologijos kurso auklėtiniams. Vienam dėl ligos šventinimai buvo atidėti.

Pateikiame kai kuriuos duomenis apie kunigų būklę Lietuvoje:

1962 metais valdžia leido įstoti į seminariją 5 kandidatams; 1963 — 5; 1964 — 4; 1965 — 5; 1966 — 8; 1967 — 7.

    
Štai kodėl kasmet Lietuvoje kelios parapijos lieka bekunigo.

. . . Daugiau...

Kaunas. Artėjant 1973 m. Velykų šventėms, Kauno mokyklose buvo paskelbta — balandžio 22 būsianti komunistinė talka. Moksleiviai subruzdo. Siūlėsi dirbti kitomis dienomis, tik ne per Velykas. Kai kuriose mokyklose ši talka buvo atkelta anksčiau, o kitose. ..

 1973.IV.20 Kauno II aštuonmetės mokyklos mokytoja Stanionienė gąsdino vaikus: „Per Velykas nė vienas neikite Į bažnyčią, jes tenai stovės milicija ir jus visus suims." Viena mergaitė atsiliepė: „Aš eisiu į bažnyčią su mamyte ir tėveliu — jie mane apgins nuo milicininkų!"

 1973 m. Velykų rytą Kauno miesto A. Mickevičiaus vidurinėje mokykloje buvo suorganizuota lenininė talka mokyklos kieme. Vaikai buvo priversti kasti mokyklos daržą, valyti mokyklos teritoriją. Eidami po Prisikėlimo iškilmių tikintieji gėdino mokytoją: „Kaip jums negėda vaikus versti dirbti tokią dieną. Jei negerbiate mūsų švenčių, tai bent savo Leniną pagerbkite. Juk šiandien ir jo gimimo diena."

XXV vidurinėje mokykloje per Velykas į komunistinę talką iš VIII klasės neatėjo nė vienas moksleivis.

. . . Daugiau...

Viduklė. Kun. V. Pesliakas gavo vieno vyskupo atsakymą į savo laišką, pasiųstą J. E. vysk. J. Labukui ir keliems kitiems vyskupams.

Čia pateikiamas tas atsakymas, bet vyskupo pavardė neskelbiama.

Mielas kun. Vytautai,

Jūsų pareiškimo vysk. J. Labukui nuorašą š.m. spalio 10 d. gavau. Esu įsitikinęs, kad Jūs, kaip pavyzdingas kunigas ir ištikimas Bažnyčios sūnus, šiuo pareiškimu ne savo vyskupui prikaištaujate ar jam nepaklusnumą reiškiate, bet vien siekiate išryškinti, kokioje skaudžioje būklėje yra mūsų vyskupai, valdytojai, kunigai ir tikintieji dėl grubaus valdžios organų, konkrečiai —- Religijų reikalų tarybos įgaliotinio Rugienio kišimosi į mūsų krašto Bažnyčios vidaus gyvenimą bei jos administracinį tvarkymąsi.

Religijų reikalų tarybos įgaliotinis savo straipsniuose bei pasisakymuose, žinoma, daugiausia skirtuose užsieniui, mėgina save pavaizduoti kaip nekaltą avinėlį. Esą, kunigų skyrimus tvarkanti bažnytinė vyriausybė, ir jis į tai visiškai nesikišąs.

. . . Daugiau...

TELŠIŲ VYSKUPIJA

 Tauragė. 1973.IV.18 Tauragės rajono prokuroras iškvietė bažnytinių rūbų skalbėją Agotą Savickaitę ir pakišo jai kaltinimą: ji mokanti vaikus katekizmo, aprengianti mergaites procesijoms, net gatvėje dalinanti bažnytinius veliumus ir kviečianti adoruoti. „Jei ir toliau taip kartosis, aprūpinsime tave valdiška duona ligi gyvos galvos," grasino prokuroras ir vertė pasirašyti pasižadėjimą pasitaisyti.

 Vaitimėnai. 1973.IV. 14 Vaitimėnų aštuonmetės mokyklos anglų kalbos mokytoja sušaukė visus mokinius į susirinkimą. Nors buvo sakiusi, kad pasakosianti apie pavasarinius darbus laukuose, tačiau, mokiniams susirinkus, pradėjo pasakoti prieš Dievą ir tikėjimą. Baigusi kalbėti, liepė pakelti rankas mokiniams, kurie eina į bažnyčią. Rankas pakėlė visi mokiniai, išskyrus girininko dukras. Ateiste mokytoja nuraudo ir neturėjo ką sakyti, o vienas mokinys atsiliepė: „Jūsų dievas yra Leninas — važiuokite į Maskvą, o mes ėjome į bažnyčią ir eisime."

. . . Daugiau...

 Prienai. 1973 vasario 9 d. Prienų aštuonmetėje mokykloje vyko tėvų susirinkimas, į kurį buvo pakviestas Prienų rajono valstybinės saugumo komiteto viršininkas Radionovas. Saugumietis kalbėjo apie aštrią ideologinę kovą, kad „Amerikos balsas" šmeižiąs tarybinę santvarką. Anot, jo, Prienuose vaikai nenorį stoti į pionierius ir komjaunuolius todėl, kad jų tėvai arba religingi, arba kadaise buvo susirišę su partizaniniu judėjimu. Kai saugumo viršininkas pradėjo kalbėti apie kun. J. Zdebskį, kuris „teisingai" buvo nubaustas už vaikų mokymą, salėje kilo protesto triukšmas. Radionovas, į tai neatsižvelgdamas, aiškino, kad yra tokių kunigų, kurie, jo žodžiais tariant, nedirba kunigiško darbo, o užsiima propaganda bei tarybinės santvarkos šmeižimu.

 Saugumietis priekaištavo tėvams, kam jie įsirašiusius į pionierius ir komjaunimą vaikus verčia lankyti bažnyčią, todėl moko juos vaidmainiauti. Viena moteris taip pareiškė: „Mes einame į bažnyčią, ir vaikai eina. Veidmainiauti mokome ne mes, bet jūs, nes tikinčius mokinius verčiate stoti į pionierių ir komjaunimo organizacijas." Visa salė pritarė. Norėjo kalbėti kita moteris, bet Radionovas pareiškė, kad į konfliktą neisiąs, ir apleido salę. Išeinantį saugumietį palydėjo didelis žmonių triukšmas. Direktorė Jakaitienė norėjo žmones sugėdinti, kad negražiai pasielgę, geriau reikėję patylėti.

. . . Daugiau...