LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 13

Perskaitęs duok kitam! Eina nuo 1972 metų!

 Penkių kunigų kreipimasis į Žmogaus teisių komitetą dėl teisiamųjų

Byla Nr. 395 — maldaknygių, religinės literatūros bei LKB Kronikos gaminimo ir platinimo byla — 1974 rugsėjo 3 buvo perduota LTSR Aukščiausiajam Teismui.

•   P. Plumpęs, P. Petronio, V. Jaugelio, J. Stašaičio ir A. Patriubavičiaus teismas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

LKB Kronika Nr. 13

1974 spalio 11 Lietuvos kunigai pasiuntė Žmogaus Teisių Komitetui Maskvoje tokį kreipimąsi:

„1973 - 74 metais Lietuvoje buvo suimti šie asmenys:

1973.XI.19 P. Plumpa - Pluiras (LTSR BK 68 str.) 
1973.XI.19 Povilas Petronis (BK Q62 str.), 
1973.XII.4 Jonas Stašaitis (BK 162 str.), 
1974.IV.4 Virgilijus Jaugelis (BK 68 str.), 
1974.IV.24 Juozas Gražys (BK 68 str.), 
1974.VIII.27 Nijolė Sadūnaitė (BK 68 str.).

Kitų suimtųjų pavardės mums nežinomos.

Minėtus asmenis nebūtų reikėję suimti, jei Lietuvoje būtų pakankamai oficialiai išleidžiamų maldaknygių, jei tikintieji turėtų religinės literatūros ir nebūtų diskriminuojami.

Maldaknygių leidėjai yra kaltinami LTSR BK 162 str., kaip užsiėmę nelegaliu verslu. Iš tikrųjų suimtiesiems asmenims rūpėjo ne verslas, bet nors dalinai aprūpinti tikinčiuosius maldaknygėmis.

Kiti suimtieji kaltinami LTSR BK 68 str., kaip laikę ir platinę tarybinę santvarką šmeižiančią literatūrą — Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Tačiau LKB Kronikos negalime pavadinti šmeižikiška, nes ji pateikia tikrus faktus, kur tarybiniai pareigūnai pažeidžia tikinčiųjų teises ir nesilaiko tarybinių įstatymų. LKB Kronika neturi tikslo susilpninti arba pakirsti Tarybų valdžią, o vien iškelti viešumon įstatymų pažeidimo faktus, kad jie būtų pataisyti. Tokiu būdu LKB Kronika ne tik kad nekenkia visuomenei ir tarybinei santvarkai, bet jai padeda. Todėl LKB Kronikos laikymui bei platinimui jokiu būdu negalima taikyti LTSR BK 68 str.

Ant Aukščiausiojo Teismo (Vilnius, Lentpiūvių g. 24) salės Nr. 101 durų prisegtas raštelis: „Šioje salėje nagrinėjama LTSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla, kaltinant P. Petronį, P. Plumpą, J. Stašaitį, V. Jaugelį ir A. Patriubavičių."

Į posėdžių salę įleidžiami tik artimiausi giminės: tėvai, vaikai, broliai ir pan. Prie durų stovi civiliai apsirengę saugumiečiai. Įeinantieji į salę klausiami pavardžių ir koks giminystės ryšys su teisiamaisiais.

Prieš įleidžiant į salę gimines, korespondentus ir kitus saugumo pakviestus asmenis, atveždavo iš saugumo izoliatoriaus teisiamuosius. Juos įvedant ir išvedant saugo 6 - 7 kareiviai. Veda po vieną kalinį, kurio priekyje eina du kareiviai ir vienas lydi. Kaliniams neleidžiama dairytis į šalis. Vedant du kalinius, vienas kareivis eidavo tarp jų. Teismo salėje kaliniai susodinami po kelis metrus vienas nuo kito tokia tvarka: Stašaitis, Plumpa, Jaugelis, Patriubavičius ir Petronis. Prie pat teisiamųjų stovi keturi ginkluoti sargybiniai ir visą laiką stropiai budi, kad neatsigręžtų į salę. Pirmieji du suolai 3 - 4 metrų atstume nuo teisiamųjų sustumti vienas prie kito ir užimti keturių kareivių. Dar toliau vėl sustumti du suolai ir taip pat užimti keturių kareivių ir karininko.

Teisiamųjų giminėms, saugumo tardytojams, jų kviestiniams ir korespondentams pačiame salės gale palikta po keturis suolus. Proceso metu salės duris saugo milicijos karininkas ir saugumietis. Teisiamųjų tardytojai: Markevičius, Lazarevičius ir kt. maišosi visur; pertraukų metu jie kalbasi su advokatais, prokuroru ir jaučiama, kad diriguoja teismo procesui.

Petronis tęsė savo ginamąją kalbą.

Knygos, kurias jis platinęs, buvusios grynai religinio ir moralinio pobūdžio. Reikia gerai skirti sąvokas, kalbėjo Petronis, „ateizmo kritika" ir „valstybinės santvarkos kritika". Jo kaltintojai antitarybinėmis knygomis palaikę net A. Vienuolio „Raštai" II t., žurnalą „Židinį" ir kt.

— Dėl šių knygų teismas jūsų nekaltins, — įsiterpė teisėjas.

Petronis paneigė kaltinimą, būk tai, jis LKB Kronikoje patalpinęs žinutę apie Sutvirtinimo sakramento uždraudimą 1973 m.

Į prokuroro klausimą, kodėl Petronis metęs felčerio darbą ir užsiėmęs šitokia veikla, teisiamasis atsakė, kad nuo vaikystės jis svajojęs apie misijas, tačiau vėliau supratęs, kad jo darbas reikalingas ir Lietuvoje.

Jeigu valstybė leido išleisti „Šv. Raštą" ir „Maldyną" labai mažu tiražu, tai jis tikrai nesijaučia kaltas, kad platino religinę literatūrą.

Į kaltinimą, kodėl jis rašęs įvairias peticijas, Petronis atsakė, kad religijos klausimais privalą rūpintis ne tik kunigai, bet ir tikintieji.

Patriubavičius papasakojo apie įvykusią avariją ir apie tai, kaip jis padėjo Petroniui gaminti literatūrą.

— Mano žmona pažinojo Petronį ir laikė jį puikiu žmogumi. Kartą, kai aš po avarijos buvau namuose, atėjęs Petronis pasiūlė, ar aš nenorėčiau spausdinti maldaknyges ir religines knygeles. Politika nebus liečiama ir jokio pavojaus dėl maldaknygių nebus. Aš susigundžiau, nes norėjau uždirbti. Petronis papasakojo, kad norint, bus galima per mėnesį uždirbti iki 400 rub. 1973 vasaros pabaigoje Petronis atsivedė Plumpa, kuris išrinko kambarį, o kuomet Petronis atvežė „Erą", Plumpa ją sumontavo ir išmokė mane dirbti. Aš ėmiau kopijuoti knygą „Danguolės laimė", tačiau, dauginant kitą knygą, ėmė nesisekti. Apie tai pranešiau Petroniui. Neužilgo atėjo Plumpa ir, suderinęs „Erą", pamokė mane dirbti. Vieną kartą Plumpa atnešė LKB Kronikos 7-jį numerį ir, išėmęs iš aparato knygutę, įstatė jį kopijuoti. Aš, būdamas mažamokslis, pagalvojau, kad ir čia rašoma apie tikėjimą.

— Ar jūs pats skaitėte tą Kroniką ? — paklausė prokuroras.
— Ne.
— Kodėl neskaitęs pradėjote kopijuoti?
— Aš pats menkai skaitau ir pasitikėjau žmonėmis.
— Kiek reikėjo Kronikų pagaminti?

— Apie 20 egz. 6-jo numerio ir tiek pat 7-jo. 

 Šią dieną teismas turėjo apklausti 12 liudininkų. Trys neatvyko.

Įvedamas į teismo salę suimtasis Juozas Gražys.

— Ką pažįstate iš čia esančių kaltinamųjų? — paklausė teisėjas.
— Petronj, Jaugelį ir Plumpą, — atsakė Gražys.
— Ar esate padaręs Petroniui kokių nors paslaugų?
— Neatmenu. Rodos yra prašęs įrišti gal 20 egz. „Lietuviško charakterio problemų".

— Parengtinio tardymo metu jūs tvirtinote, kad Petronis jums atnešęs apie 20 egz. LKB Kronikos. Jūs sutikote įrišti ir, kai buvo įrištos, jis atsiėmė.

Gražys atsakė, kad buvo įrišęs LKB Kronikos 6-jo ir 7-jo numerių kažkiek egzempliorių, bet neatsimenąs Petroniui ar kam kitam.

— O gal M. Gavėnaitė atsiėmė? — paklausė teisėjas.

Šiandien buvo apklausta 13 liudininkų. Du liudininkai buvo išbraukti iš sąrašų ir paleisti namo.

Liudininkas Vaitiekūnas sakėsi pažįstąs tik Petronį, kuriam rišęs maldaknyges. Iš viso įrišęs apie 500 maldaknygių. Už vienos maldaknygės įrišimą gaudavęs po 40 kap. Įrišimo įrankius davęs Petronis.

***

Tamošiūnas teisme prisipažino rišęs Petronio maldaknyges „Jėzus ir aš". Viso įrišęs apie 2000 maldaknygių. Paskui Petronis atgabenęs daugiau maldaknygių, tačiau, kai sužinojęs apie kratas, jas sudeginęs.

***

Jasienė prisipažino, kad su Petroniu pažįstama 10 metų ir jam rišusi maldaknyges. Knygrišybos ją apmokęs kažkoks Andriejus. Teisėjas nurodė, kad tai Plumpa, tačiau Jasienė paneigė.

Šiandien toliau buvo apklausiami liudininkai.

Semaška-Semaškevičius sakėsi pažįstąs tik Plumpą, kuris pas jį gyvenęs nuo 1972 rudens iki 1973 liepos mėn. Plumpą rekomendavęs Gražys. Kadangi nuomininkas buvęs labai uždaras, tai juodu beveik nesikalbėdavę. Semaška teigė nežinojęs, ką Plumpa dirbdavęs. Taip pat nematydavęs, kas pas Plumpą lankydavosi; nematęs pas Plumpą lankantis net Gražio.

***

Puodžiukynas pasisakė pažįstąs Petronį ir Stašaitį. 1973 pavasarį jis nuvežęs Stašaitį iš Kauno į Vilnių.

1973 m. Petronis kartą paprašęs nuvežti medicininius instrumentus. Anksti rytą Puodžiukynas atvažiavęs į sutartą vietą ir, kažkokio vyriškio padedamas, sukrovę į mašiną nedideliu gabaritu suvyniotus daiktus ir jis nuvežęs juos kažkur už Kauno. Vietos" nežinąs. Teisėjas priminė, kad tardymo metu jis sakęs, jog ten galėjo būti „Era", tačiau Puodžiukynas sakė negalįs šito patvirtinti.

Šiandien liudijo 5 asmenys. Keli liudininkai į teismą neatvyko.

Bukauskas. 1967 - 69 metais dirbęs Kaišiadorių rajone profkomiteto pirmininko pareigose. Bukauskas Petronį labai gražiai charakterizavo. Jis pareigas atlik-davęs labai sąžiningai. 1969 m. pradžioje parašęs brošiūrą „Žinoti, kada gana". Petronį ypač vertinusios moterys, nes jis energingai kovojęs prieš girtavimą. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą Petronis buvo apdovanotas pagyrimo raštu. Kaišiadorių rajone iki šiol tebėra gyvos Petronio įvestos tradicijos.

1969 rudenį Petronis, nieko nepranešęs vadovybei, pasišalinęs iš darbo. Vieną naktį jis atvažiavęs, per langą pasiėmęs savo daiktus, nes durys pirmininko buvo užrakintos, ir dingęs. Petroniui pranykus, žmonės kalbėjo, kad jis platinąs maldaknyges.

***

Kolūkio pirmininkas Vasiliauskas pasakojo, kad Petronis jų kolūkyje dirbęs 1965 - 67 metų laikotarpyje. Darbą atlikdavęs labai gerai, kovojęs su girtuokliavimu, tačiau jis giedojęs bažnytiniame chore, už ką jis, pirmininkas, norėjęs Petronį perspėti.

Teismas tikrino kai kurias detales iš teisiamųjų bylų.

Patriubavičius, paklaustas, ar Petronis liepęs jam dauginti knygą „Dievas šiandien" ir kokiu kiekiu, atsakė, jog liepęs dauginti knygą ištisai, be jokių puslapių praleidimų, ir pagaminti 100 egz.

Plumpa buvo paklaustas, kodėl Patriubavičiaus „Eros" pėdsakai yra ant popieriaus atraižų, rastų pas Plumpą kratos metu ir ant LKB Kronikų? Plumpa paaiškino, kad netgi byloje esą atskiri straipsniai, aiškiai įrodantys, jog jis „Era" nedaugino, tik kažkodėl teismas jų neskelbia. O kad yra tie patys pėdsakai ant popierių ir ant „Kronikų", tai reiškia, kad kažkas ta „Era" dirbo, bet kodėl visa tai norima jam primesti?

Petronis, užklaustas, kodėl taip netikėtai pasitraukęs iš darbo, ir, ar maldaknygių atėmimas iš Paulausko, nepagreitino jo pasitraukimo, atsakė, kad pasitraukti jis seniai galvojęs, bet atsitikimas su Paulausku šį įvykį tikrai pagreitinęs.

Prokuroras paklausė, kodėl Petronis dauginęs LKB Kroniką? Petronis atsakė, kad LKB Kroniką laikąs antiateistiniu leidiniu, kuriame iškeliamos ateistų ir tarybinių darbuotojų klaidos. Platinti antitarybinę literatūrą jis neturėjęs tikslo.

— Daug kur jūsų užrašuose randami žodžiai: „raudonasis teroras", „priespauda", „bolševikmetis" ir pan. Kuo tai paaiškinti ir kaip jūs žiūrite į dabartinę santvarką? — klausė teisėjas.

Šiandien teismo procesas buvo filmuojamas.

Advokatas Šadreika paklausė Stašaitį, ką jis būtų daręs, jei knygoje „Ieškau Tavo Veido" būtų radęs antitarybinių išsireiškimų? Teisiamasis atsakė, kad minėtas vietas būtų praleidęs.

Prokuroras pasiūlė prie bylos prisegti kai kuriuos dokumentus, pav., Religijų reikalų tarybos įgaliotinio Tumėno pažymėjimą, kad vysk. J. Steponavičius ir v. Sladkevičius nėra ištremti, kaip rašoma LKB Kronikoje, bet eina kunigų pareigas: vienas Žagarėje, antras — N. Radviliškyje.

Plumpa pageidavo, kad jam leistų gynimosi kalboje pasinaudoti bylos medžiaga Nr. 3 ir Nr. 4, nes jinai įrodanti, kad LKB Kronikos 4-jį ir 5-jį numerius yra dauginęs ne jis. Prokuroras prieštaravo minėtos medžiagos panaudojimui, tačiau teismas leido.

Prokuroro Bakučionio kalba

Prokuroras savo kalbą pradėjo nuo Spalio revoliucijos ir jos neįkainuojamos reikšmės, nuo neklystančio partijos ir tarybinės vyriausybės vadovavimo ir nuo milžiniškų laimėjimų visose srityse.

— Mes privalome didžiuotis, — kalbėjo prokuroras, — kad gyvename socialistinėje santvarkoje ir galime statyti visos žmonijos svajonę — komunizmą.

Šiandien teisiamieji taip pat buvo filmuojami.

Stašaičio advokatas Šadreika, pradėdamas kalbėti, kaip įprasta, paminėjo tarybinės liaudies laimėjimus.

— Tačiau, — kalbėjo jis, — nėra namų be dūmų. Dar pasitaiko tokių žmonių, kurie skleidžia tokius dūmus...

Advokatas įrodinėjo, kad Stašaitis buvo skaitęs knygos „Ieškau Tavo Veido" tik pirmąją dalį ir joje nieko antitarybiško nepastebėjęs. Radęs antitarybines vietas, Stašaitis būtų praleidęs, o knygos turinys dėl to nebūtų nukentėjęs. Todėl šią knygą iš kaltinamosios medžiagos reikia išimti. Kai dėl LKB Kronikos, tai Stašaičio nuomone, ji esanti abejotinos vertės kūrinys, ir jis prisipažinęs, kad, daugindamas LKB Kronikos 6-jį numerį, padaręs skaudžią klaidą.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Stašaitis padėjęs tardymo organams išaiškinti nusikaltimo aplinkybes.

Baigdamas kalbėti, advokatas išreiškė pageidavimą, kad Stašaitis Naujus Metus sutiktų savo šeimoje.

Patriubavičius sako paskutinį žodį. Jis apgailestauja, kad avarija įvykusi per jo neapdairumą. Baigdamas kelias minutes trukusį žodį, jis paprašė, kad teismas suteiktų jam galimybę atšvęsti 25-rių metų vedybinio gyvenimo sukaktį laisvėje.

Teisėjas paskelbė, kad nuosprendis būsiąs paskelbtas rytoj.

Aukščiausiajam Teismui nuo gruodžio 17 dienos buvo per maža laiko nuspręsti, kokią skirti teisiamiesiems bausmę.

13 val. Aukščiausiajame Teisme skelbiamas teisiamiesiems nuosprendis. Atpasakojame svarbiausias mintis.

Visi teisiamieji yra baudžiami už antitarybinės literatūros, ypač LKB Kronikos septynių numerių dauginimą ir platinimą. LKB Kronika esanti šmeižikiškas leidinys.

Petronis periodiškai daugino ir platino antitarybinę literatūrą, būtent: LKB Kronikos 6-jį ir 7-jį numerius, „Lietuviškojo charakterio problemą", „Žvilgsnis į pasaulį", „Tau, Lietuva" ir t.t. Ruošėsi dauginti knygą „Dievas šiandien", kurioje yra daug antitarybinių išsireiškimų.

Plumpa ir Petronis, drauge veikdami, sumontavo dvi „Eras". Plumpa taip pat apmokė žmones rišti maldaknyges.

Petronis daugino religinę literatūrą ir už ją gaunamas pajamas panaudojo naujų spausdinimo įrankių įsigijimui ir antitarybinės literatūros dauginimui. (Šis neteisingas ir niekuo nepagrįstas tvirtinimas teismo nuosprendyje buvo pakartotas tris kartus. Red.) Ši Petronio veikla yra baudžiama pagal LTSR BK 70 str.

Petronio ir Plumpos bendradarbiavimą įrodo faktas, kad Plumpa padėjo sumontuoti „Eras", atnešė Patriubavičiui LKB Kronikos 6-jį ir 7-jį numerius, uždėjo juos dauginti ir pastoviai ėjo tikrinti „Eros" darbo.