TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. lapkričio 20 d. 
Nr. 25


TSKP CK Generaliniam Sekretoriui, 
TSRS AT Pirmininkui L.Brežnevui

1979 m. lapkričio 1 d. Maskvoje buvo suimtas vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti Ortodoksų Komiteto steigėjų kun. Glėbas Jakuninas ir aktyvi žmogaus teisių gynėja matematikė Tatjana Velikanova. Spalio 30 d. Vilniuje buvo suimtas istorikas Antanas Terleckas, ne kartą drąsiai užstojęs tuos, kurių teisės buvo grubiai laužomos.

Šie suėmimai - dar vienas bandymas nutildyti aktyvius žmogaus teisių gynėjus. Mums sunku suprasti, kodėl Tarybų Sąjungos vyriausybė, pasirašiusi Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, įvairius žmogaus teises liečiančius tarptautinius susitarimus ir pagaliau Helsinkio Baigiamąjį Aktą, baudžia ne tuos, kurie laužo elementarias žmogaus teises, bet tuos, kurie garbingomis priemonėmis gina skriaudžiamuosius.

Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto gerbiamiems nariams

Broliai,
Atleiskite už drąsą, kad tokia nežinoma išdrįsau kreiptis į Jus. Bet Viešpats kartais panaudoja ir pačius mažiausius.

Jau keletą metų tūkstančiai Vakarų krikščionių parapijų meldžiasi už Rusijos atsivertimą. Atrodo, rezultatai akivaizdūs.

Telegrama

Šventasis Tėve,

Pirmųjų pontifikato metinių proga Jus karštai sveikina Marijos žemė, kuri, Jūsų pavyzdžio įkvėpta ir šiltų žodžių padrąsinta, ryžtasi „visa atnaujinti Kristuje" (Et" 1,10).

Begalinis ačiū už lietuvių kalba per Vatikano radiją pirmaisiais mėnesių sekmadieniais transliuojamas šv.Mišias. O kaip gera būtų turėti pusvalandžio kasdieninę programą. Juk mes neturime katekizmo ir religinės literatūros. Šie metai ir mūsų Tėvynės dvasiniame gyvenime yra religinio atgimimo metai. Garbė Dievui už mūsų Popiežių, kuris kenčiančiai ir kovojančiai katalikiškai Lietuvai atidavė pusę širdies ir tarė ne vieną paguodos ir padrąsinimo žodį, paskatinusį mūsų tautą plačiau atsiverti Jėzui Kristui ir priminusį Vakarams, beužmirštantiems, kad Lietuva - Europos šalis, apie jos gyvastingumą.

Telegrama

Šventasis Tėve,

Malda mes lydime kasdieninius Jūsų darbus, keliones po įvairius žemynus Dievo garbei ir Bažnyčios gerovei. Jungiamės su tais milijonais katalikų ir geros valios žmonių, kurie sveikina Jus 60-ojo gimtadienio proga.

Mes džiaugiamės, kad Jūsų Šventenybei pavyko iš naujo atkurti Gerojo Ganytojo idealą mūsų laikų žmonėms, kovojantiems už dvasines vertybes. Šis idealas bus mums, Lietuvos katalikams, kelrodė žvaigždė ginant švenčiausias Bažnyčios teises tikinčiųjų širdyse.

Didžiai gerbiamasis,

Man tenka maloni pareiga Jums pranešti, kad čia jau yra pasiekęs Jūsų sveikinimo raštas minint Šv. Tėvo 60 metų amžiaus sukaktį.

Šv. Tėvas labai džiaugiasi Jūsų ištikimybės bei atsidavimo pareiškimu Jam kaip šv.Petro įpėdiniui ir su tėviška meile bei palankumu suteikia Jums apaštališkąjį palaiminimą.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. lapkričio 30 d. 
Nr. 26

Lietuvos Katalikų Bažnyčios ordinarams ir kunigams

Jėzus Kristus savo sekėjams yra pasakęs: „Šie persekiojo mane, tai ir jus persekios" (Jn 15,20). Katalikų Bažnyčios istorija patvirtina pranašiškus mūsų Mokytojo žodžius - Dievo tauta augo ir plėtėsi ant savųjų kankinių kraujo. Šiandieninė valstybinio ateizmo kova prieš Bažnyčią Lietuvoje nėra naujas reiškinys, nebent kad ji yra gerai organizuota ir sau padėjėjų ieškanti net tarp pačių dvasininkų.

1962 m. Lietuvoje pradėjo veikti respublikinė ateistinės propagandos koordinavimo taryba. Analogiškos tarybos veikia prie respublikinės profsąjungų tarybos, prie LLKJS CK, prie Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų, prie Valstybinio televizijos ir radijo komiteto, prie partijos miestų ir rajonų komitetų. Prie kiekvieno LDT vykdomojo komiteto veikia kultų įstatymų laikymosi kontrolės komisijos, kurios kontroliuoja kunigų veiklą ir apie tai informuoja aukštesnes valdžios instancijas. Miestuose, rajonuose, apylinkėse, įmonėse, mokyklose steigiami ateistiniai klubai, būreliai, kurių tikslas - kovoti prieš Bažnyčią.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. sausio 13 d. 
Nr. 27

Lietuvos KP CK Sekretoriui P.Griškevičiui

Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas gavo vilnietės Sasnauskienės laišką, kuriame pranešama, kad 1979 m. gruodžio 11d. Vilniuje buvo suimtas jos sūnus Julius Sasnauskas. Suimtojo Juliaus persekiojimas prasidėjo dar tada, kai jis, būdamas moksleiviu, atvirai praktikavo tikėjimą ir Šv. Mikalojaus bažnyčioje patarnavo per šv.Mišias. Valdžios pareigūnai, pašalindami Julių Sasnauską iš vidurinės mokyklos, o vėliau, nepaisant blogos sveikatos, paimdami į kariuomenę, tik paskatino jį dar aktyviau ginti savo ir bendraminčių įsitikinimus.

Dokumento Nr.27 priedas


Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
Lietuvos visuomeninei grupei Helsinkio susitarimų vykdymui remti

1979 m. gruodžio 11 d. 11 val. penki KGB vyrai išvedė iš namų mano sūnų Julių Sasnauską, gimusį 1959 m. Po to mūsų bute buvo padaryta krata, trukusi apie 7 val. Gruodžio 13 d. gavome pranešimą: „Sutinkamai su LTSR BPK107 str. reikalavimu pranešu, kad Jūsų sūnui J.Sasnauskui š.m. gruodžio 11d. parinkta kardomoji priemonė-suėmimas. Laikomas suimtu pagal adresą - Vilnius, a.d. Nr. 17". Pasirašė LTSR VSK vyr. tardytojas Vilimas.

Daugiau kaip trejus metus mano sūnus buvo persekiojamas už savo pažiūras. Jau 1975 m. KGB atkreipė į jį dėmesį, kai drauge su kitais vai -kais patarnaudavo šv.Mišioms Šv.Mikalojaus bažnyčioje. Efektyviausia perauklėjimo priemonė pasirodė esanti pašalinti iš mokyklos. 1976 m. kartu su kitais trimis panašių pažiūrų bendraklasiais Julius buvo pašalintas iš Vienuolio vidurinės mokyklos. Tada perėjo į vakarinę mokyklą, kurią jam buvo leista baigti. Tačiau KGB dėmesys sūnui nesumažėjo. 1976 m. rytojaus dieną, po Vėlinių, anksti rytą į namus atėjo vyriškis, be jokio raštiško įgaliojimo, nepasisakęs pavardės, išsivedė Julių į Lenino rajono milicijos skyrių. Ten jį išlaikė visą dieną, tyčiojosi, grasino, mušė. Be abejo, smurto buvo imtasi dėl to, kad sūnus su draugais Vėlinių dieną Rasų kapinėse degiojo žvakutes ant garbingiausiųjų lietuvių tautos sūnų kapų.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. sausio 13 d. 
Nr. 28

LTSR švietimo ministrui

1979 m. spalio mėn. Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas gavo Šaukoto klebono kun. Br.Gimžausko ir tos pačios parapijos devynių tikinčiųjų pareiškimus, kad 1979 m. spalio 2 d. Šaukoto aštuonmetės mokyklos direktorė Filomena Taujanskaitė per pamaldas laidojant Antaniną Kapitanskienę išvarė moksleivius iš bažnyčios. Panašūs tikinčiųjų moksleivių diskriminacijos faktai nuolatos kartojasi daugelyje Lietuvos parapijų. Mokytojai laužo Tarptautinio pilietinių teisių pakto 18 str., kuris skelbia: „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti arba priimti religiją arba įsitikinimus savo nuožiūra ir laisvę išpažinti savo religiją ir įsitikinimus tiek asmeniškai, tiek bendrai su kitais, viešai ar privačiai, laikantis kulto, atliekant religines bei ritualines apeigas ir skelbiant mokymą." 1973 m. rugsėjo 18 d. tarybinė vyriausybė šį paktą ratifikavo, tačiau tarybiniai mokytojai iki šiol nebaudžiami jį nuolatos laužo.

Dokumento Nr. 28 priedas

Radviliškio rajono švietimo skyriaus vedėjui

Šaukoto parapijos tikinčiųjų

PAREIŠKIMAS

Mes, žemiau pasirašę Šaukoto parapijos tikintieji, esame labai pasipiktinę Šaukoto aštuonmetės mokyklos direktorės Filomenos Taujanskaitės elgesiu Šaukoto bažnyčioje per laidotuves.

1979 m. spalio 2 d. Šaukote buvo laidojama su bažnytinėmis apeigomis Antanina Kapitanskienė. Laidotuvių eisenoje dalyvavo ir direktorė. Jaunimas nešė gėles ir vainikus.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. sausio 13 d. 
Nr. 29

LTSR sveikatos apsaugos ministrui

Tarybinė Konstitucija garantuoja sąžinės ir kulto laisvę, o visos informacijos priemonės kategoriškai tvirtina, kad ši laisvė niekur nėra pažeidžiama. Pavyzdžiui, neseniai Kauno politechnikos institute Mokslinio komunizmo katedros vyr. dėstytojas F.Laurinaitis rašė, kad „kiekvienas tikintis Tarybų Lietuvos pilietis gali laisvai patenkinti savo religinius poreikius, kaip tai garantuoja Lietuvos TSR Konstitucija ir tarybiniai kultų įstatymai" (F.Laurinaitis, „Pokalbiai", Nr.3,1979, p.5).

Dokumento Nr.29 priedas

Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui

1979 m. lapkričio 5 d. mano tėvelis Jonas Krivickas buvo paguldytas į Tauragės centrinės ligoninės chirurgijos skyrių. Praėjus dviem savaitėms tėvelio sveikata pablogėjo. Mano mama paprašė skyriaus vyr. gydytoją Šatkauską, kad leistų parvesti kunigą. Bet gydytojas atsakė, kad kol jis pats nepaprašys, tol neįeisiąs. Mūsų tėveliui buvo aptemusi sąmonė, ir pats jis nepasiprašė, nors buvo labai tikintis žmogus. Praėjus kelioms dienoms aš pati prašiau gydytoją, kad leistų parvesti kunigą, bet ir šį kartą gydytojas neleido atsakydamas, kol jis pats nepaprašys, tol neleis. Tą pačią dieną paprašiau, kad išleistų mano tėvelį namo. Parsivežę namo parvedėme kunigą, kuris aprūpino tėvelį šventais sakramentais. Vien dėl to, kad ligoninėje nebuvo galima pakviesti kunigo, mes turėjome sunkiai sergantį ligonį vežtis namo.

Masiulienė Marytė

Tauragės raj., 
Skaudvilės apylinkė, 
Karšuvos kaimas

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. vasario 7 d. 
Nr. 30

Jo Šventenybei Romos katalikų Bažnyčios Galvai 
Popiežiui Jonui Pauliui II

Šventasis Tėve,

1980 m. sausio 20 d. Maskvoje buvo suimtas ir be teismo į Gorkio miestą ištremtas TSRS Mokslų Akademijos narys, Valstybinės ir Lenino premijų laureatas, triskart Tarybų Sąjungos darbo didvyris, Nobelio premijos laureatas, didis humanistas ir nenuilstantis kovotojas už pagrindines žmogaus teises akad. Andrejus Sacharovas.

Per trumpą laiką pasaulio jautrios širdys ir sąžinės savo protestais, užuojautomis ir solidarumo pareiškimais jau pastatė didžiajam rusų tautos sūnui akademikui A.Sacharovui nuostabų paminklą.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. kovo 17 d. 
Nr.31

TSKP Generaliniam Sekretoriui, TSRS AT Pirmininkui L.Brežnevui

Š.m. kovo 12 d. Maskvoje buvo suimtas Tikinčiųjų teisėms ginti Krikščioniškojo Komiteto sekretorius chemijos mokslų kandidatas Viktoras Kapitančiukas. Kiek anksčiau buvo suimtas šio komiteto narys kunigas Glėbas Jakuninas, kunigas Dmitrijus Dudko, Levas Regelsonas, pravoslavų religinio seminaro steigėjai Aleksandras Ogorodnikovas, Poreš ir kiti. Nesvarbu, kuo šie suėmimai būtų dangstomi, visiems aišku, kad tai valstybinės bedievybės pastanga likviduoti Tarybų Sąjungoje kylantį religinį atgimimą. Suimtieji - ne nusikaltėliai, o labai aukštos doros žmonės, kuriems rūpėjo ne politika, o tautiečių tikėjimas ir tai, kad jo praktikavimui būtų sudarytos bent kiek žmoniškesnės sąlygos.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. birželio 21 d. 
Nr. 32

Lietuvos KP Centro Komitetui ir Vyriausybei

Š.m. Valstybinio saugumo komiteto darbuotojai, apkaltinę tarybinės santvarkos šmeižimu, suėmė keturis kovotojus už Lietuvos tikinčiųjų teises: Povilą Buzą, Anastazą Janulį, Genovaitę Navickaitę ir Oną Vitkauskaitę. Suimtiesiems iškeltos baudžiamosios bylos. Vieningai tvirtinama, kad jie būsią baudžiami už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" gaminimą ir platinimą.

Ar suimtieji P.Buzas, A.Janulis, G.Navickaitė ir O.Vitkauskaitė yra nusikaltėliai? Ne! Mes apklausėme daugelį šiuos suimtuosius gerai pažinojusių žmonių - jie visi tvirtino, kad suimtieji yra dori lietuviai ir pavyzdingi katalikai, kuriems tik pavydėti galima moralinio kilnumo. Tokius žmones kaltinti tarybinės santvarkos šmeižimu bei juodinimu yra nesąžininga ir žema.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. birželio 21 d. 
Nr. 33

Lietuvos KP Centro Komitetui

Nors dauguma Lietuvos kunigų (522) ir du vyskupai 1979 m. raštu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pareiškė, kad 1976 m. liepos 28 d. išleisti Religinių susivienijimų nuostatai prieštarauja Bažnyčios kanonams, tarptautiniams Tarybų Sąjungos pasirašytiems dokumentams ir net pačiai tarybinei Konstitucijai, vis dėlto Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis š.m. kovo mėn. Eltoje ir rajoninių laikraščių straipsniuose: „Apie sąžinės laisvę", „Valstybė ir religiniai susivienijimai" ir „Valstybės įstatymai privalomi visiems" vėl primygtinai pabrėžia būtinumą jų laikytis, o kitaip mąstančius vadina religiniais ekstremistais. Minėti straipsniai sukėlė dar didesnę kunigų ir tikinčiųjų reakciją, nes katalikai negali priimti tokių nuostatų, kurių neįmanoma suderinti su Katalikų Bažnyčios tvarka, religijos bei sąžinės prigimtimi ir net pačiu žmoniškumu.

Religijų reikalų tarybos įgaliotinis teigia, kad tarybinė Konstitucija suteikia religijai visišką laisvę: pilietis gali tikėti ar netikėti, keisti tikėjimą, eiti į bažnyčią, turėti religinius reikmenis - paveikslus, maldaknyges, - tarybiniai įstatymai saugo tikinčiuosius nuo pasikėsinimo į tikėjimo laisvę.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. liepos 21 d. 
Nr. 34

KREIPIMASIS

į Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusias vyriausybes 
ir visus geros valios žmones

1974 m. Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas nuteisė Petrą Plumpa-Pluirą 8-eriems metams pataisos darbų, atliekant bausmę griežto režimo lageryje. Jo kaltė - kad, pasinaudodamas Visuotine žmogaus teisių deklaracija, daugino leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika", kuriame buvo fiksuojami tikinčiųjų diskriminacijos faktai.

Petras Plumpa-Pluiras nėra nusikaltėlis, bet aukštos moralinės kultūros lietuvis, pavyzdingas katalikas ir trijų vaikų šeimos tėvas. Tokiais žmonėmis galima tiktai didžiuotis, o jų teisminis persekiojimas - niekuo nepateisinamas nusikaltimas prieš pagrindines žmogaus teises.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. rugpjūčio 30 d. 
Nr. 35

Lietuvos Katalikų Bažnyčios ordinarams ir 
Kauno kunigų seminarijos Rektoriui

II Vatikano Susirinkimo dekrete „Optatan totius" skelbiama, kad „kunigai seminariją laikys diecezijos širdimi ir kiek galėdami jai mielai padės", todėl labai suprantamas visų Lietuvos vyskupų ir kunigų rūpestis vienintele Kauno kunigų seminarija. Pastarieji įvykiai seminarijoje visus verčia dar labiau susirūpinti jos likimu.

Neseniai Lietuvos kunigus pasiekė žinia, jog Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis įsakė pašalinti iš Kunigų seminarijos IV kurso klieriką Aloyzą Volskį. Jis kaltinamas tuo, kad atostogų metu bendravęs su uoliais ir valdiškų ateistų nekenčiamais kunigais. Šiame įvykyje labiausiai visus piktina įgaliotinio noras, jog šį klieriką pašalintų pati seminarijos vadovybė. Šitoks klierikų ir kunigų šantažavimas peržengia ne tik tarybinių įstatymų ribas, bet ir bet kokį žmoniškumą. Lietuvos kunigai pagrįstai klausia, ar turi įgaliotinis juridinę ar moralinę teisę taip grubiai kištis į Kunigų seminarijos veiklą ir ko būtų verta seminarija, jeigu, paklusdama neteisėtai prievartai, pradėtų atleidinėti tuos klierikus, į kuriuos Bažnyčia deda daug vilčių? Jeigu klierikas būtų nusikaltęs tarybiniams įstatymams, tam reikalui yra prokuratūros, teismai, tačiau niekada negalima sutikti, kad prokuroro pareigas neoficialiai atliktų Religijų reikalų tarybos įgaliotinis, kuris, bijodamas palikti savo nusikalstamos veiklos pėdsakus, žodžiu prievartauja seminarijos rektorių ir ordinarus būti jo nusikaltimų bendrininkais.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. spalio 20 d. 
Nr. 36

Lietuvos TSR KP Centro Komitetui ir Vyriausybei
Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Lietuvos tikintiesiems

1978 m. lapkričio 13 d. Lietuvoje susikūrė Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas, susidedantis iš penkių kunigų, pasiryžęs rūpintis kad visi tikintieji, nepaisant konfesijų skirtumų, galėtų naudotis visomis laisvėmis, kurias jiems suteikia įgimtoji teisė, TSRS Konstitucija ir įvairūs Tarybų Sąjungos vyriausybės pasirašyti tarptautiniai dokumentai.

Dvejų metų praktika parodė, kad Katalikų Komiteto veikla buvo naudinga:

a) Lietuvos tikintiesiems, nes į viešumą iškėlė daug tikinčiųjų skriaudų, patirtų dėl valdžios remiamų ateistų savivalės;

b) tarybinei vyriausybei, nes, teikiant objektyvią informaciją, buvo sudaryta galimybė užkirsti kelią tikinčiųjų diskriminacijai;

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. spalio 20 d. 
Nr. 37

Lietuvos TSR KP CK Antrajam Sekretoriui N.Dybenkai

Eduardas Bulachas, gyv. Vilniuje, Viršuliškių 71-8, kreipėsi į TTG Katalikų Komitetą prašydamas mūsų pagalbos, kad galėtų įgyvendinti savo seną svajonę - emigruoti į JAV. Mes negalime likti abejingi žmogaus likimui, todėl ir kreipiamės į Jus, kurio vienoks ar kitoks sprendimas šito žmogaus gyvenime turės lemiamą reikšmę.

Kaip matyti iš Eduardo Bulacho autobiografijos, jis savo gyvenime yra daug iškentėjęs neužtarnautų pažeminimų, ujimo. Viso to priežastis buvo tik jo religiniai įsitikinimai. Gyvenimas Eduardui Bulachui tarybų šalyje yra nepakeliamai sunkus. Mes esame giliai įsitikinę, kad ir tarybinei valdžiai iš tokio piliečio nebus jokios naudos, o tik nuolatinis rūpestis dėl nepageidaujamų jo žingsnių. Todėl mes nuoširdžiai Jus, Tamsta Sekretoriau, prašome, padėkite šiam 
žmogui, kad jis bent vieną kartą savo gyvenime pajustų, jog atsižvelgta į jo švenčiausias teises.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. lapkričio 1 d. 
Nr. 38

Lietuvos TSR prokurorui
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams

PAREIŠKIMAS


Dar 1975 m. Kaune, prie Aleksoto tilto, ant laiptų, einant į bažnyčią buvo užpulta ir peiliu subadyta vienuolė seselė, uoli vaikų katechete Stanislava Lušaitė. Ligoninėje atgavusi sąmonęji papasakojo, kad ją užpuolė pagyvenęs vyras, apsivilkęs pilku apsiaustu, ir keliais peilio smūgiais mirtinai ją sužeidė. Prieš mirtį seselė Stanislava Lušaitė, turėdama aiškią sąmonę, žudikui dovanojo. Kankinė už tikėjimą palaidota savo tėviškėje Viduklės kapinėse.

1978 m. kovo 10 d. naktį banditai užpuolė (vienas jų milicininko uniforma) Šiluvos kleboną kun. Vaclovą Griauslį ir peiliu sužeidė. Laimei, klebonas spėjo pabėgti, bet ligoninės neišvengė. Atrodo, kad nusikaltėliai buvo susekti, bet teismui neperduoti.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1980 m. lapkričio 13 d. 
Nr. 39

Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusių valstybių vyriausybėms

KREIPIMASIS


Prieš penkerius metus 35 valstybės, įskaitant ir Tarybų Sąjungą, pasirašė Helsinkio Baigiamąjį Aktą, kuriame sakoma:
„Valstybės-narės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę. Šia prasme valstybės narės pripažins ir gerbs asmenybės laisvę išpažinti vienasmeniškai arba bendrai su kitais religiją ar tikybą, veikiant pagal savo paties sąžinę" (7 sk.).

Pasirašius Helsinkio Baigiamąjį Aktą, tikinčiųjų padėtis Tarybų Sąjungoje, kaip ir buvo galima laukti, ne pagerėjo, bet pablogėjo. Todėl mes norime atkreipti Baigiamąjį Aktą pasirašiusių vyriausybių dėmesį į tas Lietuvos tikinčiųjų religinio gyvenimo vietas, kur ypatingai jaučiama tikinčiųjų diskriminacija.