K R O N I K A

 Didžiai Gerbiamas mūsų Tautos Vyskupe, nuoširdžiai sveikiname šv. Tėvui paskyrus Jus toms kilnioms pareigoms — rūpintis mūsų tautiečių religiniu gyvenimu, gyvąja mūsų Tautos Bažnyčia.

Katalikiškoji Lietuva meldžia Jūsų Ekscelencijai gausios Dievo palaimos ir pasiveda Jūsų meilei ir rūpesčiui.

1934 m. liepos 1 d. Lietuva buvo paaukota Švč. Jėzaus širdžiai, šiemet sukanka 50 metų, kai Jėzaus Širdis — Jos Didžioji Meilė veda Lietuvą ir jos Bažnyčią kietu išbandymų keliu. Kai atsigręžiam atgal ir peržvelgiam praėjusius metus, su meile turim dėkoti Jėzaus Širdžiai, kad tokioje sumaištyje, sunkumuose, persekiojimuose, kokių Lietuvos Bažnyčia per 6 šimtmečius nebuvo patyrusi, ji, Dievo meilės remiama, nepasimetė, atlaikė bedievių priespaudą ir liko neparklupdyta.

. . . Daugiau...

Kaunas. 1984 m. kovo 4 d. būrelis jaunimo, susirinkęs iš skirtingų Lietuvos vietų prie šv. Kazimiero karsto šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje, meldėsi, skaitė eilėraščius, giedojo giesmes.

1984 m. birželio mėnesio pradžioje saugume, darbavietėse ir mokyklose už dalyvavimą šv. Kazimiero jubiliejaus minėjime ir ten atliktą programą prasidėjo tardymai.

Iš Kauno 7 vid. m-klos saugumietis Jonas Matulevičius tardymui į saugumo komitetą išsivežė pradinių klasių mokytoją Laimutę Truskauskaitę. Čekistui nepatiko, kad L. Truskauskaitė dalyvavo šv. Kazimiero minėjime Vilniuje, priekaištavo, kam rašo kaliniams laiškus — keletas jų, nepasiekę adresatų, gulėjo kabinete ant stalo. J. Matulevičius vertė L. Truskauskaitę rašyti pasiaiškinimą, pažadant pakeisti savo elgesį. Tardomoji, paaiškinusi, kad taip elgtis, jos įsitikinimu, yra kiekvieno kataliko pareiga, rašyti bet kokius pasižadėjimus atsisakė. Supykęs čekistas pagrasino galįs L. Truskauskaitę įmesti į rūsius ir ten kartu su žiurkėmis išlaikyti 3 paras. Po dviejų valandų trukusio tardymo, pažadėjęs greita susitikime, kur „bus kita kalba", čekistas J. Matulevičius L. Truskauskaitę paleido.

. . . Daugiau...

Š.m. vasario 5 dienos jūsų laikraštyje (16-ame numeryje) išspausdintas Kęstučio Deksnio straipsnis antrašte „Ateizmas, dorovė, religija". Nors Redakcija nepašykšti straipsnio autoriui pagyrimų, esą jis „imponuoja geru pasirengimu (?), sugebėjimu išlaikyti klausytojų dėmesį", tačiau akylesnis skaitytojas tuojau pastebės, kad jam trūksta elementariausių žinių, ypač istorinių.

Štai keletas faktų. 1. Autorius Bažnyčiai prikiša, esą ji mokanti, jog „kiekviena valdžia iš Dievo". Jeigu Bažnyčia taip mokytų, nebūtų krikščionių, nes ciesoriai jiems draudė Kristų garbinti kaip Dievą, ir krikščionys būtų jų klausę ir grįžę į stabmeldybę, bet jie to nedarė ir mieliau ėjo į mirtį ... Jie tikėjo, kad iš Dievo yra tiktai teisėta valdžia ir jos teisėti reikalavimai. Jeigu valdžia yra neteisėta arba jos reikalavimai neteisėti, tada nėra jokios pareigos jos klausyti, priešingai: yra pareiga neklausyti. Visų laikų krikščionys žino, jog „Dievo reikia labiau klausyti nei žmonių".

K. Deksnys tvirtina, esą kryžiaus karus popiežiai organizavę norėdami „užgrobti naujas žemes, dar kelių kraštų gyventojus priversti paklusti imti duoklę, prisigrobti naujų turtų." Argi iš tikrųjų taip?

. . . Daugiau...

1984 m. kovo 25 d. po 3 metų griežto režimo lagerio, į laisvę buvo paleistas šiaulietis Mečislovas Jurevičius. Prie Čelebinsko lagerio vartų jį pasitiko bičiuliai iš Lietuvos ir 27 d. visi buvo Lietuvoje.

Kovo mėn. 7 d. M. Jurevičiaus žmona jam pasiuntė 70 rub. kelionei. Deja, dar ir šiandien tie pinigai Jurevičiaus nepasiekė, nors jau 3 mėnesiai kaip jis namuose.

Prieš sugrįžtant į namus M. Jurevičiui, saugumas pradėjo tardyti jo žmoną ir artimuosius. 1984 m. kovo mėnesio viduryje darbavietėje buvo tardoma ir bandoma užverbuoti sūnaus žmoną Loretą Jurevičienę. Kaliniui sugrįžus, L. Jurevičienė vėl buvo iškviesta tardymui ir klausinėjama apie atvykstančius pas M. Jurevičių svečius. Saugumiečiai vėl bandė ją užverbuoti. L. Jurevičienė bendradarbiauti atsisakė, nesutiko tylėti ir apie įvykusį tardymą.

. . . Daugiau...

Rašo kun. Sigitas Tamkevičius:
Štai jau antras mėnuo, kai gyvenu pastoviai įsikūręs naujose sąlygose. Dirbu virtuvėje nesudėtingus darbus (. . .). Apvaizda sudarė man galimybę dirbti tokį darbą, kad mokėčiau atjausti ir įvertinti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio, atrodo, dirba labai nereikšmingus darbus, bet kurie Dievo akyse yra nemažiau nuopelningi už didžiuosius. Viską aukoju Viešpačiui ir esu įsitikinęs, kad dabartinis mano darbas yra nemažiau naudingas Bažnyčiai ir tikintiesiems, negu visa tai, ką dirbau 20 metų. Kokia paguoda šitai žinoti! Dangiškasis Tėvas viską mato ir viską įvertina. Dirbant niekas netrukdo, todėl mintimis galiu nuolatos bendrauti su geruoju Dievu, o Jame ir su tais, kurie taip artimi ir brangūs buvo mano širdžiai, kai buvau laisvėje. Kai būnate Viešpaties artumoje, prisiminkite ir mane, kad visada ir viską mokėčiau įprasminti ir paaukoti Dievui, kad mano dabartiniame gyvenime nebūtų nei vienos tuščios dienos. Būtų tragedija, jei dabartinio gyvenimo nemokėčiau įprasminti. Būčiau kaip tas žmogus, kuris gavęs talentą užkasė į žemę ir nieko nepelnė (. . .).

Per praėjusius 10 mėnesių išmokau kur kas labiau pasitikėti Dievu. Ir tada, kai mes užsimirštame, jis yra mūsų gyvenimo laivelyje ir neleidžia jam nuskęsti.

Sveikinkite nuo manęs visus, kurie prisimena mane. Visus lydžiu savo malda ir auka. Jėzaus Kristaus meilė tegu auga visų širdyse.

. . . Daugiau...

Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1983 m. liepos 22 d. Į Lazdijų raj. prokuratūrą pas prokurorą S. Žiautį buvo iškviestas Kapčiamiesčio parapijos klebonas kun. Ignas Plioraitis. Kadangi kun. I. Plioraitis, motyvuodamas nesijaučiąs kaltas, rašyti pasiaiškinimą atsisakė, tai jj rašė pats prokuroras J. Žiautys. Pasinaudodamas Lazdijų raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo I. Vanago surinkta medžiaga, prokuroras J. Žiautys pasiaiškinime palietė šiuos klausimus:

— Kodėl nesutariate su rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju I. Vanagu?

— Kaip pokalbių su valdžios atstovais medžiaga patenka į „Kroniką", pvz., jūsų pokalbis su I. Vanagu?

— Kodėl neduodate rajoninei valdžiai žinių apie atlaidus?

— Kodėl bažnytinis komitetas nesudaro sutarties su rajono vykdomuoju komitetu? Gal kaip klebonas kišatės į šj reikalą ir tuo trukdote?

. . . Daugiau...

Vilnius. 1984 m. gegužės 22-23 d. buvo skaičiuojami balsai į Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybą. RRT įgaliotinis Petras Anilionis, sužinojęs rinkimų rezultatus, labai barė arkivyskupijos valdytoją kun. Algirdą Gutauską, kam sutiko su vyskupo Julijono Steponavičiaus nurodymu rinkimus pravesti slaptu balsavimu ir kad į Kunigų tarybą nesutrukdyta išrinkti kunigus — Algimantą Keiną, Joną Lauriūną bei Donatą Valiukonį. P. Anilionis nurodė, ką turi valdytojas A. Gutauskas paskirti į Kunigų tarybą ir iš kokių narių sudaryti konsultatorių tarybą. Iš išrinktų tarybos narių į konsultatorių tarybą, P. Anilionio nuožiūra, tinka tik vienas kunigas. Rinkimuose į Kunigų tarybą buvo išrinkti 8 kunigai, tačiau P. Anilionis leidžia rinkti tik 6; dviejų išrinktų kunigų — Kazimiero Vasiliausko ir Jordano Šlėnio — jis nepripažinsiąs. Jei minėti kunigai, nepaisant draudimo, įeitų į Kunigų tarybą, — kalbėjo P. Anilionis, — tai kun. J. Vasiliauską jis tuoj pat iškeltų iš Vilniaus, o apie kun. J. Šlėnį spaudoj paskelbtų kompromituojančias nuotraukas.

Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vyskupo J. Steponavičiaus adresu P. Anilionis grasino, kad už kišimąsi ne į savo pareigas (t.y., arkivyskupijos Kunigų tarybos bei konsultorių tarybos sudarymą — red. past.) bus ištremtas iš Žagarės į tokią vietą, kur niekas prie jo negalės prieiti. Įgaliotinis piktinosi, kad arkivyskupijos kunigai lanko namus, kad pabalsuotumėte.

Panašiai P. Anilionis šantažavo ir Panevėžio vyskupijos valdytoją prelatą K. Dulksnį, nurodinėdamas, kaip turi būti sudarytos bedieviams priimtinos Kunigų ir konsultorių tarybos.

. . . Daugiau...

Viduklė. 1984 m. gegužės 23 d. XIb. klasės auklėtoja mokytoja Mikolaitienė pranešė savo auklėtinei Jūratei Kaplanaitei, kad ji, už tai, jog pasveikino sugrįžusį kalinį ir bažnyčioje kartu su visais viešai meldėsi už kalinamą parapijos kleboną Alfonsą Svarinską, neprileidžiama prie abitūros egzaminų. Direktoriaus pavaduotoja S. Balutienė apkaltino Jūratę antitarybine veikla, išvadino ją moraliai smukusią, nors tėvų susirinkimuose mergaitė buvo tik giriama ir nepareikšta jai jokių priekaištų. Tėvai nuvežė pareiškimą Švietimo ministrui, protestuodami prieš tokį mokytojų poelgį. Pas švietimo ministrą tik iš antro karto, vos ne jėga veržiantis, pavyko trumpai prieiti. Ministras pareiškė, jog nieko negali padėti, turįs vietoj viską ištirti, o tam neturi laiko. Didžiausią valdžią šiuo reikalu turi rajono švietimo skyrius, todėl kreipkitės į juos", — aiškino tėvams švietimo Ministras.

Lietuvos TSR švietimo Ministrui

Kaplanienės Salomėjos, Rapolo, gyv. Raseinių raj., Viduklės apylinkė, Viduklės gel. st. Darbininkų g.,

. . . Daugiau...