K R O N I K A

Šiemet kovo 4 d. sukako 500 metų kai mirė Lietuvos kunigaikštis šv. Kazimieras. Šį didį jubiliejų mūsų tauta mini sunkiomis bedieviškos priespaudos sąlygomis, Popiežiaus Jono-Pauliaus II žodžiais tariant, „taip didelėje nelaimėje, už kurią didesnės nėra buvę Lietuvos istorijoje." Šiuos žodžius patvirtina bedievių siautėjimas artinantis šv. Kazimiero jubiliejui.

Sunku buvo katalikiškai Lietuvai carinės Rusijos priespaudoje ... Ir tada buvo varžomas tautos Globėjo šv. Kazimiero garbinimas. Rusų caro cenzoriai braukė iš senųjų kantiškų per 200 metų mūsų liaudies giedotą giesmę apie šv. Kazimierą:

„Lietuvos žemė kaipo būt pražuvo 
Septynis metus, kad nevalioj buvo. 
Bet Dievas padarė didelę meilę savo, 
duodamas patroną pagelbai gatavą.

Kazimieras šventas iš dangaus atėjo, 
kurį žalnieriai ant oro regėjo. 
Paskui eidami taip gudus patrėmė, 
verkiančius žmones iš nevalios ėmė . . ."

. . . Daugiau...

Jūsų Šventenybe, katalikiška Lietuva visa širdimi dėkoja Jums už dėmesį ir meilę, kurią Jūs parodėte Lietuvos Globėjo šv. Kazimiero jubiliejui pagerbti.

Iškilmingos pamaldos šv. Petro bazilikoje, Jūsų aukota šv. Mišių auka už Lietuvą ir jos Bažnyčią, šilti tėviški žodžiai tikinčiai Lietuvai, Jūsų telegrama Lietuvos vyskupams ir jubiliejaus atidarymo iškilmių dalyviams Vilniuje, suteikti atlaidai šventojo mūsų tautos Globėjo karsto lankytojams drąsina mus su didesne meile ir pasiaukojimu būti ištikimiems Kristui ir Jo Bažnyčiai.

Jums, šventasis Tėve, dėkodami už tėvišką meilę ir dėmesį, matomą mažai mūsų Tėvynei, meldžiame Dievo palaimos ir gausių malonių.

Katalikiška Lietuva, sunkios bedievybės priespaudos sąlygomis žengdama į septintąjį krikščionybės šimtmetį, ryžtasi branginti šv. Kazimiero dvasinį testamentą, kovoti ir aukotis, kad Kristaus šviesa ir šiais laikais šviestų tiek Tėvynėje, tiek ir visame pasaulyje.

„Tiesos" redakcijai
Nuorašai: J. E. Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams

Gerb. Redakcija, pasinaudodamas žodžio ir spaudos laisve, garantuota TSRS Konstitucijos 50 str., prašau atspausdinti šį mano viešą pareiškimą:

A T V I R A S  L A I Š K A S  K O R E S P O N D E N T E I 
MOCKUVIENEI

Gerb. korespondente, perskaitęs Jūsų straipsnį „Vienoje rankoje rožančius, kitoje — vėzdas", atspausdintą „Tiesoje" 1983.12.03, buvau nustebintas jo tendencingumu. Straipsnio tikslas — klaidingai informuoti visuomenę, apšmeižiant gerą uolų kunigą, pateisinti Lietuvos ateistų nusikaltimus.

Reikia pripažinti, kad Tamstai pasisekė parinkti straipsniui antraštę — „Vienoje rankoje rožančius, kitoje — vėzdas." Norėdama kun. S. Tamkevičių suniekinti, Tamsta labai tiksliai išryškinote jo charakterio teigiamus bruožus: kunigišką pamaldumą ir drąsą, kovojant už tiesą.

. . . Daugiau...

1983 m. birželio 22 dienos „Kauno tiesoje" išspausdintas Broniaus Jauniškio ateisto atviras laiškas „Nebijau šmeižto", kurį vėliau ELTA, pakeitusi antraštę į „Nebijau Šantažo", išsiuntinėjo rajoniniams laikraščiams, šiame, kaip ir kituose Jauniškio straipsniuose, pilna iškraipymų ir netiesos.

1. „Nebijau šmeižto" — rašo Jauniškis. Su tuo jo tvirtinimu visiškai sutinku: Jauniškiui iš tikrųjų nėra ko bijoti šmeižto, nes niekas jo nešmeižia, tik jis nuolatos kitus šmeižia ir rašo netiesą.

2. Straipsnio pradžioje Jauniškis tvirtina esą augęs „labai religingoje šeimoje". Argi? Labai religinga šeima būna tik tada, kai abu tėvai yra tikrai religingi, ne tokie, kaip Jauniškių šeimoje, kur vienas tempia į vieną pusę, antras į kitą: motina religinga, o tėvas visiškai liberalas ar net ateistas. Dėl to Jauniškių šeimą lygia teise būtų galima pavadinti ir visai nereliginga.

kun. Jonas Danyla SJ

. . . Daugiau...

1983 m. gruodžio 14 d. į Vilnių pas RRT Įgaliotinį Petrą Anilionį buvo sukviesti visų Lietuvos konfesijų vadovai: Katalikų Bažnyčios vyskupai — Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Liudas Povilonis, Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Vincentas Sladkevičius, Panevėžio vyskupijos valdytojas prelatas Kazimieras Dulksnys, Vilniaus arkivyskupijos valdytojas Algirdas Gutauskas (Telšių vyskupijos vyskupas Antanas Vaičius nedalyvavo dėl ligos); stačiatikių arkivyskupas Viktorinas, sentikių aukščiausios tarybos pirmininkas S. S. Jegorovas ir evangelikų vyskupas Kaivanas. Buvo pasiūlyta pasirašyti po iš anksto paruoštu tekstu už taiką, smerkiančiu amerikiečius ir aukštinančiu Sovietų Sąjungos KP CK generalinį sekretorių Jurijų Andropovą. Vyskupas L. Povilonis ir vyskupas V. Sladkevičius atmetė paruoštą tekstą, siūlydami kiekvienam pasirašyti po savo tekstu. Su tokiu vyskupų pasiūlymu nesutiko ir pasipriešino stačiatikių arkivyskupas Viktorinas bei sentikių aukščiausios tarybos pirmininkas Jegorovas. Tada P. Anilionis pasiūlė pasirašyti po švelnesnio turinio raštu.

* * *

1983 m. rugsėjo mėnesį Kaišiadorių vyskupas Vincentas Sladkevičius buvo iškviestas pas RRT įgaliotinį Petrą Anilionį ir išbartas, kam suteikęs kunigystės šventimus Janui Sutkevičiui. „Tam esanti Kunigų seminarija Kaune, tegul stoja ir gaus šventimus, kito kelio nėra ir negali būti," — mokė vyskupą P. Anilionis.

. . . Daugiau...

Josvainiai (Kėdainių raj.). 1983 m. gruodžio 29 d. į LTSR prokuratūra buvo iškviestas TTGKK narys, Josvainių parapijos klebonas kun. Leonas Kalinauskas. Prokuroras Bakučionis supažindino kun. L. Kalinauską su sekančio turinio įspėjimu:

„Nuo 1980 m. spalio mėnesio be įgaliojimo ir be valdžios leidimo veikė tikinčiųjų gynimo komitetas.

Kartu su nuteistais kunigais — Alfonsu Svarinsku ir Sigitu Tamkevičium — sukūrė, pasirašė ir išplatino ne mažiau 16 tokių raštų-dokumentų. Šiuose raštuose šmeižiama Tarybų valstybės politika Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų atžvilgiu.

Sistemingai šie dokumentai talpinami nelegaliame, antitarybiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje."

Įvairiais būdais šie leidiniai perduodami į užsienį, kur plačiai panaudoja propagandai, darydami žalą TSRS tarptautiniam prestižui.

Kun. Leonas Kalinauskas talkininkavo nusikalstamai kun. Alf. Svarinsko ir S. Tamkevičiaus veiklai.

. . . Daugiau...

Kun. Sigito Tamkevičiaus adresas: 
Permskaja obl. 
Čusovskij r-on 
pos. Polovinka 
učr. VS 389/37 
Tamkevičius Sigitas

* * *

Iš kun. A. Svarinsko per 7 kalinimo mėnesius artimuosius pasiekė vos 3 laiškai, nors kalinys mėnesio laikotarpyje gali į laisvę parašyti 2 laiškus. Kun. Alf. Svarinską laiškai iš Lietuvos taip pat nepasiekia. Iš brolio ir sesers rašytų 24 laiškų, 

* * *

kun. A. Svarinskas gavo tik 6 laiškus. Iš Kalėdinių sveikinimų, kurių buvo pasiųsta šimtai, kun. A. Svarinską pasiekė 7 laiškai.

. . . Daugiau...

„Aušra" Nr. 37 pasirodė 1983 m. birželio mėnesį. Leidinys skiriamas TTGKK nariams — kun. Alf. Svarinskui ir S. Tamkevičiui. Įžanginiame straipsnyje šių kunigų areštas aptariamas kaip totalitarinės komunistinės vyriausybės žingsnis, siekiant sunaikinti patį TTGK komitetą. Leidinyje daug vietos skiriama rusifikacijos problemai Lietuvoje spręsti, atkreipiamas dėmesys į nenormalią lietuvių vaikinų padėtį sovietinėje armijoje, nemažai vietos skiriama Lietuvos istorinio laikotarpio (nuo 1919 m. iki 1939 m.) detaliam aptarimui.

„Aušra" Nr. 39 išleista 1983 m. spalio mėnesį. Straipsnyje „Žvilgsnis į Aušrą" po šimto metų" nurodomos priežastys ir aplinkybės, paskatinusios nelegaliai išleisti pirmą lietuvių laikraštį „Aušra". Aptariamos dabartiniame ,,Aušros" leidinyje keliamų problemų artimumas prieš 100 metų spausdinamam to paties pavadinimo leidiniui. Paminėtas 1983 m. liepos 7 d. miręs žymus lietuvių kultūros veikėjas dainininkas Antanas Kučingis, kuris, turėdamas ryškų talentą, sugebėjo išlikti ištikimu Tėvynei. Numeryje tęsiama istorinė tema „Keturiasdešimt metų" (1914-1944).

Lietuvi, nepamiršk!

Kun. Alfonsas Svarinskas, kun. Sigitas Tamkevičius, Jadvyga Bieliauskienė, Sergiejus Kovaliovas, Viktoras Petkus, Balys Gajauskas, Vytautas Skuodis, Gintautas Iešmantas, Povilas Pečeliūnas, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!