• Pagarba Bažnyčios ir Tautos didvyriams

 • Iš teismo salės 

 • Pareiškimai ir protestai 

 • Kratos ir tardymai

 • Mūsų kaliniai 

• Žinios iš vyskupijų 

 • Sovietinėje mokykloje

1988 m. gegužės 7 d.

 

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 77

 

Eina nuo 1972 metų! 
Perskaitęs duok kitam! 
Jei gali, padaugink!

 

 

 

Pereitų metų gruodžio 2 d. minėjome vieno žymiausių Lietuvos Katalikų Bažnyčios, mokslo bei valstybės vyro Prano Dovydaičio 101-ąsias gimimo metines. Minėjimas buvo surengtas Kauno Karmelitų bažnyčioje. Pamokslininkas gana plačiai ir išsamiai nušvietė daugiašakę P. Dovydaičio veiklą, jo nuopelnus Katalikų Bažnyčiai, Lietuvos mokslui. P. Dovydaitis, suderinąs savo visuomeniną ir moksliną veiklą su Kristaus Evangelijos tiesomis, mums, lietuviams, tapo pavyzdžiu, liko šviesia žvaigžde visose gyvenimo srityse. Jo nurodymai ir pastabos Lietuvos mokytojams, kultūrininkams ir šiandien neprarado savo aktualumo.

1988 m. sausio 27 d. Prienų bažnyčioje vakarinėse pamaldose buvo minimas profes. A. Maceinos atminimas. Šie minėjimai pamažu tampa tradiciniais. Labai gaila, kad Lietuvos masinis klausytojas ir skaitytojas neturi pakankamai galimybių išsamiai ir įvairiapusiškai išnagrinėti A. Maceinos literatūrinį ir filosofinį palikimą. Tai didžiulis nuostolis visiems, o ypatingai jaunajai kartai. Panašūs minėjimai įgalina prisiliesti prie vieno žymiausių ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos krikščioniškos filosofijos kūrėjų.

Kapsukas. 1988 m. sausio 14 d. Kapusko m. Vidaus reikalų skyriuje buvo iškelta baudžiamoji byla Sasnavos bažnyčios pagalbiniam darbininkui Petrui Gražuliui. Petras Gražulis buvo kaltinamas tyčiniu vengimu atlikti karinius apmokymus Sovietinėje armijoje.

Sausio 26 d. paskirtas bylai nagrinėti teismo posėdis neįvyko, nes iš trijų liudininkų, turėjusių liudyti prieš P. Gražulį, neatvyko du. Teismo posėdis buvo perkeltas į vasario 2 d. Vasario 2 d. į teismo salę buvo įleisti P. Gražulio giminės bei keliasdešimt jo draugų ir bičiulių. Likusieji P. Gražulio draugai buvo priversti šalti lauke. Juos budriai saugojo milicijos ir KGB darbuotojai, laikas nuo laiko paragindami išsiskirstyti. Minia buvo nuolat filmuojama specialiai šiam reikalui iškviestų Lietuvos televizijos darbuotojų.

Teismo posėdis prasidėjo 10 val. Teismo pirmininkas Z. Pečiulis posėdį pradėjo kaltinamojo P. Gražulio apklausa:
— Jūsų pavardė, vardas, tėvo vardas — Petras Gražulis, Antano
— Tautybė? — Lietuvis
— Pilietybė? — Lietuvos pilietis.
— Ne TSRS pilietis?! — Ne.
— Partiškumas. — Esu katalikas.

Tarptautinės Helsinkio Federacijos delegacijai, TSRS vyriausybės kvietimu, viešėjusiai Maskvoje 1988 m. sausio mėnesio pabaigoje, Lietuvos katalikai įteikė šį dokumentą:

Apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje

Tikinčiųjų padėtį TSRS, tuo pačiu ir inkorporuotoje į TSRS Lietuvoje, nustato TSRS įstatymai, kuriuose — nors dažnai ir užmaskuotai — sakoma, kad TSRS religija turi būti išgyvendinta. Ir tik todėl, kad įstatymai dažnai vykdomi paviršutiniškai, tikintiesiems Tarybų Sąjungoje kol kas pasisekė išlaikyti kai kurias savo pozicijas.

1988 m. vasario mėnesio pradžioje, respublikos prokuroro nurodymu, vietinėse prokuratūrose buvo įspėti šie asmenys: 
Kun. Antanas Šeškevičius (Gargždų parapijos vikaras) 
Kun. Vincas Vėlavičius (Telšių Katedros altarista) 
Genovaitė Krisiūnaitė (Alytaus II parapijos vargonininkė) 
Veronika Beišytė (Kaspsukas) 
Kryževičiai(Kaunas) 
Monika Gavėnaitė (Šiluva) 
Sigitas Gudaitis (Prienai)

Jiems buvo akcentuota, kad jeigu ateityje pasirašys po pareiškimais, analogiškais Kreipimuisi į pasaulio geros valios žmones, bus baudžiami pagal BK 68 str.

Rašo kun. Sigitas Tamkevičius: (...) "Dirbdamas prie staklių, visą dieną galiu mąstyti, melstis, apeiti kryžiaus kelius. Tokia mano gavėnia, tokios ir rekolekcijos, o po darbo nieko nesinori, nei daryti, nei skaityti. Ir taip diena po dienos. Apmąstydamas Kristaus kryžiaus kelią, maldoje prisimenu visas veronikas ir kireniečius, kurie vienaip ar kitaip jau beveik penki metai yra su manimi, malda, laišku; savo idealizmu ir solidarumu daugelis šluostė veido prakaitą, daugelis palengvino naštą. Vienų pagalbą mačiau, apie kitus žinojau, trečius neklystamai jutau esant šalia savęs. Dieve, kaip gera gyventi, kai salią savęs matai ar bent jauti tiek daug gerų žmonių ir mylinčių širdžių. Į šiuos žmones atsimuša pasaulio neapykanta, nedraugiškumas ir abejingumas. Todėl visoms veronikoms ir visiems kireniečiams tūkstantį kartų ačiū.

Neseniai visi matėme per centrinę televiziją filmą apie kun. Alfonsą Svarinską. Žiūrėjo ir pagrindinis filmo herojus. Po to sekė mūsų komentarai ir sveikinimai. Pasirodo, kad bet kokiame veidrodyje galima atpažinti gero kunigo veidą, žinoma, jei tik regėjimas neperdaug apsilpęs.

Kaišiadorys. 1988 m. sausio 17 d. Telšių katedroje J. E. vyskupas Vincentas Sladkevičius, perskaitęs sekmadieniui skirtus skaitinius ir Evangeliją, prabilo į tikinčiuosius, tvirtindamas, kad reikia mylėti tiesą, o reikalui esant, ją ginti nuo melo ir šmeižtų. Vyskupas kalbėjo, kad jaučiąs pareigą atsakyti į jį liečiantį korespondento A. Čaikovskio straipsnį, išspausdintą 1988 m. sausio 12 d. 'Tiesoje". Straipsnis pavadintas "Šmeižtais 'Kronika' minta". Kas šiame straipsnyje rašoma apie mane, — kalbėjo vyskupas, — yra grynas melas, tiesa tik tai, kad tą dieną buvau pasiruošęs išvykti, kai atsilankė du nepažįstami vyrai ir prisistatė kaip "Tiesos" korespondentai. Vyskupas juos priėmė kaip ir visus į jį besikreipiančius interesantus. Nepažįstamieji buvo oficialiai šalti, o klausimų tonas beveik agresyvus. Pirmas klausimas: "Kodėl atsisakote leisti katalikišką laikrašų?" Vyskupas atsakė trumpai: "Atsisakome dėl to, jog visiems yra aišku, kad laikraštis nebus toks, kokio katalikams reikia. Mums reikia panašaus turinio laikraščio, kokius katalikų vyskupijos leidžia, pavyzdžiui Vokietijos Demokratinėje Respublikoje."

Žarėnai-Latveliai (Šaulių raj.). 1988 m. sausio 9 d. pas Žarėnų-Latvelių gyventoją Barystienę atvyko Šakynos apylinkės pirmininkas Voldemaras Meiliulis ir saugumo darbuotojas, saugumietis pavardės nepasisakė. Barystienė buvo gąsdinama, kad jos dukra Rasa Barystaitė bendrauja su bažnyčios skalbėja Regina Teresiūte, o ši, pareigūnų žodžiais kalbant, "užsienio šnipė". Bandė įbauginti moterį, kaltindami ir parapijos kleboną A. Pakamanį, kad šis lankantiems bažnyčią vaikams dalina užnuodytus saldainius. Po trumpos apklausos Barystienei buvo liepta pasirašyti po neaiškiu pareigūnų surašytu aktu. Sausio 13 d. panaši valdžios delegacija vėl pasirodė Barystų namuose. Aiškindami, kad jie iš redakcijos ir atvyko rinkti medžiagos apie kun. A. Pakamanį ir R. Teresiūte., primygtinai įsakinėjo tėvams neleisti su jais bendrauti savo vaikų. R. Teresiūte. pakartotinai vadino "šnipe".