„LKB Kronikos" redakcijai pasisekė surinkti nemažą dalį pareiškimų, kurie buvo Lietuvos tikinčiųjų pasiųsti ar nuvežti į įvairias Lietuvos ar Sovietų Sąjungos įstaigas, protestuojant dėl kun. A. Svarinsko suėmimo. Žemiau pateikiami pareiškimai, ištraukos iš pareiškimų bent dalinai padės susidaryti vaizdą, kaip reagavo tikinčioji liaudis, areštavus jiems brangų kunigą.

* * *

Prienų tikintieji savo proteste, adresuotame TSKP Generaliniam Sekretoriui Andropovui tarp kita ko rašo:

„Mes, Prienų parapijos tikintieji, su dideliu skausmu pergyvename ir protestuojame dėl Viduklės parapijos klebono ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nario kun. Alfonso Svarinsko suėmimo ir apkaltinimo antikonstitucine bei antitarybine veikla (. . .).

Gargžiai (Klaipėdos raj.). 1983 m. sausio 26 d. Gargždų parapijos vikaro kun. Antano Šeškevičiaus bute, garaže ir palėpėse buvo padaryta krata, kuriai vadovavo Klaipėdos ypatingų bylų tardytojas A. Barasevičius. Kratos metu čekistai ieškojo TTGK komiteto dokumentų archyvo bei sovietinę santvarką šmeižiančios literatūros. Paimta: 2 rašomosios mašinėlės (viena kun. A. Šeškevičiaus, kita vargonininko), 10 magnetofoninių juostų su pamokslų bei giedojimų įrašais, valdžios organams išsiųstų raštų kopijos ir kiti raštai — viso 31; iš palėpės paimta „Kronika" Nr. 55. Darant kratą, čekistai sulaikė visus, atėjusius pas kun. A. Šeškevičių, neišskiriant nė parapijiečio, atvykusio vežti kunigą pas ligonį. Iš kun. A. Šeškevičiaus buvo reikalaujama nurodyti, kokius ryšius jis palaikė su kun. Alf. Svarinsku. Krata užtruko 5 valandas.

1983 m. vasario 23 d. Vilniaus Eltoje įvyko spaudos darbuotojams uždara paskaita, kurią skaitė Religijų reikalų tarybos įgaliotinio pavaduotojas E. Juozėnas. Klausytojams buvo nurodyta neužsirašinėti. Pateikiame pagrindines kalbėtojo mintis.

Kalbėtojas pateikė statistinius duomenis apie bendrą Katalikų Bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių padėtį ir pažymėjo, kad tai yra apčiuopiama jėga mūsų respublikoje.
Katalikams direktyvos eina iš Vatikano. Padėtis nesanti normali, nes reiškiasi religinis ekstremizmas, sakomi antivisuomeniniai pamokslai, šmeižiami tarybiniai aktyvistai. Kunigai ragina nesilaikyti įstatymų. Kunigų ekstremistų yra apie 50, kurių pats veikliausias yra Alfonsas Svarinskas. Visuomenėje renkami parašai po peticijomis, pvz., „Kovokime prieš kunigų žudymą".

Gaminami pogrindžio leidiniai, kurie skiriami Vatikano radijui, Amerikos balsui.

Laikraščio „Tiesa" redakcijai


Gerbiamoji redakcija,
pasinaudodamas Konstitucijos garantuota spaudos bei žodžio laisvės teise (50 str.), kreipiuosi į Jus, prašydamas paskelbti „Tiesoje" šį mano pareiškimą:

ATVIRAS LAIŠKAS VYTAUTUI GRINIUI 

Gerbiamas Vytautai Griniau,

perskaičius Jūsų straipsnį „Kam jie tarnauja?", atspausdintą „Tiesoje" 1983 m. vasario 6 d., norisi ir Jus paklausti: o kam Jūs tarnaujate? Savo tautai ar jos priešams, tiesai ar melui? Straipsnis ilgas, jame paliesta daug problemų, ir visus iškeltus klausimus šį kartą liesti nesiryžtu. Pabandykime bent į kai kurias straipsnio vietas pažvelgti kartu.

Prieš kelerius metus Airijos katalikai padovanojo persekiojamiems Lietuvos katalikams simbolinę dovaną — Marijos statulėlę, kuri turėjo būti Vilniaus Aušros Vartuose. Sovietinė valdžia nesutiko, kad ši statulėlė būtų pargabenta į Lietuvą ir todėl laikinai buvo saugojama Dubline šv. Kazimiero bažnyčioje.

1983 m. sausio mėn. po Angliją ir Airiją važinėjo dvasininkų „ekumeninė delegacija" iš Tarybų Sąjungos. Delegaciją organizavo Religijų reikalų taryba ir jos tikslas buvo ne ekumenizmas, bet propaganda, kad Sovietų Sąjungoje esanti tikėjimo laisvė. Maskvoje instruktažo metu, kaip dvasininkai turi laikytis kelionės metu, šakių dekanas mons. J. Žemaitis paklausė atsakingą RRT darbuotoją, ką jam daryti, jei Airijos katalikai prašys parvežti švč. Mergelės Marijos statulą į Lietuvą. Pareigūnas sakė, jog galįs paimti. Atrodo, kad Airijos katalikai su savo reikalavimais persiųsti statulą į Lietuvą jau taip buvo sovietinei valdžiai įgrįsę, kad ši ryžosi panaudoti šią delegaciją statulos pargabenimui į Lietuvą. Dubline sovietinės ambasados darbuotojai džiaugte džiaugėsi, kad galų gale atsikratys Marijos statula.

 

Airijos katalikų padovanota Švč. M. Marijos statulėlė Šiluvos bazilikoje.

Šiuo metu statulėlė randasi Šiluvos Apsireiškimo koplyčioje

Vilnius. Visi Lietuvos vyskupai gavo iš Vatikano sekretorijato iškvietimą oficialiai aplankyti šv. Tėvą. Tarp iškviestųjų buvo ir tremtinys vysk. Julijonas Steponavičius. Tačiau sovietinė valdžia, bijodama, kad nesugriūtų jos planai Lietuvos Kat. Bažnyčios atžvilgiu, tremtinio vyskupo į Romą neleido, melagingai motyvuodami, kad permaža buvo laiko užsienio paso gavimui. Jei sov. valdžia būtų norėjusi, užsienio pasą būtų padariusi per dvi dienas.
 

* * *

Vilnius. Povilas Pečeliūnas, atlikęs bausmę lageryje, buvo nuvežtas į tremtį tolimoje šiaurėje. Dabartinis jo adresas:
626806
Tiumenskaja obl. 
Berezovskij rajon. 
pos. Igrim,
ul. Entuziastov d. 16 kv. 13 
Pečeliūnas Povilas, Juozo

Gargždai. 1982 m. gruodžio 15 d. „Tarybinio mokytojo" redakcija atspausdino korespondento Vytauto Mockevičiaus straipsnį „Advokatas be įgaliojimų", kuriame kaltina Gargždų parapijos vikarą kun. Antaną Šeškevičių, kad jis, neturėdamas įgaliojimų, kreipęsis į Klaipėdos rajono Liaudies švietimo skyrių dėl ateistinio mokinių auklėjimo Gargždų vidurinėse mokyklose ir tuo pažeidęs LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaką. 1982 m. gruodžio 18 d. minėtą straipsnį persispausdino Klaipėdos raj. laikraštis „Banga".

1983 m. sausio 15 d., atsakydami į korespondento V. Mockevičiaus straipsnį, Gargždų parapijos vikaras kun. Šeškevičius ir Gargždų I-os bei II-os vid. m-klų tikintys mokiniai ir jų tėvai apie 200 parašų išsiuntė pareiškimą LTSR švietimo ministerijai, kuriame iškelia tikinčiųjų mokinių diskriminacijos faktus.

Gargždų I-os vid. m-klos mokyt. J. Skurskienė apklausinėjo savo auklėtinius šeštokus, kas iš jų tiki į Dievą, kas abejoja ir t.t.

Ukrainos TSR


Lvovo sritis. 1981 m. rugsėjo 27 d. Dobrianičių unitų katalikų bažnyčioje buvo švenčiami tituliniai atlaidai (Visoje Ukrainoje esančios unitų katalikų bažnyčios yra valdžios neužregistruotos). Saugumiečiai ir milicininkai apsupo bažnyčią ir laukė atvykstančio unitų katalikų kunigo. Nesulaukę jie įsiveržė į bažnyčią ir čia pradėjo ieškoti kunigo. Čekistų dėmesį patraukė aktyvesni maldininkai, ypač tarnautojai. Vėliau jie visi buvo nubausti administracinėmis baudomis.
 

* * *


1982 m., prieš Velykas, buvo apiplėšta Moršino unitų katalikų bažnyčia. į bažnyčią suvaryti proftechninės mokyklos moksleiviai surinko visus liturginius indus, rūbus, šventus paveikslus, sukrovė į mašinas ir kažkur išvežė. 

„Aušra", Nr. 34 (74). Išleista 1982 m. gruodžio mėn.
„Lietuvos ateitis", Nr. 5.

Lietuvi, neužmiršk!

Kun. Alfonsas Svarinskas     
Jadvyga Bieliauskienė 
Sergiejus Kovaliovas           
Anastazas Janulis 
Antanas Terleckas              
Julius Sasnauskas 
Povilas Pečeliūnas              
Doc. Vytautas Skuodis 
Mečislovas Jurevičius           
Vytautas Vaičiūnas 
Balys Gajauskas                 
Gintautas Iešmantas 
Viktoras Petkus                 
Algirdas Statkevičius 

ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!