Šv. Tėve, dėkojame už meilę, mūsų Tėvynei ir jos Bažnyčiai, parodytą, minint Lietuvos Krikšto 600 metines.

Jūsų malda, dėmesys ir meilė Lietuvai bus mums atrama, tęsiant 600 metų ištikimybės Apaštalų Sostui tradiciją. Pažadame, kad, sekdami protėvių pavyzdžiu, padarysime viską, kad ateizmo bangos neatplėštų mūsų Tėvynės nuo šv. Petro uolos, kaip praeityje jos nepajėgė atplėšti protestantizmas ir provoslavija.

Visada malda ir meile lydėsime Jūsų Šventenybę sunkiame Jūsų šventų pareigų kelyje.

Katalikiška Lietuva

***

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisiminė katalikišką Lietuvą, švenčiančią savo Krikšto 600 metų Jubiliejų:

JAV, Brazilijos, Anglijos ir kitų kraštų konferencijoms, Pasaulio Vienuolijų viršininkų tarybai, paskelbusiems ir pravedusiems maldų dienas už Lietuvą ir jos Bažnyčią.

Kai, keliaudami gimtosios žemės kloniais, pakelėje išvystame didžiulį, plačiašakį, šimtametį ąžuolą, nejučiomis pagalvojame: jis stovi, tiek metų ošia, o mes karta po kartos praeiname... Toks ąžuolas yra ir krikščionybė jau 600 metų giliai suleidusi šaknis į mūsų žemę.

Krikščionybė — tai Kristus, atėjęs į mūsų šalį, į mūsų pastoges, į mūsų širdis. Tai Kristus, atnešęs šviesą mūsų protui, praskleidęs uždangą, kuri slėpė nuo mūsų atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus, jaudinančius be išimties kiekvieną žmogų: iš kur pasaulis? iš kur aš pats? kas manęs laukia po mirties? koks aš turiu būti? Tai Kristus, parodęs kelią, kaip žmogus gali tapti laimingu, tikrai ir amžinai laimingu. Tai Kristus, tapęs mūsų draugu, kuris niekada neapvils; tapęs mūsų vadu klaidžiose gyvenimo kryžkelėse; tapęs mūsų paguoda ir atrama sunkiose valandose, mūsų viltimi, kai gęsta žemiško gyvenimo saulė. Kristus — jėga mūsų silpnai valiai, nuolatinis kvietimas į taurų žmogiškumą, kvietimas atsiliepti į pareigos balsą ir nelaimėje esančio žmogaus šauksmą, kvietimas darbu puošti pasaulį ir kovoti su melu, su nuodėme su klaida. Tai kvietimas meilėn, aukon, kvietimas tarnauti didiems ir šventiems dalykams. Kristaus Dvasia, kaip niekas kitas, pajėgia, anot vieno vokiečio (G. Retzinger) padaryti kad mes taptume savo pačių aistrų ir potraukių valdovais ir savo brolių tarnais, kad taptume iš vilkų avinėliais, o iš avinėlių didvyriais. Verta apie tai dažnai pamąstyti ir susimąstyti, ypač tada, kai laiko gegužė atskaičiuoja Tautai naują šimtmetį.

Per Lietuvą vilnija Lietuvos Krikšto 600 metų sukakties iškilmės. Tai tęsis visus jubiliejinius metus. Atskirose parapijose jos švenčiamos įvairiai, priklausomai nuo to, kiek į jas širdies ir darbo įdeda parapijų vadovai ir patys tikintieji.

Centrinis Jubiliejaus minėjimas įvyko birželio 28 d. Vilniuje šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Sumos metu. Tuo pačiu laiku minėjimai vyko penkiose Vilniaus bažnyčiose. Iškilmingoms pamaldoms šv. Petro ir Povilo bažnyčioje vadovavo J. E. arkivyskupas Liudvikas Povilonis, šv. Teresės bažnyčioje — vyskupas Romualdas Krikščiūnas ir Vilniaus arkivyskupijos valdytojas Algirdas Gutauskas. Šv. Mikalojaus bažnyčioje — vyskupas Julijonas Steponavičius ir Panevėžio valdytojas Kazimieras Dulks-nys, Švč. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje — vyskupas Juozapas Preikšas. Dviejose Vilniaus bažnyčiose — šv. Dvasios, kur vadovavo vyskupas Vladislovas Michelevičius ir šv. Rapolo — vyskupas Vincentas Sladkevičius — iškilmingos jubiliejinės pamaldos buvo laikomos lenkiškai.

J.E. Arkivyskupui Liudvikui Poviloniui 

Nuorašai:
J.E. Vyskupui Vincentui Sladkevičiui 
J.E. Vyskupui Antanui Vaičiui 
J.E. Vyskupui Juozapui Preikšui 
Prelatui Kazimierui Dulksniui 
Prelatui Algirdui Gutauskui

Jūsų Ekscelencija,
Lietuvos Bažnyčios vyskupai ir Valdytojai atsiuntė man jų parašytą š.m. kovo 11d. raštą, kuriame kreipiasi į mane su pasiūlymu vadovauti Lietuvos krikšto 600 m. Jubiliejaus iškilmingoms pamaldoms, kurios įvyks Vilniuje šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, ir pasakyti pagrindinį pamokslą. Tas Ekscelencijų ir Prakilnybių raštas duoda man galimybe, pasisakyti dėl Jubiliejaus iškilmių. Didžiosios Jubiliejaus pamaldos turi būti vyskupų konferencijos ir Krikšto jubiliejaus komisijos trįjų metų pasirengiamojo darbo vaisius.

Vilkaviškis. 1987 m. kovo 6 d. grupė saugumiečių, nepasisakiusių savo pavardžių, padarė kratą Onos ir Jurgio Brilių gyvenamajame name, Vilkaviškio mieste, Vilniaus Nr. 30. Kratos metu čekistai paėmė pogrindžio leidinio "Tiesos kelias" tris numerius, 10 pakų rašomojo popieriaus, kalkės ir kt. Krata truko 5 valandas. Jos metu buvo sulaikytas Bartininkų parapijos (Vilkaviškio raj.) klebonas kun. A. Liubsys. Jam griežtai pareiškus, kad turi suspėti vakarinėms pamaldoms į savo parapiją, po kurio laiko minėtas kunigas buvo paleistas.


Po kratos į Vilkaviškio saugumą tardymui saugumiečiai išsivežė J. Brilių. Čekistai piktinosi, nuolat prikaišiojo, kad J. Brilius blogai išauklėjo savo vaikus — du sūnūs kunigai; taip pat baugino, kad jo dukra Birutė Briliūtė esą sugauta rašant "Kroniką" ir areštuota. J. Brilius pareiškė, kad jis savo vaikus auklėjo toje dvasioje, kokioje ir pats gyvena. Pasirašyti po protokolu tardomasis atsisakė.

IRINA RATUŠINSKAJA 
(buvo teista už religinę, poeziją)

Neapkenčiama mano Tėvyne, 
Kas už tavo naktis gėdingiau... 
Kada stigo tau išsigimėlių, 
Budelių ir vergų tuo labiau!

Kaip trypei tavim įtikėjusius,
Kaip žudei aklam uolume
Parsiduot ir parduot nemokėjusius
Pasmerktuosius mylėt Tave... 

Ne, nekaltinu įbaugintųjų — 
Tyli tavo lakštučių pulkai 
Ko gi stingsta ant kryžių sumintųjų 
Tavo ašarų lašai?

Kaip sapnuojas tavi nukryžiuotieji,
Jų pėdom man jau greit
Už tave, prakeiktą, mylėtąją,
Reiks į mirtį išeit. 

Kaunas. 1987 m. balandžio 29 d. į Kauno rajono vykdomąjį komitetą susitikimui su valdžios atstovais buvo sukviesti rajono kunigai. įvairūs pareigūnai pasakojo kunigams apie rajono pasiekimus, tarp jų buvo paminėtas ir toks faktas, kad, sumažinus degtinės pardavinėjimą, rajonas per metus turi du milijonus nuostolio. Po pareigūnų pasisakymų Babtų klebonas kun. Ričardas Mikutavičius paklausė, kodėl kunigai vis dar neturi lygių teisių su ateistais. Lektoriai bandė tai paneigti, sakydami, kad ir į susitikimo prezidiumą pakviestas vienas iš kunigų. Kun. R. Mikutavičius nurodė, kad kunigai nepriimami į paminklų apsaugos draugijas, yra kunigų tarpe ir tokių, kurie neblogai valdo plunksną, tačiau nė vieno jų nėra Rašytojų sąjungoje. Tabariškių klebonas kun. Petras Dumbliauskas iškėlė mintį, kad kunigai nepriimami net į blaivybės draugijas, o čia savo darbu jie tikrai galėtų vaisingai pasidarbuoti visų labui.

Susitikimo metu Kauno rajone dirbantys kunigai išreiškė protestą prieš valdžios įteisintą negimusių kūdikių žudymą, kurių kasmet Lietuvoje nužudoma žymiai daugiau nei žūdavo vyrų karo metais.