1979 m. birželio 2—10 dienomis šv. Tėvas Jonas Paulius II lankėsi Lenkijoje. Nors sovietinė valdžia neleido nuvykti į Lenkiją nei Lietuvos vyskupams, nei kunigams, nei tikintiesiems, tačiau Popiežiaus vizitą pusė Lietuvos galėjo stebėti televizijos ekranuose. Lietuvos kunigai ragino tikinčiuosius nors per televiziją sekti šv. Tėvo vizitą Lenkijoje.

Šv. Tėvo viešnagė Lenkijoje paliko didelį įspūdį ne tik Lietuvos tikintiesiems, bet ir ateistams, kurie turėjo progas girdėti Popiežių kalbant ir matyti, kaip komunistinėje valstybėje vyriausybė ir milijonai žmonių sutiko Katalikų Bažnyčios galvą.

Lietuvos sovietinė spauda apie šį Popiežiaus apsilankymą Lenkijoje tepranešė vos keletos eilučių informacija.

1978 m. birželio 16 d. Kaišiadoryse įvyko LKP miestų ir rajonų komitetų sekretorių bei kitų ideologinės propagandos darbuotojų pasitarimas, kaip toliau „komunistiškai auklėti darbo žmones", šį kartą daugiausia kalbėta apie civilines apeigas ir tradicijas, kurios turi pakeisti religines apeigas bei tradicijas. Dalyvavusių kalbos bei pasisakymai buvo išleisti atskira brošiūra („Medžiaga",sudarytojasP. Mišutis, Vilnius, 1979.).

Brošiūra skirta ideologiniams darbuotojams, viešai neplatinama ir išleista labai ribotu tiražu — 400 egz.

Be abejo, ši brošiūra neatspindi visos pasitarimo medžiagos, ji gerokai perredaguota, bet vis dėlto leidžianti susidaryti vaizdą, kas šiuo metu parūpo CK ir kokias direktyvas davė savo propagandos vykdytojams.

Skaityti daugiau...…

1979 m. balandžio 17 d. į Telšių raj. Vykdomąjį komitetą buvo sukviesti visi vyskupijos dekanai pokalbiui su Religijų reikalų tarybos įgaliotiniu. Iš valdžios pusės dalyvavo: įgaliotinis P. Anilionis, pavaduotojas katalikų reikalams Juozėnas, Telšių Vykdomojo komiteto pirm. pavad. Jankus ir jo pavad. religijos klausimais Upermanas (Telšiuose niekam nėra žinomas toks „pavaduotojas"!).

Prieš prasidedant „pokalbiui" įvyko incidentas. Nuo ankstyvo ryto didelė Klaipėdos tikinčiųjų delegacija (apie 15 žmonių) laukė atvykstant įgaliotinio, bet jiems buvo vis meluojama, kad įgaliotinio dar nėra. Prieš pat prasidedant pokalbiui, vyskupijos valdytojas labai maloniai priminė įgaliotiniui, kad jo laukia žmonės ir gal išeitų pas juos kokiai minutei. Įgaliotinis liepė senukui vyskupijos kancleriui kan. Beinoriui pranešti klaipėdiečiams, kad su jais niekas nekalbės, nes nėra laiko, o savo pageidavimus tegul išdėsto raštu. Kai kurie dekanai matomai susijaudino — kaip suprasti šitą liaudies valdžios atstovų elgesį su darbo žmogumi. Žmonės, dirbę naktinėje pamainoje, palikę mažus vaikus, nevalgę buvo priversti laukti net iki 17 vai. (jie niekur negalėjo išeiti, bijodami, kad įgaliotinis gali netikėtai pabėgti — išvykti). 17 vai. įgaliotinis jiems pasakė, kad niekuo negalįs jiems padėti, nes klausimą svarsto Ministrų Tarybą. Bet ar šito jis negalėjo pasakyti iš karto, ar negalėjo parašyti raštu tikintiesiems? Veltui kartais teigiama, kad tik prie pono durų žmogus turi laukti kaip šuo — pasirodo, kad šitai būdinga ir sovietiniams pareigūnams.

Skaityti daugiau...…

Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis raštu atsakė į kunigų pareiškimus (žr. „LKB Kronika" Nr. 38). 

Atsakymas Kauno arkivyskupijos kunigams:

Religijų reikalų taryba
prie TSRS Ministrų Tarybos
Įgaliotinis
Lietuvos TSR Respublikai
232600, Vilnius, Lenino pr. 39, tel. Nr. 22228 1979.05.16.Nr. 140

Kun. G. Gudanavičiui, 
Joniškio rajonas, Žagarė

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pavedimu į Jūsų 1979 metų sausio mėn. 25 d. pareiškimą pranešame, kad religinių susivienijimų nuostatus keisti arba panaikinti nenumatoma.

Tarybos Įgaliotinis P. Anilionis

***

Religijų Reikalų Taryba 
prie TSRS Ministrų Tarybos 
Įgaliotinis
Lietuvos TS Respublikai 
1979.05.12Nr. 141

Kun. G. Dovidaičiui 
Višakio Rūda. Kapsuko raj.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pavedimu į grupinį Vilkaviškio vyskupijos kunigų 1979 m. sausio 10 dienos pareiškimą pranešame, kad religinių susivienijimų nuostatai panaikinti arba keisti nenumatoma.

Tarybos įgaliotinis P. Anilionis

Skaityti daugiau...…

1979 m. liepos 13 d. RRT įgaliotinis P. Anilionis į savo įstaigą sukvietė visus Lietuvos ordinarus.

Pirmiausia P. Anilionis pasiūlė atsistojimu pagerbti vysk. J. Labuko atminimą. Visi atsistojo.

Įgaliotinis pasveikino vysk. L. Povilonį ir pranešė, kad nuo liepos 9 d. leista jam eiti pareigas. Toliau įgaliotinis teigė, kad kunigai ekstremistai suaktyvino savo veiklą; laukiama naujų išpuolių. „Ekstremistų nedaug, o dauguma kunigų yra lojalūs. Dalis kunigų svyruoja: nežino, su kuriais eiti.

Ekstremistai duoda nurodymus net ordinarams. Reikia ordinarams parodyti daugiau aktyvumo, kad išlaikytų per ilgus metus sukurtą gražų vyskupo autoritetą.

Ekstremistai atsisako formaliai vykdyti tarybinius įstatymus.

Kunigai ekstremistai susiorganizavo į dvi grupes: Helsinkio ir penketuką. Vietoje mirusio kun. Garucko stojo kun. Br. Laurinavičius.

1978 m. antroje pusėje atsirado penketukas ir jų veikla kasdien aktyvėja. Jie niekam neatstovauja, niekeno neišrinkti, bet veikia. Kokia jų vieta dvasininkų tarpe?

Jie rašinėja raštus, meluoja ir neduoda jokių faktų. Jie nori, kad vyskupai ir valdytojai jų klausytų.

Kai kurie veikėjai šantažuoja net kai kuriuos vyskupus bei valdytojus. Per juos gali nukentėti geri, teisingi žmonės. Ordinarai tenesiduoda apjuodinami ir sutrypiami. Kai kurie valdytojai duoda atkirtį, o kiti laukia, ką darys valdžia. Ir taip gaunasi susiskaldymas. Kunigai nežino, prie kurių prisidėti. Padėtis labai nenormali.

Ekstremistai savo veiklai pasirenka įvairias formas ir atsisako klausyti valdžios nurodymų.

Skaityti daugiau...…