Kazimieras Kuzminskas (1906 m. spalio 26 d. Panevėžys – 1999 m. spalio 29 d. Vilnius, palaidotas Naujamiestyje, Panevėžio raj.) – lietuvių kunigas, JAV lietuvių katalikų veikėjas.
1932 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir teologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, įšventintas kunigu.
Buvo Leliūnų, Krinčino, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijų vikaras, Surdegio parapijos klebonas. Veikė su pavasarininkais. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Iš Bambergo 1945 m. išvyko į Austriją. Insbruko universitete iki 1953 m. studijavo filosofiją. Kurį laiką rūpinosi Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Kanados lietuvių sielovada. 1960 m. persikėlė į JAV. Nuo 1965 m. gyveno Čikagoje.
1972 m. įsteigė lietuvių katalikų rėmėjų organizaciją, vėliau pavadinta „Lietuvos kronikos sąjunga“. JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos lietuvių kolonijose suorganizavo 70 jos skyrių, kurie rinko lėšas, skirtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai“ leisti, versti į kitas kalbas ir platinti. Jo rūpesčiu 1974–1992 m. Čikagoje buvo išleisti visi LKBK sąsiuviniai (81 sąs., 10 t.). Pasirūpino, kad kai kurie tomai 1979–1989 m. būtų išleisti ispanų kalba (t. 1,2,6) ir anglų kalba (t. 1,6). Paskatino kunigą K. Gulbiną LKBK versti vokiečių, prelatą V. Mincevičių – italų, kunigą P. Gavėną – portugalų kalba. Organizavo LKBK siuntimą radijo ir televizijos stotims, naujienų agentūroms, politikams, diplomatams, universitetų bibliotekoms (iš viso į apie 100 valstybių). 1993 m. grįžo į Lietuvą. 1996 m. Baluškiuose (Pasvalio raj.) įsteigė Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos muziejų.
Įvertinimas
1999 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos sąjunga
Komunistų pavergtoje Lietuvoje siaučiant tikinčiųjų ir Katalikų Bažnyčios persekiojimui, Jungtinėse Amerikos Valstijose įsisteigusi Lietuvių katalikų religinės šalpos rėmėjų sąjunga - lietuvių kunigų korporacija - šelpė persekiojamą Bažnyčią ir tikinčiuosius.
Norėdamas labiau išplėsti šalpos darbus, pradėjau organizuoti lietuvių kolonijose LKRŠ rėmėjus pasauliečius. Steigiamasis LKRŠ rėmėjų organizacijos susirinkimas, kuriame buvo priimti įstatai ir išrinkta vyriausioji valdyba, įvyko Čikagoje 1972 m. balandžio 8 d. Jaunimo centro salėje.
Susirinkime išrinktai Rėmėjų valdybai pasiskirstant pareigomis, man teko pirmininko pareigos.
Po trijų mėnesių nuo LKRŠ rėmėjų organizacijos įsisteigimo gavome „LKB Kronikos" pirmąjį numerį, kuris buvo slaptai pogrindyje išleistas komunistų okupuotoje Lietuvoje 1972 m. kovo 19 d.
Taigi įvyko stebėtinas sutapimas - LKRŠ rėmėjų trimis savaitėmis vėliau - bemaž tuo pačiu laiku.
Kai skaičiau „LKB Kronikos" pirmąjį numerį, kuris mane tiesiog pribloškė, pasidarė aišku, kad pavergtoje Lietuvoje prasidėjo naujas kovos su komunizmu laikotarpis slaptai pogrindyje leidžiamu rašytu žodžiu, iškeliant okupantų nusikaltimus į viešumą, kad jie būtų žinomi Lietuvai ir pasauliui. Apsvarstęs supratau, kad mes, išeiviai, neturime būti abejingi „LKB Kronikos" likimui ir, mylėdami tėvynę Lietuvą, privalome tęsti jų darbą laisvėje, leisdami „LKB Kroniką" lietuvių kalba ir versdami ją į anglų, ispanų ir prancūzų kalbas bei plačiai skleisdami laisvuose kraštuose, kad šie sužinotų, koks yra komunizmas.
LKRŠ rėmėjų vyriausiosios valdybos posėdyje iškėliau sumanymą leisti „LKB Kroniką" lietuvių kalba ir versti ją į kitas kalbas. Valdybos nariai noriai pritarė šiam planui, ir taip prasidėjo didelis ir platus visų mūsų darbas skleidžiant „LKB Kroniką" laisvajame pasaulyje gerai paruoštais tomais.
LKRŠ rėmėjų organizacijos įsteigimas buvo labai reikalingas. Vėliau ji pakeitė tik pavadinimą - tapo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos sąjunga, tačiau visas jėgas atidavė vien tik „LKB Kronikos" knygoms leisti. Jei nebūtume turėję šios organizacijos, nebūtume galėję nei pradėti, nei leisti „LKB Kronikos" knygų.
„LKB Kronikos" pirmuosius numerius dauginome iki 1000 egz. ir siuntinėjome į lietuvių kolonijas Australijoje, Europoje, Anglijoje, Pietų Amerikoje, Kanadoje ir Amerikoje.
1973 m. spalio 9 d. LKRŠ rėmėjų vyriausiosios valdybos posėdyje, jau turint „LKB Kronikos" 6 numerius, pasiūliau jas leisti knygomis. Tam sumanymui visi valdybos nariai visiškai pritarė, ir darbas tuojau buvo pradėtas.
LKRŠ rėmėjų organizacija, mažai turėdama lėšų, negalėjo nuomoti patalpų įstaigai ir samdyti tarnautojų, nors tokiam dideliam darbui to tikrai reikėjo. Todėl aš savo bute leidau įsikurti šiai įstaigai. Visi, kurie padėjo leisti šias knygas, per visą ilgametį sunkų darbą neėmė jokio atlyginimo - tai buvo lietuvių patriotų auka Tėvynei.
„LKB Kronikos" knygų leidimas dideliais tiražais ir jų siuntinėjimas reikalavo daug lėšų, kurių dar neturėjome. Reikėjo rinkti pinigus, kad galėtume tęsti pradėtą darbą.
Pradėjome lankyti lietuvių kolonijas, plačiai pasklidusias laisvuose kraštuose, ir prašyti aukų. Šį darbą teko man pradėti ir tęsti per visą knygų leidimo laiką.
Kaupdamas lėšas „LKB Kronikos" knygoms leisti ir kartu steigdamas mūsų organizacijos skyrius, aplankiau Europos, Anglijos ir Australijos lietuvių kolonijas po tris kartus, o Pietų Amerikos lietuvius aplankiau vieną kartą. Lankydamas Kanados ir Amerikos lietuvių kolonijas, imdavau mėnesinj bilietą važiuota autobusu - taip kelionės kainuoja daug pigiau. Šitaip keliolika metų važinėdamas, aplankiau dideles lietuvių kolonijas net po keletą kartų.
Lankydamas lietuvių kolonijas, iš anksto žinodavau, pas ką važiuoju ir kokioje šeimoje galėsiu apsistoti. Nuvykęs tuojau eidavau pas lietuvius, susirinkusius kokioje nors lietuvių šeimoje, salėje ar kitose patalpose. Jiems kalbėdavau apie žiaurų tikinčiųjų ir Katalikų Bažnyčios persekiojimą ir apie „LKB Kroniką", aiškindavau jos reikšmę tautos kovoje dėl laisvės. Suorganizuodavau LKRŠ rėmėjų skyriaus valdybą arba surasdavau nors vieną įgaliotinį, prašydavau aukų „LKB Kronikai" leisti. Jei kolonijoje būdavo lietuvių radijo programa, mano kalbos įrašus perduodavo radijas.
Po dviejų, trijų ar keturių dienų važiuodavau į kitą artimiausią lietuvių koloniją lankyti lietuvių, informuoti juos apie padėtį pavergtoje Lietuvoje, apie „LKB Kronikos" leidimą, prašydavau aukų tam kilniam tikslui. Visur suorganizuodavau Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos sąjungos skyriaus valdybą arba surasdavau nors įgaliotinį. Visose lietuvių kolonijose buvo įsteigta 70 skyrių. Jiems buvo siunčiami aplinkraščiai, prašymai rinkti aukas ir platinti siunčiamas „LKB Kronikos" knygas, daugiausia lietuvių kalba.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos sąjunga „LKB Kroniką" lietuvių kalba išleido: I t.-1974 m., II t-1975 m., III t-1976 m., IV t.-1978 m., V t.-1979 m., VI t.-1983 m., VII t-1984 m., VIII t-1987 m., IX t.-1989 m., X t.-1992 m.
„LKB Kronika" ispanų kalba išleista: I t.-1979 m., II L-1982 m., VI t-1984 m.
„LKB Kronika" anglų kalba išleista: I t-1981 m. ir VI t.-1984 m.
Esu paraginęs kun. dr. Konstantiną Gulbiną, OFM Cap., gyvenantį Vokietijoje, leisti „LKB Kroniką" vokiečių kalba. Iš pradžių išverstus „LKB Kronikos" numerius spausdino „Actą Baltica" metraštis (lietuvių, latvių ir estų), o vėliau leido atskiromis knygomis. Dabar visi „LKB Kronikos" numeriai yra išversti į vokiečių kalbą.
Msgr. Vincas Mincevičius S.T.L Romoje išvertė „LKB Kroniką" į italų kalbą ir, mūsų organizacijos remiamas, išleido du tomus, bet toliau, mums nebegalint paremti, leidimas sustojo.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos sąjunga yra išvertusi „LKB Kronikos" pustrečio tomo į prancūzų kalbą, bet dėl lėšų stokos išleisti negalėjome.
„LKB Kronikos" VII tomas jau yra išverstas į anglų ir ispanų kalbas, taip pat X tomas į ispanų kalbą, bet dar negalime jų išleisti, nes neturime pakankamai lėšų joms spausdinti ir platinti.
Lietuvos Kronikos sąjunga yra lietuvių kalba išleidusi "LKB Kronikos" 10 tomų, ispanų kalba -tris tomus ir anglų kalba - du tomus. Visų išleistų „LKB Kronikos" tomų yra 8020 puslapių, tiražas -75000 knygų. Jos siunčiamos: anglų kalba - į 72 valstybes, ispanų kalba - į 24 valstybes. Iš viso ją gaudavo 96 valstybių skaitytojai.
„LKB Kronika" anglų ir ispanų kalbomis yra siunčiama į tų kalbų valstybes: universitetų ir kolegijų bibliotekoms, spaudai, radijo ir televizijos stotims, katalikų vyskupams, vyrų ir moterų vienuolynams, žinių agentūroms, įvairiems institutams, didžiosioms organizacijoms, aukštiesiems valdžios pareigūnams, didžiųjų miestų burmistrams, parlamentarams, kai kuriems užsienio diplomatams ir visoms tarptautinėms organizacijoms.
Už išsiųstas „LKB Kronikos" knygas anglų ir ispanų kalbomis gauta daugiau kaip 800 padėkos laiškų, kuriuose Lietuva laikoma didvyrių tauta, Lietuvos tikinčiuosius ima sau pavyzdžiu ir pasižada melstis, kad greičiau atgautų laisvę ir nepriklausomybę.
„LKB Kronika" Lietuvą labai išgarsino. Tokio pasaulio dėmesio ji dar niekada nėra turėjusi.
Pogrindžio veikla ir ypač „LKB Kronika" daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Šis leidinys pavergtoje Lietuvoje ir laisvuose kraštuose užsienio kalbomis lietuvių tautai yra epochinis įvykis, kokio nebuvo ir kokio daugiau nebus.
„LKB Kronikos" liko dar neišleisti anglų kalba 8 tomai, ispanų kalba - 7 tomai ir prancūzų kalba -10 tomų. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos sąjungos valdyba yra nutarusi tęsti darbą toliau -versti ir leisti likusius tomus anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis, kad pasaulis geriau pažintų tą dokumentinę medžiagą ir žinotų, kaip lietuvių tauta drąsiai kovojo su didžiausiu pasaulio priešu - komunizmu ir kiek aukų yra sudėjusi už žmogaus taisės ir tautos laisvę. Taigi ir toliau bus tęsiamas „LKB Kronikos" leidimas anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis.
Reikia priminti, kad tai yra pasaulinio masto unikumas, nes nė viena komunistų okupuota valstybė neturėjo pogrindžio leidinių, o lietuvių tauta „LKB Kroniką" leido dviem frontais: Lietuvoje slaptai, o kituose kraštuose - viešai tomais ir keliomis kalbomis.
Užsienyje gyvendami mes tęsėme tą darbą, kuris buvo slaptai daromas pavergtoje Lietuvoje. Lenkiame galvas prieš tuos, kurie turėjo drąsos, ryžto ir pasiaukojimo leisti „LKB Kroniką", nebijojo kalėjimų, koncentracijos lagerių ir net mirties, kad pasaulis pamatytų komunizmo vykdomą genocidą ir įsitikintų, jog „Kronika" rašo tiesą.
Tęsdami „LKB Kronikos" knygų leidimą anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis tikimės, kad lietuviai, ypač išeiviai, gyvendami svetimuose kraštuose, savo aukomis parems tą didelį darbą, o „Kronika" svetimomis kalbomis dar ilgai garsins Lietuvos vardą ir jos didvyrišką kovą dėl tikėjimo ir tautos laisvės.
Kaip jau minėjau, esame gavę daug padėkos laiškų už nusiųstas „LKB Kronikos" knygas. Pacituosiu keletą laiškų ištraukų, kurios parodys, kokią reikšmę jos turi laisvuose kraštuose. Pirmiausia pateiksiu ištrauką iš prof. Juozo Brazaičio įvado „LKB Kronikos" I tomui: „Kronikos laikotarpis organiškai išplaukė iš Partizanų laikotarpio ir jį pratęsė. Jos informacijos virto kovos priemone bendroje kovoje už Žmogaus teises. Ir kiekvienas, kas Kroniką rimtai paskaito ir susimąsto, kas ima jos informaciją skleisti, netiesiogiai yra tos kovos dalyvis".
Kolumbijos Medelino arkivyskupo laiškas „Kronikos" leidėjams:
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoms leisti Sąjungai
Džiaugiamės, kad mums prisiuntė LKB Kronikos pirmąjį tomą ir sveikiname Jus Velykų proga. Širdingai Jums dėkojame ir pranešame, kad Kronikos lapus skaitysime atsidėję taip, kaip skaitoma apie katakombų Bažnyčios persekiojimus. Mes esame įsitikinę, kad tie garbingi tvirtumo ir pasiaukojimo pavyzdžiai, kuriuos rodo Lietuvos katalikų bažnyčia, padės mums skleisti evangeliją Lotynų Amerikos kraštuose. Tam tikslui panaudosime CELAM turimas priemones. Tikimės, kad tokios ištvermės ir kančios vaisiai pasitarnaus Bažnyčios gerovei. Jus gi sveikiname atlikus tokį svarbų darbą ir linkime su ryžtu, viltimi ir pasitikėjimu žengti pirmyn.
Širdingai Jūsų Prisikėlusiame Kristuje Alfonso Lopez Trujillo Medelino arkivyskupas". (Jis greitai buvo paskirtas kardinolu.)
Seselė Katerina iš Karmeličių vienuolyno Des Plaines, III.:
„Prašome Dievo, kad jis palaimintų Lietuvoje persekiojamus katalikus. Jie iš tikrųjų yra mūsų laikų kankiniai!"
Šri Lankos valstybės Jafnos (Jaffna) vysk. B.DeogupilIai rašė: „Išreikšdamas susižavėjimą Lietuvos katalikų drąsa ir nepasidavimu, noriu Jums užtikrinti, jog mūsų žmonės melsis už katalikų tikėjimo pergalę Lietuvoje. Tegul Dievo Motina duoda jiems stiprybės, lai ji apsaugo juos ir veda juos kovoje už savo tikėjimą".
Vyskupas Paulius My Karibati valstybės katalikų vardu rašė: „Nuostabu, kad Katalikų Bažnyčia galėjo išsilaikyti tokiomis žiauriomis komunistinio valdymo sąlygomis. Dievas turi būti jiems labai artimas ir turi juos labai mylėti".
Šri Lankos valstybės Chilavv vyskupas F.Marcus Fernando: „Aš meldžiuosi, kad Dievas paguostų Jūsų tautą ir kad jos tikėjimas pasiliktų tvirtas. Mes visi meldžiamės už tą dieną, kad Lietuvoje bus atstatyta visiška tikėjimo laisvė".
Kardinolas Pio Taofinus, Samoa ir Tokelau vyskupijos vyskupas: „Šita knyga tikrai atveria mano akis vienai Bažnyčios daliai, kuri priklauso tam pačiam Kristaus Kūnui, kaip ir mūsų katalikai čia".
Sudano valstybės Tamburos vyskupijos vyskupas Gasi Abangite: „Šis tomas mus padrąsins, jis mums labai padės, nes mes taip pat esame kenčiančios Bažnyčios nariai. Mes ją panaudosime savo pamoksluose".
Zimbabvės valstybės Wankie vyskupijos vyskupas Ignatius Prieto Vega: „Dabar iš daugelio šitų pranešimų aš žinau tai, ką anksčiau žinojau tik teoriškai, t.y. kokiais apgaulingais būdais yra prislėgta Bažnyčia komunistiniuose kraštuose."
Škotijos Glazgo Gelovajo vyskupas Derėk Rawcliffe: „Man knyga ne tik įdomi, bet ir naudinga. Aš ją paskolinau vienam Pietų Afrikos kunigui, kuris studijuoja Glazgo universitete ir rašo darbą apie Žmogaus teisių pažeidimus. Jis su dideliu dėmesiu panaudos Jūsų knygos medžiagą".
Ukrainiečių katalikų vyskupas A.Robodeckis iš Saskachewano provincijos Kanadoje rašė: „Šis leidinys yra nepaprastai vertingas kaip informacijos šaltinis, kuris aprašo Žmogaus teisių pažeidinėjimus tame krašte".
Cincinačio arkivyskupas Joseph Bernardin, dabar Čikagos kardinolas, savo laiške rašė: „Šita knyga tikrai atveria mano akis vienai Bažnyčios daliai, kuri priklauso tam pačiam Kristaus Kūnui kaip ir mūsų katalikai čia".
Indijos Trivandrumo vyskupas A.B.Jacob, įvertindamas „LKB Kronikos" leidėjų darbą, taip rašė: „Aš matau, kokį puikų darbą Jūs atliekate, užfiksuodami vienos tautos, susidūrusios su priespauda ir persekiojimais, narsią ir didvyrišką kovą, kad išsilaikytų ir gyventų pagal savo tikėjimą".
JAV vyskupai savo susirinkime 1988 m. lapkričio 17 d. Vašingtone priėmė pareiškimą dėl religinės laisvės Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje. Tame pareiškime kalbama apie Bažnyčios ir jos tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje yra apibūdinama kaip tvirtovė prieš sovietų pastangas sunaikinti Lietuvos religinę, kultūrinę ir tautinę -politinę tapatybę. Aptariant religinės laisvės varžymus Lietuvoje, Amerikos vyskupų dokumente pažymima, kad apie juos pastaraisiais metais pasaulio viešąją opiniją plačiai informavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika".
1989 m. vasario mėn. Venesuelos sostinėje Karakase Atstovų rūmų pirmininkas dr. Rodrigezas (Jose Rodriguez Inturbe) priėmė grupę Venesuelos lietuvių. Priėmimo metu dr. Rodrigezas visiems lietuviams pareiškė nuoširdžią padėką už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką", kuri įvairiausiomis kalbomis platinama visame pasaulyje, taip pat ir Venesueloje. Jo nuomone, Bažnyčios istorijoje tai išsamiausias ir vertingiausias dokumentas apie nuožmų tikėjimo persekiojimą ir apie didvyrišką Lietuvos katalikų laikyseną. Dr. Rodrigezas pabrėžė: „Žinokite, jog šiandieną Vakarai semiasi dvasinės stiprybės ne iš savo pačių religinių tradicijų, o iš lietuvių, kurie savo gilų tikėjimą išlaiko dabartinio amžiaus katakombose. Lietuviškos tikinčiųjų šeimos yra galingi tikėjimo židiniai ir Katalikų Bažnyčios ramsčiai. Tai yra brangiausia jūsų dovana laisviems Vakarams. Jūsų kilnus pavyzdys ir jūsų tikėjimo auka yra geriausias moralinio ir religinio atsigaivinimo pažadas. Tikėkite, lietuviai, jog Venesuela ir laisvasis Vakarų pasaulis pasiliks jums amžinai dėkingas už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką", stipraus ir nepalaužiamo tikėjimo liudininkę".
