• Šantažas prieš vysk. Julijoną Steponavičių.
• Kun. Leono Mažeikos žudikų teismas.
• Kun. Kastyčio-Jono Matulionio persekiojimas.
• Kun. Antano Gražulio teismas.
• KGB siautėjimas Marijampolėje.
• Rašo Lietuvos kunigai ir tikintieji.
• Tikslas pateisina priemones.
• Nauji leidiniai.
Karalienė Elžbieta, šv. Kazimiero motina, pagal Muencheno (Vokietijoje) muziejuje esantį gobeleną
1982 m. kovo 25 d.
LKB KRONIKA Nr. 52
Perskaitęs duok kitam!
Eina nuo 1972 m. kovo 19 d.
Sužlugus civilinės valdžios projektui pravesti savo kandidatus į vyskupus, reikėjo kažką apkaltinti, šitai padaryti pasišovė anonimas, kuris 1981 m. Kalėdose įvairiais adresais išsiuntinėjo piktą ir šmeižikišką raštą, turintį tikslą dar labiau sujaukti protus Tėvynėje ir Vakaruose. Labai keista, bet vienas Ordinaras šį anonimą pavadino „stipriu raštu". Kadangi anonimas tobulai išreiškia KGB pažiūras į vyskupą Julijoną Steponavičių ir aktyvius kunigus, todėl norime jį pakomentuoti.
Anonimas aiškina, kad tuo metu, kai Lietuvos vyskupijas valdė ne vyskupai, bet valdytojai, „pradėjo kurtis įvairios grupuotės iš Puikuolių-karjeristų . . ., trukdydamos darbą ordinarams".
Kunigai-karjeristai elgėsi visiškai ne taip, kaip rašo anonimas. Tuo metu, kai trečdalis Bažnyčiai ištikimų kunigų kentėjo sovietiniame Gulage, kunigai-karjeristai leisdavosi įtraukiami į KGB voratinklį, pasirašydavo raštus net prieš Popiežių Pijų XII ir tokiu būdu lipo karjeros laiptais. Tie kunigai, kurie bandė kovoti prieš KGB pastangas pajungti Lietuvos Katalikų Bažnyčią komunistinės valstybės interesams, karjeros nesiekė. Jų karjera — nuolatiniai barimai, gąsdinimai, užkampių parapijos, lageriai ir pan.
1982 m. sausio 26-28 dienomis Pakruojyje vyko kun. Leono Mažeikos žudikų teismas. Kultūros namų salė, kurioje vyko teismo procesas, talpino apie 300 žmonių, likusieji teismo bylos nagrinėjimo klausė per garsiakalbius gretimoje salėje.
Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo išvažiuojamajam posėdžiui pirmininkavo M. Ignotas, liaudies tarėjai — Kasiulienė ir Smičius, valstybės kaltintojas — LTSR prokuroro padėjėjas B. Žeberskis; Šiaulių advokatė Kručaitė gynė teisiamąjį Kazlauską, Pakruojo advokatas Mesonis — Baltramiejūnienę.
Teisiamieji — Ona Baltramiejūnienę ir Adolfas Kazlauskas — buvo kaltinami iš karto už tris nusikaltimus:
Pamernecko sužeidimas.
Kun. Leono Mažeikos ir vienuolės Teklės Martinaitytės nužudymas 1981.VIII.8.
Vilūnaičių parduotuvės apiplėšimas.
Nusikaltėlis Adolfas Kazlauskas, 40 metų amžiaus, baigęs 8 klases, 5 kartus teistas. Ona Baltramiejūnienę, g. 1947 m., mokytojavusi Stačiūnų ir Gačionių aštuonmetėse mokyklose ir neakivaizdiniu būdu studijavusi Šiaulių pedagoginiame institute, bet dėl aplaidumo buvo išbraukta iš studentų sąrašų. Kurį laiką dirbo pionierių vadove ir kultūros namų direktore. 1978 metais ji susipažino su Kazlausku. Kaltinama, kad nepranešė nė apie vieną Kazlausko nusikaltimą.
Lietuvos KP CK Pirmajam Sekretoriui Petrui Griškevičiui
Kun. Kastyčio-Jono Matulionio, Leono,
gyv. Vilniuje, Gorkio 17-6
Pareiškimas
Vilkaviškio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Urbonas š.m. vasario 17 d. atvažiavęs į Kybartus, reikalavo, kad Kybartų bažnyčios komiteto pirmininko pavaduotojas Kostas Abraitis pasirašytų po raštu, kuriame reikalaujama, kad man Kybartų bažnyčioje neleistų atlikti kunigo pareigų, esą aš joks kunigas, nebaigęs Kunigų seminarjos, vyskupas nežinąs tokio kunigo, kad tik klebonas kun. Sigitas Tamkevičius pasikvietęs ir t.t. Po anuo raštu Kybartų bažnyčios komiteto pirmininko pavaduotojas nepasirašė, nes ne bažnyčios komiteto nariai ir ne valdžios pareigūnai sprendžia apie kunigystę, o dvasinė vyriausybė.
Pavaduotojas J. Urbonas, buvodamas Kybartuose, keliose organizacijose skaitydamas paskaitas, lietė mane — šmeiždamas ir vadindamas apsišaukėliu.
Kas yra apsišaukėlis?
1982 m. vasario 2 d. Prienų rajono laikraštis „Naujas gyvenimas" persispausdino iš „Tiesos" (1982.1.26) straipsnį „Melas iš sakyklos", nukreiptą prieš Šilalės vikarą kun. Vytautą Skiparį ir pridėjo tokį komentarą: „Prienų bažnyčios vikaras Antanas Gražulis bei Užuguosčio bažnyčios klebonas Zenonas Navickas (kalinės už „LKB Kronikos" dauginimą brolis — Red.), siekdami tikinčiųjų akyse diskredituoti mokytojus, komunistus ir aplamai visus ateistus, naudojasi tais pačiai metodais, kaip ir laikraštyje minimas Šilalės bažnyčios vikaras Vytautas Skiparis".
Prienų parapijos tikintieji nusiuntė valdžios įstaigoms griežto protesto raštą su 1500 parašų. Rašte skelbiama, kad laikraštis neteisingai yra apkaltinęs jų vikarą kun. Antaną Gražulį.
1982 m. vasario 3 d. kun. Antanas Gražulis buvo nubaustas už tai, kad, vykdydamas kunigo pareigas, lankė tikinčiųjų namus.
1485 Prienų tikintieji pasirašė po protesto raštu, kuris buvo pasiųstas Lietuvos KP CK pirmajam sekretoriui Griškevičiui, štai sutrumpintas protestas:
„1982 m. vasario 3 d. Prienų rajono Administracinė komisija nubaudė mūsų parapijos vikarą kun. Antaną Gražulį 50 rub. bauda, kad jis 1982 m. sausio mėn. bėgyje Prienų mieste lankė mūsų šeimas. Tuo būdu jis pažeidė LTSP ATP 1966.V.12 įsaką, kurio niekad neradome paskelbto laikraščiuose ir net nežinojome, kad toks draudimas yra įstatymais pagrįstas, o ne koks nors ateistinis draudimas.
1981 m. gruodžio 5 d. saugumiečiai ir milicininkai apsupo ir įsiveržė į Magdalenos Kuncevičiūtės maną (Alyvų g. Nr. 4), kur kun. Pranciškus Šulskis aukojo šv. Mišių auką, o būrelis tikinčiųjų meldėsi. Kun. Pranciškus Šulskis 1946 m. čekistų buvo peršautas ir jau 36 metai kaip nevaldo kojų, todėl šv. Mišias visada aukoja kambaryje.
Įsibrovėliai pradėjo fotografuoti besimeldžiančius. Čekistai landžiojo po kambarius, fotografavo rastus rožančius,
knygas, apžiūrėjo namo palėpes, paėmė ant stalo rastą „LKB Kronikos" 49 numerį. Saugumiečiai primygtinai reikalavo greičiau nutraukti melstis ir parodyti dokumentus. Nežiūrint įsibrovėlių keliamo triukšmo, susirinkusieji giedojo giesmes ir sukalbėjo dalį rožančiaus. Moterims pareikalavus prisistatyti, iš atvykėlių būrio savo pavardę pasisakė tik Namų valdybos viršininkas Granickas. Vienas saugumietis pareiškė, jog esąs skundas, kad šiuose namuose viliojamas jaunimas. Patikrinus dokumentus, kun. Šulskis, lydint saugumiečiams, buvo nuneštas į savo namus. Pareigūnai surašė protokolą, tačiau namo savininkė jį pasirašyti atsisakė.
Neturinčius su savimi dokumentų prievarta susodino į mašinas ir nuvežė į milicijos skyrių „išsiaiškinti asmenybes". Atvežtąsias moteris apklausė trys saugumiečiai, neišdrįsę pasisakyti savo pavardžių. Vienai atvežtajai atsisakius kalbėti su nepažįstamu tardytoju, majoras Arbačiauskas pasisakė savo pavardę. Kai kurias sulaikytąsias tardė pakartotinai, kitas vežė į namus tikrinti dokumentų, vertė rašyti pasiaiškinimus. Po keturių valandų tardymo 23 vai. nakties moterys buvo paleistos namo, bet tuo vargai nepasibaigė. Tuojau prasidėjo nauji tardymai.