K R O N I K A

 Sužlugus civilinės valdžios projektui pravesti savo kandidatus į vyskupus, reikėjo kažką apkaltinti, šitai padaryti pasišovė anonimas, kuris 1981 m. Kalėdose įvairiais adresais išsiuntinėjo piktą ir šmeižikišką raštą, turintį tikslą dar labiau sujaukti protus Tėvynėje ir Vakaruose. Labai keista, bet vienas Ordinaras šį anonimą pavadino „stipriu raštu". Kadangi anonimas tobulai išreiškia KGB pažiūras į vyskupą Julijoną Steponavičių ir aktyvius kunigus, todėl norime jį pakomentuoti.

Anonimas aiškina, kad tuo metu, kai Lietuvos vyskupijas valdė ne vyskupai, bet valdytojai, „pradėjo kurtis įvairios grupuotės iš Puikuolių-karjeristų . . ., trukdydamos darbą ordinarams".

Kunigai-karjeristai elgėsi visiškai ne taip, kaip rašo anonimas. Tuo metu, kai trečdalis Bažnyčiai ištikimų kunigų kentėjo sovietiniame Gulage, kunigai-karjeristai leisdavosi įtraukiami į KGB voratinklį, pasirašydavo raštus net prieš Popiežių Pijų XII ir tokiu būdu lipo karjeros laiptais. Tie kunigai, kurie bandė kovoti prieš KGB pastangas pajungti Lietuvos Katalikų Bažnyčią komunistinės valstybės interesams, karjeros nesiekė. Jų karjera — nuolatiniai barimai, gąsdinimai, užkampių parapijos, lageriai ir pan.

. . . Daugiau...

1982 m. sausio 26-28 dienomis Pakruojyje vyko kun. Leono Mažeikos žudikų teismas. Kultūros namų salė, kurioje vyko teismo procesas, talpino apie 300 žmonių, likusieji teismo bylos nagrinėjimo klausė per garsiakalbius gretimoje salėje.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo išvažiuojamajam posėdžiui pirmininkavo M. Ignotas, liaudies tarėjai — Kasiulienė ir Smičius, valstybės kaltintojas — LTSR prokuroro padėjėjas B. Žeberskis; Šiaulių advokatė Kručaitė gynė teisiamąjį Kazlauską, Pakruojo advokatas Mesonis — Baltramiejūnienę.

Teisiamieji — Ona Baltramiejūnienę ir Adolfas Kazlauskas — buvo kaltinami iš karto už tris nusikaltimus:

Pamernecko sužeidimas.
Kun. Leono Mažeikos ir vienuolės Teklės Martinaitytės nužudymas 1981.VIII.8.
Vilūnaičių parduotuvės apiplėšimas.

Nusikaltėlis Adolfas Kazlauskas, 40 metų amžiaus, baigęs 8 klases, 5 kartus teistas. Ona Baltramiejūnienę, g. 1947 m., mokytojavusi Stačiūnų ir Gačionių aštuonmetėse mokyklose ir neakivaizdiniu būdu studijavusi Šiaulių pedagoginiame institute, bet dėl aplaidumo buvo išbraukta iš studentų sąrašų. Kurį laiką dirbo pionierių vadove ir kultūros namų direktore. 1978 metais ji susipažino su Kazlausku. Kaltinama, kad nepranešė nė apie vieną Kazlausko nusikaltimą.

. . . Daugiau...

Lietuvos KP CK Pirmajam Sekretoriui Petrui Griškevičiui

Kun. Kastyčio-Jono Matulionio, Leono,

gyv. Vilniuje, Gorkio 17-6

Pareiškimas

Vilkaviškio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Urbonas š.m. vasario 17 d. atvažiavęs į Kybartus, reikalavo, kad Kybartų bažnyčios komiteto pirmininko pavaduotojas Kostas Abraitis pasirašytų po raštu, kuriame reikalaujama, kad man Kybartų bažnyčioje neleistų atlikti kunigo pareigų, esą aš joks kunigas, nebaigęs Kunigų seminarjos, vyskupas nežinąs tokio kunigo, kad tik klebonas kun. Sigitas Tamkevičius pasikvietęs ir t.t. Po anuo raštu Kybartų bažnyčios komiteto pirmininko pavaduotojas nepasirašė, nes ne bažnyčios komiteto nariai ir ne valdžios pareigūnai sprendžia apie kunigystę, o dvasinė vyriausybė.

Pavaduotojas J. Urbonas, buvodamas Kybartuose, keliose organizacijose skaitydamas paskaitas, lietė mane — šmeiždamas ir vadindamas apsišaukėliu.

Kas yra apsišaukėlis?

. . . Daugiau...

 1982 m. vasario 2 d. Prienų rajono laikraštis „Naujas gyvenimas" persispausdino iš „Tiesos" (1982.1.26) straipsnį „Melas iš sakyklos", nukreiptą prieš Šilalės vikarą kun. Vytautą Skiparį ir pridėjo tokį komentarą: „Prienų bažnyčios vikaras Antanas Gražulis bei Užuguosčio bažnyčios klebonas Zenonas Navickas (kalinės už „LKB Kronikos" dauginimą brolis — Red.), siekdami tikinčiųjų akyse diskredituoti mokytojus, komunistus ir aplamai visus ateistus, naudojasi tais pačiai metodais, kaip ir laikraštyje minimas Šilalės bažnyčios vikaras Vytautas Skiparis".

Prienų parapijos tikintieji nusiuntė valdžios įstaigoms griežto protesto raštą su 1500 parašų. Rašte skelbiama, kad laikraštis neteisingai yra apkaltinęs jų vikarą kun. Antaną Gražulį.

1982 m. vasario 3 d. kun. Antanas Gražulis buvo nubaustas už tai, kad, vykdydamas kunigo pareigas, lankė tikinčiųjų namus.

1485 Prienų tikintieji pasirašė po protesto raštu, kuris buvo pasiųstas Lietuvos KP CK pirmajam sekretoriui Griškevičiui, štai sutrumpintas protestas:

„1982 m. vasario 3 d. Prienų rajono Administracinė komisija nubaudė mūsų parapijos vikarą kun. Antaną Gražulį 50 rub. bauda, kad jis 1982 m. sausio mėn. bėgyje Prienų mieste lankė mūsų šeimas. Tuo būdu jis pažeidė LTSP ATP 1966.V.12 įsaką, kurio niekad neradome paskelbto laikraščiuose ir net nežinojome, kad toks draudimas yra įstatymais pagrįstas, o ne koks nors ateistinis draudimas.

. . . Daugiau...

1981 m. gruodžio 5 d. saugumiečiai ir milicininkai apsupo ir įsiveržė į Magdalenos Kuncevičiūtės maną (Alyvų g. Nr. 4), kur kun. Pranciškus Šulskis aukojo šv. Mišių auką, o būrelis tikinčiųjų meldėsi. Kun. Pranciškus Šulskis 1946 m. čekistų buvo peršautas ir jau 36 metai kaip nevaldo kojų, todėl šv. Mišias visada aukoja kambaryje.

Įsibrovėliai pradėjo fotografuoti besimeldžiančius. Čekistai landžiojo po kambarius, fotografavo rastus rožančius, 
knygas, apžiūrėjo namo palėpes, paėmė ant stalo rastą „LKB Kronikos" 49 numerį. Saugumiečiai primygtinai   reikalavo   greičiau   nutraukti   melstis   ir parodyti dokumentus. Nežiūrint įsibrovėlių keliamo triukšmo, susirinkusieji giedojo giesmes ir sukalbėjo dalį rožančiaus. Moterims pareikalavus prisistatyti, iš atvykėlių būrio savo pavardę pasisakė tik Namų valdybos viršininkas Granickas. Vienas saugumietis pareiškė, jog esąs skundas, kad šiuose namuose viliojamas jaunimas. Patikrinus dokumentus, kun. Šulskis, lydint saugumiečiams, buvo nuneštas į savo namus. Pareigūnai surašė protokolą, tačiau namo savininkė jį pasirašyti atsisakė.

Neturinčius su savimi dokumentų prievarta susodino į mašinas ir nuvežė į milicijos skyrių „išsiaiškinti asmenybes". Atvežtąsias moteris apklausė trys saugumiečiai, neišdrįsę pasisakyti savo pavardžių. Vienai atvežtajai atsisakius kalbėti su nepažįstamu tardytoju, majoras Arbačiauskas pasisakė savo pavardę. Kai kurias sulaikytąsias tardė pakartotinai, kitas vežė į namus tikrinti dokumentų, vertė rašyti pasiaiškinimus. Po keturių valandų tardymo 23 vai. nakties moterys buvo paleistos namo, bet tuo vargai nepasibaigė. Tuojau prasidėjo nauji tardymai.

. . . Daugiau...

Viduklė.

LIETUVOS KP pirmajam sekretoriui 
P. Griškevičiui

Viduklės parapijos tikinčiųjų

Protestas

Mes, Viduklės Romos katalikų parapijos tikintieji, kasdien sunkiai dirbdami tarybiniame ūkyje ir gamyboje, dažnai stokodami elementariausių dalykų, norėtume tik vieno: leiskite mums laisvai praktikuoti tikėjimą ir išauginti vaikus gerais žmonėmis. Tai mes galėsime pasiekti tik auklėdami vaikus Evangelijos dvasioje. Mes matome, kad prievarta primestas ateizmas Lietuvoje veda mūsų Tautą į nuodėmių liūną; mūsų Tauta eina į fizinį ir dvasinį sunykimą.

Mes norėtume tos laisvės, kurią garantuoja LTSR Konstitucija, TSRS pasirašyti tarptautiniai susitarimai, Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija ir Helsinkio Baigiamasis Aktas. Mes, prasti žmonės ir eiliniai piliečiai, įstatymus suprantame šitaip: jei tarybinė valdžia juos pasirašė, tai privalo jų ir laikytis!

Deja, praktikoje dar labai toli iki šio minimumo.

. . . Daugiau...

Bijutiškis

Lietuvos KP Centro Komitetui 
„Vagos" leidyklai Vilniuje


Sąžinė verčia mane dar kartą pasisakyti dėl moralinio chuliganizmo ir jo propaguotojų tarybinėje spaudoje pasmerkimo.

Pernai rugsėjo mėnesyje rašiau Jums apie „Vagos" leidyklos išleistą Broniaus Jauniškio knygiūkštę „Be iliuzijų", kurioje pilna grubiausio melo, faktų iškraipymo, falsifikavimo ir kitaip manančių niekinimo. „Vagos" leidykla, užuot atitaisiusi klaidą, visaip išsisukinėja, atsiprašinėja, esą „minėta knyga rengiama spaudai itin atidžiai ir kad joje yra tiksliai atskleisti charakteriai".

Čia trumpai paminėsiu svarbiausius įvykius. 1926 metų rudenį Juozas Misiūnas įstojo į Kauno jėzuitų gimnazijos penktąją klasę, apsigyveno prie tos gimnazijos esančiame mokinių bendrabutyje. 1930 metais baigęs gimnaziją, įstojo į Pagryžuvio (prie Tytuvėnų) jėzuitų novicijatą. Vienerius metus praleidęs Silezijos Mitelšteinėje, 1933 metų vasarą grįžo į Kauną ir 1933/34 mokslo metais buvo jėzuitų gimnazijos mokinių bendrabutyje vienos mokinių grupės prefektu. 1934 metais vasarą iš jėzuitų išstojo. Buvo sveikas, gydytojai nerado jame jokios ligos. Akis turėjo taip pat sveikas — jokių akinių nenešiojo. Kurį laiką pastudijavęs — mokytojavo gimnazijose. 1939 metais vedė Sofiją Katkevičiūtę, išaugino keturias dukras. Vokiečių okupacijos metais kurį laiką buvo Panevėžio geležinkelio stotyje vertėju. Po karo 1946-49 metais mokytojavo Ramygalos, vėliau Užpalių ir nuo 1951 metų Antalieptės vidurinėse mokyklose. Akis turėjo sveikas, akinių nevartojo. Ir tiktai 1955 metais, kaip liudija jo žmona Sofija Misiūnienė, pradėjo negaluoti jos vyro akys: kartais aptemdavo, ypač tada, kai susinervindavo. Liga progresavo ir paskutiniais 2-3 metais prieš mirtį (mirė jis 1971 metais spalio mėn.) Juozas Misiūnas tapo pusiau aklas, invalidas.

. . . Daugiau...

1981 m. gruodžio mėn. 25 d. TTG Katalikų komitetas parašė raštą Nr. 50 TSKP Generaliniam Sekretoriui L. Brežnevui apie tai, kad 1981 m. sovietinės valdžios pareigūnai pradėjo Lietuvoje grubią akciją prieš tikintį jaunimą. Rašte minimas susidorojimas su grupe jaunimo Molėtuose, kun. Ričardo Černiausko areštas, Kybartų jaunimo sulaikymas Šlavantuose, milicijos įsibrovimas ir jaunimo sulaikymas Vilkaviškyje, įsiveržimas Kapsuke (buv. Marijampolėje) į Kuncevičiūtės namą.

„Nors praėjo nuo šių įvykių jau nemaža laiko, bet tikinčio jaunimo terorizavimas tebesitęsia: jie yra tardomi, gąsdinami, kaltinami, jog tokie susirinkimai esanti veikla prieš sovietinę valdžią . . . Argi priėmus naują TSRS Konstituciją ir paskelbus, kad įžengėme į brandaus socializmo laikotarpį, dar reikia tokių nežmoniškų ir negarbingų priemonių, kovojant prieš tikintį jaunimą?" — rašoma dokumente.

1981 m. gruodžio 25 d. TTG Katalikų komitetas pasiuntė raštą Nr. 51 Lietuvos KP CK Sekretoriui P. Griškevičiui, gindamas Stulgių kleboną kun. Joną Bučinską ir Žalpių kleboną kun. Juozapą Razmantą, apkaltintus 1981 m. lapkričio 1 d. organizavusius „demonstraciją į kapines".

. . . Daugiau...

Klaipėda. 1981 m. birželio ir rugsėjo mėn. Klaipėdos katalikų bažnyčios komiteto narių ir tikinčiųjų delegacijos lankėsi Maskvoje Komunistų partijos centro komitete ir pas Religijų reikalų tarybos pirmininką Kurojedovą su tikinčiųjų pareiškimais grąžinti neteisėtai valdžios atimtą Klaipėdos katalikų bažnyčią. Pareiškimo tekstas:

„Mes, Klaipėdos miesto ir visos Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikintieji, kreipiamės į Jus, Aukščiausios Tarybos Pirmininke, ir prašome grąžinti mūsų lėšomis ir darbu pastatytą katalikų bažnyčią Klaipėdoje.

Ši bažnyčia buvo pradėta statyti 1956 m., gavus leidimus iš TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo, TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos. 1961 m., pastačius bažnyčią, bet dar nepradėjus jai veikti, tuometinio Aukščiausiojo Prezidiumo Pirmininko Chruščiovo įsakymu minėtoji bažnyčia iš tikinčiųjų buvo atimta.

Dabartiniu metu mūsų lėšomis ir darbu pastatytoji bažnyčia yra paversta filharmonijos sale, o mes, tikintieji, pasistatę tokią erdvią bažnyčią, turime vargti dėl tvankos bei spūsties mažutėje (220 m.) bažnytėlėje arba šalti lauke. Klaipėdos mieste ir apylinkėse yra apie 100,000 tikinčiųjų.

Jausdamies neteisingai nuskriausti, 1974 m. apie 3500 tikinčiųjų parašais kreipėmės į Religijų reikalų tarybos Įgaliotinį Maskvoje. 1979 m. kovo mėn. 10,241 tikinčiųjų parašais ir 1979 m. spalio mėn. 149,149 tikinčiųjų parašais kreipėmės į jus, Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Pirmininke L. Brežnevai, ir į įgaliotinį Religijų reikalams Kurojiedovą, prašydami grąžinti mūsų pastatytą bažnyčią.

. . . Daugiau...

Švenčionys.

Lietuvos TSR švietimo Ministrui

1981 m. rugsėjo 9 d. Švenčionyse buvo laidojama Vanda Misiūnienė. Jos sūnus Petras Misiūnas mokosi Švenčionių vidurinėje mokykloje, aštuntoje klasėje, todėl laidotuvėse dalyvavo 26 jo mokslo draugai. Atlydėjus mirusiąją į bažnyčią, klasės auklėtoja Nijolė Bieliauskienė mokyklos direktorės Stuikienės įsakymu visus mokinius iš bažnyčios išvarė.

Bažnyčia yra atskirta nuo mokyklos, todėl mokytojai neturėjo jokios teisės šeimininkauti bažnyčioje, drumsti apeigų rimtį. Dauguma laidotuvėse dalyvavusių mokinių yra tikintys ir pastoviai lanko bažnyčią. Tokių mokinių prievartinis išvarymas iš bažnyčios yra grubus pažeidimas teisės praktikuoti religinius kultus.

Pedagogai nuolatos pažeidinėja tarybinius įstatymus ir niekada nebuvo nubausti. Taip elgdamiesi pedagogai pažemina ir mirusius bei jų artimuosius, o tai nesiderina nei su pedagogika, nei su žmoniškumu. Jeigu niekinami vyresniojo žmogaus įsitikinimai, jaunimas išmokomas negerbti vyresniųjų, tėvų, darosi grubus. Tai veda prie paniekos kitų įsitikinimų žmonėms. Tikriausiai tokios nesveikos pedagogikos įtakoje buvo sunaikinti religiniai paminklai Dūkšto, Rimšės, Plungės ir kitose kapinėse.

. . . Daugiau...

„Aušra", Nr. 29. Leidinyje rašoma apie a.a. kun. Bronių Laurinavičių, jo mirtį, Lietuvos rusinimą ir kt. Leidinys pasirodė 1981 m. pabaigoje.

„Tautos kelias", Nr. 2, pasirodęs 1980 m. pabaigoje ir skirtas paminėti Vytauto Didžiojo 550-sioms mirties metinėms.

„Tautos kelias", Nr. 3, išėjęs 1981 m. lapkričio mėn. Rašoma apie Dievo Tarną arkiv. Jurgį Matulevičių, ateistinės akcijos žalą ir kt.

Atitaisymas: „LKB Kronikos" 51 numeryje parašyta, kad Jadvyga Stanelytė buvo nuteista 1979 m. Iš tikrųjų — 1980 m.

Sergiejus Kovaliovas
Balys Gajauskas 
Viktoras Petkus   
Mečislovas Jurevičius 
Vytautas Vaičiūnas  
Povilas Pečeliūnas 
Gintautas Iešmantas  
Julius Sasnauskas 
Anastazas Janulis
Vytautas Skuodis 
Petras Paulaitis   
Algis Statkevičius 
Antanas Terleckas 
Genė Navickaitė

ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti.