Klaipėda. 1981 m. birželio ir rugsėjo mėn. Klaipėdos katalikų bažnyčios komiteto narių ir tikinčiųjų delegacijos lankėsi Maskvoje Komunistų partijos centro komitete ir pas Religijų reikalų tarybos pirmininką Kurojedovą su tikinčiųjų pareiškimais grąžinti neteisėtai valdžios atimtą Klaipėdos katalikų bažnyčią. Pareiškimo tekstas:
„Mes, Klaipėdos miesto ir visos Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikintieji, kreipiamės į Jus, Aukščiausios Tarybos Pirmininke, ir prašome grąžinti mūsų lėšomis ir darbu pastatytą katalikų bažnyčią Klaipėdoje.
Ši bažnyčia buvo pradėta statyti 1956 m., gavus leidimus iš TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo, TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos. 1961 m., pastačius bažnyčią, bet dar nepradėjus jai veikti, tuometinio Aukščiausiojo Prezidiumo Pirmininko Chruščiovo įsakymu minėtoji bažnyčia iš tikinčiųjų buvo atimta.
Dabartiniu metu mūsų lėšomis ir darbu pastatytoji bažnyčia yra paversta filharmonijos sale, o mes, tikintieji, pasistatę tokią erdvią bažnyčią, turime vargti dėl tvankos bei spūsties mažutėje (220 m.) bažnytėlėje arba šalti lauke. Klaipėdos mieste ir apylinkėse yra apie 100,000 tikinčiųjų.
Jausdamies neteisingai nuskriausti, 1974 m. apie 3500 tikinčiųjų parašais kreipėmės į Religijų reikalų tarybos Įgaliotinį Maskvoje. 1979 m. kovo mėn. 10,241 tikinčiųjų parašais ir 1979 m. spalio mėn. 149,149 tikinčiųjų parašais kreipėmės į jus, Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Pirmininke L. Brežnevai, ir į įgaliotinį Religijų reikalams Kurojiedovą, prašydami grąžinti mūsų pastatytą bažnyčią.
Mes, visi Lietuvos tikintieji, laukiame teisingo sprendimo. Priešingu atveju prašysime ir rašysime, kol bus grąžinta mums priklausanti bažnyčia . . ."
Po pareiškimu pasirašė 1008 tikintieji.
TSRS RRT įgaliotinis Kurojiedovas 10 žmonių delegacijai, dalyvaujant Lietuvos RRT įgaliotiniui P. Anilioniui, pripažino, kad Klaipėdos bažnyčia atimta neteisėtai, neaišku, rimtai ar ne, siūlė leidimą naujos bažnyčios statybai ir pažadėjo tikintiesiems galutinį atsakymą duoti per Klaipėdos miesto Vykdomąjį komitetą.
1981 m. gruodžio 5 d., nesulaukę jokio atsakymo, Klaipėdos katalikų komitetas ir tikintieji pasiuntė 250 žmonių pasirašiusį pareiškimą Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkui A. Žaliui, reikalaudami grąžinti atimtą bažnyčią.
* * *
Žilėnai. 1981 m. birželio mėn. Žilėnų parapijos vaikai buvo ruošiami Pirmajai Komunijai. Valdžios komisija klebonui už tai surašė tris aktus. Varėnos raj. prokuroras Kontrimas liepos mėn. pradžioje tardė vaikus ir prievartavo pasirašyti kažkokius popierius.
1981 m. liepos 16 d. Kastyčiui Krikščiukaičiui Varėnos prokuroras Kontrimas paskelbė šitokį įspėjimą:
„Medžiagos patikrinimu nustatyta, kad Romos Katalikų Bažnyčios Varėnos raj. Žilėnų parapijos klebonas Kastytis Krikščiukaitis 1981 m. birželio-liepos mėnesiais organizavo Žilėnų bažnyčioje nepilnamečių religinio mokymo užsiėmimus ir sistemingai juos vykdė. Tuo pažeidė įstatymus Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės ir mokyklos nuo Bažnyčios (Lietuvos TSR Konstitucijos 50 str. ir Lietuvos TSR BK 143 str.).
Remiantis išdėstytu . . . įspėjimu dėl neleistinumo pažeidinėti minėtus įstatymus ir išaiškinimu, kad jei ateityje pažeidinės minėtus įstatymus, bus patrauktas baudžia-mon atsakomybėn pagal Lietuvos TSR BK 143 straipsnį.
* * *
Žilėnai. 1981 m. birželio 7 d. po šv. Antano atlaidų, klebonas kun. Kastytis Krikščiukaitis pasiūlė žmonėms pasilinksminti. Žmonės dainavo liaudies dainas, grojo armonika, moterys susirinkusius vaišino gaiva. Visų smagią nuotaiką sugadino kolūkio pirmininkas Antanas Uždavinys, partijos sekretorė Biekšienė ir mokyt. Biekša, kurie net tris kartus atlėkė, reikalaudami pasitraukti, nes čia esanti mokyklos aikštelė. Žmonės nekreipė dėmesio ir drauge su klebonu linksminosi toliau. Buvo iškviesti rajono pareigūnai, tačiau žmonių neįveikė. Sekančią dieną atvyko saugumiečiai net iš Vilniaus ir tardė, ar nebuvo giedamas himnas „Lietuva, Tėvyne mūsų" . . .
Pirmininkas Uždavinys visiems kalba: „Arba aš čia nebūsiu, arba šlubo Petro nebus" (Taip pirmininkas pravardžiuoja vietos kleboną). 1982 m. vasario 19 d. kun. Krikščiukaitis sužinojęs, kad kolūkio pirmininkas gavėnioje ruošia kolūkiečiams pasilinksminimą, nuėjo į kolūkio kontorą perspėti, jog tikintieji kolūkiečiai gavėnios laiku negalės atvykti į ruošiamą pasilinksminimą. Kolūkio pirmininkas kleboną išvadino asilu, superdurniumi, kuriam trūksta dviejų balkių, bedarbiu, tamsybininku, siaurapročiu ir pažadėjo pranešti atitinkamiems organams.
Varėnos raj. laikraštis patalpino piktą šmeižikišką straipsnį prieš kun. Kastytį Krikščiukaitį.
Kodėl šis kunigas taip nekenčiamas? Atsakymo reikia ieškoti iš anksčiau — kai šis kunigas dar mokėsi Kunigų seminarijoje. 1975 m. per Velykų atostogas, du saugumiečiai bandė klieriką Krikščiukaitį užverbuoti savo šnipu. „Mums labai reikalinga tavo pagalba . . . mes turime žinoti, ką galvoja žmonės", — spyrė saugumiečiai. „Ne, šito nebus!" — atsakė klierikas. „Išmesime iš Seminarijos" — gąsdino, bet vis vien nieko nelaimėjo.
* * *
Vilnius. Sovietinė propaganda, remdamasi marksizmo klasikais, tvirtina, kad Sovietų Sąjungoje jokiuose oficialiuose dokumentuose neužsimenama apie žmonių religinius įsitikinimus. Naujokų į sovietinę armiją „Tyrimo lape" tarp kitų klausimų yra toks:
— Koks santykis su religija?
„Tyrimo lapas" atspausdintas Lietuvos KP CK leidimu Nr. 3927850000. Jį turi užpildyti sovietinės armijos karininkas, pasikalbėjęs su šaukiamuoju į amriją.
* * *
Tauragnai (Utenos raj.). 1981 m. gruodžio 22 d. Utenoje vyko Rakausko, Strazdo ir Nemuno, apiplėšusių Tauragnų bažnyčią ir išniekinusių švč. Sakramentą teismas. Greta to jie buvo padarę dar daug kitų nusikaltimų.
Į teismo posėdį atvyko daug parapijiečių ir tikinčiųjų iš kitų miestų, bet į mažas teismo patalpas galėjo patekti tik dalis atvykusiųjų.
Tauragnų klebonas Bronius Šlapelis buvo priverstas išeiti iš salės ir kaip liudininkas iki vakaro išbuvo teismo koridoriuje, negalėdamas stebėti teismo eigos. Pietų pertraukos metu kun. Bronius šlapelis pasiteiravo teismo pirmininko, kodėl teisme nieko nekalbama apie švč. Sakramento išniekinimą, kuris tikinčiųjų laikomas dideliu nusikaltimu? Teisėjas atkirto, kad „Bažnyčios turtas priklauso valstybei ir per vagystę nukentėjo tik valstybė".
Liudydamas kun. B. Šlapelis labiausiai akcentavo švč. Sakramento išniekinimą. Dar rugsėjo 27 d., kai į Tauragnus buvo atvežti nusikaltėliai, klebonas jų paklausė, kur padėję šv. Komuniją, bet šie atsakė, jog nežino. Tiesmo metu klebonas pakartotinai prašė teismą leisti paklausti nusikaltėlius, kur jie padėję švč. Sakramentą. Klausimų pateikti neleido, tik pats teisėjas paaiškino, kad Komuniją jie suvalgė pirtyje, užsigerdami iš bažnyčios paimtu vynu. Kunigui paaiškinus, kad švč. Sakramento išniekinimas yra didesnis nusikaltimas nei valstybinės vėliavos išniekinimas, teisėjas jį nutraukė, leisdamas suprasti, kad tai nėra reikšmingas dalykas.
* * *
Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). Į Kapčiamiesčio apylinkę keletą kartų buvo atvykę rajono valdžios atstovai surašyti bažnytinio inventoriaus. Bažnytinio komiteto nariams buvo išsiuntinėti kvietimai nurodytu laiku prisistatyti į apylinkę — nė vienas iš komiteto į apylinkę nenuvyko. 1982 m. sausio 20 d. į Kapčiamiestį atvyko raj. Vykdomojo komiteto pavaduotojas Vanagas. Jis nustebo, radęs dar neužpildytus bažnyčios inventorizacijos aktus, ir pareikalavo, kad apylinkės darbuotoja Janina Margelienė kartu su parapijos klebonu Plioraičiu ir komiteto nariais nueitų ir juos užpildytų.
— Aš tai neisiu! — pasipriešino Janina Margelienė.
Vasario 9 d. į Kapčiamiesčio apylinkę vėl atvyko pirmininko pavaduotojas Vanagas. { apylinkę buvo iškviestas ir mokyklos direktorius Z. Sabalius. Bet bažnytinis komitetas ir šj kartą nesirodė. Buvo iškviestas ir kun. Ignas Plioraitis, kuris taip pat nenuvyko.
* * *
Krosna (Lazdijų raj.). 1981 m. balandžio 25 d. du išgėrę jaunuoliai iš Krosnos bažnyčios pavogė gipsinę angelo figūrą, kurią vėliau meno taryba įvertino 75 rub. Nusikaltėliai buvo sugauti ir pristatyti milicijai. Vieną iš jų milicija paleido iš karto, mat pas jį nerado pavogtų daiktų. Antras — Arūnas Micka 1981 m. liepos 13 d. buvo teisiamas Lazdijuose. Teismas nusikaltimą pripažino nepavojingu visuomenei, kadangi vogė iš bažnyčios, todėl nusikaltėlis Micka buvo nuteistas tik pataisos darbams darbavietėje vienerių metų laikotarpiui, atskaitant iš mėnesinio atlyginimo 20% valstybės naudai.
Taigi, apvogta bažnyčia, o valstybė gauna iš to 500-600 rub. Tuo tarpu vagys vėl laisvi, iš kurių vienas net nebuvo kaltinamas.
Bylos metu niekas nekreipė dėmesio į klebono pastabą, jog reikia išaiškinti motyvus, kodėl jie vogė. Vagys išsinešę figūrą, gyrėsi, kad, nuvežę į ateistinį muziejų, gausią ne mažiau kaip du šimtus rublių. Visiems žinoma, kad ateistiniai muziejai net iš paauglių ir vaikų supirkinėja daiktus religine tematika, visiškai nesiteiraudami, iš kur jie gauna, tuo skatindami vagystes bažnyčiose, kurios paskutiniuoju metu ypatingai padažnėjo.
* * *
Mažeikiai. 1981 m. spalio 14 d. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Anilionis pasiuntė Mažeikių Katalikų bažnyčios komitetui įspėjimą, kad jis sudraustų kun. Antaną Beniušį, kuris „pamokslų metu skleidžia melą ir šmeižtą apie tarybinį gyvenimo būdą, puola tarybines įstaigas ir valdžios pareigūnus . . ." Įgaliotinis baigia raštą grasinimu: „. . . Įspėju jus, kad būsime priversti religinę bendruomenę nuimti nuo registracijos, o maldos namus uždaryti".
Mažeikių bažnytinis komitetas į Anilionio grasinimą atsakė taip: „Kadangi kun. Antanas Beniušis tiesioginiai priklauso nuo Kurijos ir Jūsų, mes į kun. Beniušį šiuo atžvilgiu neturime jokios teisinės galios".
* * *
Židikai (Mažeikių raj.). 1981 m. rugpiūčio 24 d. Židikuose buvo laidojama Kleopatra Rapalienė. Laidotuvėse dalyvavo Židikų klebonas kun. Domininkas Giedra ir Ylakių parapijos altaristas kun. Klemensas Arlauskas.
Rugsėjo 12 d. kun. Domininkas Giedra buvo iškviestas pas Mažeikių rajono VK pirmininko pavaduotoją Songailą. Kabinete sėdėjo du liudininkai. Pavaduotojas barė kunigą, kad jis į laidotuves pasikvietė svečią kunigą ir be leidimo palydėjo mirusįjį į kapines. Klebonas atsikirto: „Esu pagyvenęs kunigas ir žinau, kaip laidoti katalikus, todėl prašau manęs nemokyti."
Baigiantis pokalbiui, pavaduotojas Songaila pagrasino kun. Giedrai, jog viską pranešiąs įgaliotiniui Anilioniui.
* * *
Ariogala. 1982 m. sausio 20 d. Ariogalos Melioracijos valdybos salėje LTSR prokuroro pavaduotojas Barauskas skaitė paskaitą politiniais klausimais. Kažkas paklausė, kodėl dabar Lenkijoje tokia betvarkė? Prokuroras atsakė, jog dėl visko esąs kaltas „lenkų išpera" Popiežius, kuris lenkus sukurstė ir tebekursto. Salėje kilo pasipiktinimo šurmulys, o vienas iš dalyvių užprotestavo: „Kaip jums ne gėda taip nepagarbiai atsiliepti apie viso pasaulio žmonių gerbiamą Popiežių?"
* * *
Šiauliai. 1981 m. spalio 20-21 dienomis Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios vikaras kun. Feliksas Baliūnas tardymui buvo iškviestas į Vilniaus KGB. Tardytojas Kazys teiravosi apie kratos metu paimtus daiktus ir dvi dienas bandė kunigą perauklėti.
* * *
Molėtai. 1982 m. vasario 17 d. Molėtų klebonijoje vėl apsilankė kažkoks tipelis iš Vilniaus. Jis reiškė pasipiktinimą, kad prie bažnyčios renkami parašai, nes tai esąs žmonių kiršinimas. šitam tipeliui kėlė susirūpinimą, kad jauni kunigai nesišalina nuo kun. Alfonso Svarinkso, o tai „skaldo" kunigų vienybę. Nepatiko jam ir tai, kad kun. Jonas Zubrus nesėdi nuošalioje Vytautavoje, bet kažkur važinėja.
* * *
Tauragė. 1981 m. gruodžio 28 d. mirė Tauragės gydytojas Mečislovas Laužeckas, visą gyvenimą drąsiai išpažinęs savo tikėjimą. Gydytojas per visą gyvenimą sekmadieniais neapleisdavo šv. Mišių ir už tai turėdavo darbe daug nemalonumų.
Gydytojai iš anksto pareiškė, jei velionis bus laidojamas su bažnyčia, tai jie nenešią karsto. Gydytoja Butkienė pridūrė, jog Vykdomojo komiteto pareigūnas griežtai uždraudęs visiems gydytojams dalyvauti laidotuvėse.
Prie kapo duobės kun. Puzaras pakvietė medikus tarti atsisveikinimo žodį, tačiau nė vienas gydytojas neišdrįso kalbėti.
Tauragės kapinėse išaugo naujas kapas, papuoštas paprastu mediniu kryžiumi, kuris dar ilgai primins gerą gydytoją, patriotą lietuvį ir pavyzdingą kataliką a.a. Mečislovą Laužecką.
* * *
Leipalingis. 1981 m. gruodžio 12 d. Robertas Grigas savo pareiškime Lietuvos Prokurorui skundžiasi, kad milicininkai ir saugumiečiai kratos metu iš jo paėmė religinių knygų, Platerytės (1831 m. sukilimo dalyvės) nuotraukas ir net ateistines knygas, kuriose buvę pabraukymų. Dalis knygų visiškai neįtraukta į kratos protokolą.
„Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto, kur studijuoju, — rašo Grigas, — auditorijose be paliovos giriama pati tobuliausia ir humaniškiausia tarybinė teisėtvarka. Tačiau joks politinių mokslų dėstytojas nekalbėjo, kad šios teisėtvarkos pagrindu gali būti cenzūruojama asmeninė biblioteka, konfiskuojama religinė literatūra, užrašai, netgi ateistinės knygos, jeigu jos su pabraukymais ir pastabomis. Kokia nuoga tendencija uždrausti galvoti, vertinti, diskutuoti netgi su knyga, gulinčia tavo stalčiuje. Negi milžiniškas ateistinės propagandos srautas taip giliai jaučia savo vidinį nepilnavertiškumą, kad laiko sau pavojumi mūsų, tikinčiųjų, komentarus paraštėse? Ir koks atrodo veidmainiškas 1831 m. sukilimo dalyvės Emilijos Platerytės paminėjimas rajoniniame laikraštyje, kai tuo pačiu metu atiminėjamos jos atvaizdų kopijos!"
* * *
Vilnius. 1982 m. sausio 26 d. į Vilniaus KGB tardymui buvo iškviesta Genė Šakalienė. Čekistą Kalakauską domino, ar tardomoji nėra telefonu kalbėjusi su savo vyru Vladu šakaliu, gyvenačiu JAV. Be to, barė, kam ji pasirašinėjanti po įvairiais pareiškimais. Tardytojas leido suprasti, jei šakalienė pasitaisytų ir išpildytų kai kuriuos saugumo reikalavimus, tai gal po kelių metų ją išleistų pas vyrą į JAV.
* * *
Vištytis. 1981 m. rugsėjo 25 d. naktį netoli Vištyčio buvo pastatytas kryžius. Rugsėjo 26 d. apylinkės pirmininkas Žarskis su draugovininku Žukausku iškasė kryžių ir, nulupę kančią, paslėpė krūmuose. Žmonės surado kryžių ir vėl jį pastatė. Tą pačią dieną Žarskis ir Kultūros namų vedėjas Paškauskas kryžių vėl nuvertė. Pirmininkas Žarskis baugino žmones, sakydamas, jog už kryžiaus statymą būsią nubausti.
Po kryžiaus išniekinimo Vištyčio parapijos klebonas kun. Kazimieras Montvila suorganizavo bažnyčioje permaldavimo pamaldas už kryžiaus išniekinimą.
1981 m. į Vilkaviškio raj. VK buvo iškviestas Pajevonio tarybinio ūkio traktoristas Petras Bertašius ir baramas už tai, kad lanko bažnyčią, laidotuvėse veda rožančiaus giedojimą ir t.t. „Blogą pavyzdį rodai jaunimui", barė pareigūnai. „Jei norite, pasiimkite traktorių!
Kaip ėjau į bažnyčią, taip ir eisiu", — atsikirto energingas vyras.
* * *
Prienai. 1982 m. vasario 11 d. Prienų vikaras kun. Antanas Gražulis pasiuntė RRT įgaliotiniui Anilioniui raštą, kuriame atsako į Vykdomojo komiteto įspėjimą. Savo pareiškime rašo: „Pamoksle nepuoliau nei tarybinės santvarkos, nei partijos, nei tarybų valstybės užsienio politikos, neskleidžiau jokios antitarybinės propagandos, o tik pasmerkiau įvairių amžių didžiuosius nusikaltėlius žmonijai ir Bažnyčiai . . . pasmerkiau veidmainius, kurie vieną sako, o kitą daro . . . todėl man taikomi Jūsų kaltinimai neturi jokio pagrindo."
* * *
Šilalė. 1982 m. sausio 7 d. į Šilalę iš Vilniaus atvyko grupė čekistų. Pasikvietę žmones, klausinėjo apie kun. Vytautą Skiparį, kokiu būdu žinios apie Šilalę patenkančios į „LKB Kroniką". Anot čekistų, Šilalės vikaras norįs supūti sovietiniuose lageriuose, tik jie dar delsia jam suteikti „kankinio aureolę".
Čeksitai klausinėjo žmones apie Nijolę Sadūnaitę, domėjosi, ką ji kalbėjo Šilalėje ir kas jai leido bažnyčioje kalbėti.
1981 m. lapkričio 30 d. į Šilalę buvo atvykę propaguoti ateizmo RRT įgaliotinis Anilionis, ekskunigas Starkus ir kiti propagandistai. Vienoje paskaitoje Kauno politechnikos instituto ateizmo vyr. dėstytojas Feliksas Laurinčiu-kas ypatingai niekino kun. Vytautą Skiparį. Lektoriaus žodžiais tariant, kunigas jau seniai turėjo būti suimtas, jam trūksta proto . . .
Panašiais argumentais „mokslinį ateizmą" skelbė ir kiti lektoriai.
* * *
Viešvėnai. 1981 m. lapkričio 8 d. 110 Viešvėnų tikinčiųjų pasiuntė Lietuvos Prokurorui protestą, kad lapkričio 1 d. sovietiniai pareigūnai sutrukdė kunigams laiku atvykti į Viešvėnus ir todėl daugelis liko be išpažinties. Pareiškime rašoma: „Kai mes, tikintieji, vykstame į šventas vietas, į didesnius atlaidus, mūsų mašinos priekabiai tikrinamos. Tuo tarpu į netikinčiųjų iškilmes: dainų šventes, festivalius vykstančios mašinos netikrinamos, nors būna ir girtų vairuotojų . . ." Pareiškime taip pat primenama, kad bažnyčioje už elektros kilovatą reikia mokėti 25 kap., o kitur tik 4 kap.
* * *
Papilė. 1981 m. spalio 9 d. piktadariai, išlaužę bažnyčios duris, įsibrovė į Papilės bažnyčią. Bažnyčioje išlaužė tabernakulius, tačiau švč. Sakramento neišniekino, nes jis buvo laikomas saugioje vietoje. Nusikaltėliai zakristijoje išmėtė liturginius drabužius.
* * *
Vėžaičiai. 1981 m. lapkričio 3 d. naktį piktadariai įsibrovė į Vėžaičių bažnyčią. Vagys buvo sulaikyti ir išaiškinta, jog prieš tai jie apiplėšė Gargždų, Endriejavo ir Medingėnų bažnyčias.
* * *
Akmenė. 1981 m. lapkričio mėn. piktadariai įsibrovė į Akmenės bažnyčią ir aplankstė metalinį tabernakulį, tačiau jo išlaužti nepajėgė.
* * *
Alsėdžiai. Kultūros namų organizuojamų poilsio vakarų metu Alsėdžių bažnyčios šventorius paverčiamas tualetu. Tikintieji daug kartų apie tai pranešė rajono valdžiai, tačiau ši nesiima jokių priemonių.
* * *
Telšiai. Čekistas Morkūnas 1981 m. pabaigoje ir vėliau bandė verbuoti saugumo šnipais tikintį Telšių jaunimą. Tokiu būdu ilgai buvo varginama Rainių vaikų darželio darbuotoja Vilhelmina Stulpinaitė, darbininkas Antanas Ruvelis. Genovaitė Zaikauskaitė už atsisakymą kalbėtis su čekistais buvo atleista iš darbo ir uždrausta jai dirbti švietimo sistemoje. Ilgą laiką čekistas Morkūnas pokalbiams kvietėsi mokines — Aliną Stankutę, Juditą Bružaitę ir kt.
Religinių švenčių metu vyresniųjų klasių komjaunuoliai įpareigojami nuvykti į nurodytą bažnyčią ir aprašyti pamaldas, pamokslus, dalyvius ir kt. Prieš 1981 m. šv. Kalėdas Telšių partijos komitete siunčiamiems moksleiviams buvo surengtas instruktažas.
* * *
Šiluva. 1981 m. rugsėjo 13 d. (sekmadienį) Šiluvoje, tikintiesiems einant iš bažnyčios, čekistai ir milicininkai gaudė jaunuolius, grūdo į mašinas ir vežė į Raseinių miliciją. Žagarės zakristijoną Rubiną milicijoje išlaikė visą dieną, tauragietis Sigitas Jucikas buvo išlaikytas visą parą. Kai kuriems jaunuoliams pasisekė pabėgti.
* * *
Kairiškiai (Akmenės raj.). 1981 m. spalio mėn. Akmenės raj. paminklų apsaugos vyr. metodininkė Šeržentienė paėmimui į Papilės muziejų surašinėjo stovinčius prie sodybų meninius kryžius bei koplytėles.
Tikinčiųjų nuomone, šis „surašinėjimas" yra ne kas kita, kaip ateistų pastangos pašalinti iš viešų vietų krikščioniškus ženklus.
* * *
Meškuičiai. 1981 m. rugsėjo 13 d. šiaulietis Petras Mikulis su šeima važiavo prie Kryžių kalno. Privažiavęs Domantus, sustojo, nes ant kelio, vedančio į Kryžių kalną, stovėjo eismą draudžiantis ženklas. Milicininkai ir vienas tipelis išsiaiškinę, kad važiavusieji pasirengę toliau kelionę tęsti pėsčiomis, surašė nuobaudos protokolą „už sustojimą ne vietoje".
