Numeris skiriamas
a.a. kun. Juozapui Zdebskiui,
uoliam Kristaus meilės apaštalui
ir ištikimam Tautos sūnui
• Padėka Šv. Tėvui Jonui-Pauliui II
• Lietuvos Katalikų Bažnyčia neteko dar vieno uolaus kunigo...
• Kada ir kuo baigsis šantažas?
• Kunigai susirūpinę Lietuvos Bažnyčios ateitimi
1986 m. balandžio 23 d.
Lietuvos katalikų bažnyčios kronika Nr. 70
Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!
Katalikiškoji Lietuva nuoširdžiai dėkoja Jūsų šventenybei už rodomą dėmesį mūsų krašto Bažnyčiai, už šiltus ir padrąsinančius žodžius šv. Kazimiero šventėje, už šventinius sveikinimus lietuvių kalba ir rūpestį visais mūsų Bažnyčios reikalais.
Kartu reiškiame gilią pagarbą ir nuoširdų atsidavimą bei ištikimybę Šventajam Sostui!
1986 m. vasario 5 d. autoavarijoje žuvo Rudaminos parapijos klebonas, vienas iš TTGKK steigėjų, kun. Juozapas Zdebskis.
Vasario 10 d. Lietuvos Valstybinė Autoinspekcija televizijos laidoje "Keliai, Mašinos, Žmonės", pranešė, kad kelyje Varėna — Eišiškės, ties Valkininkų sankryža j. Zdebskiui priklausantys "Žiguliai", vairuojami a. Sabaliausko, išvažiavo į kairę kelio pusę ir susidūrė su pienovežiu. Avarijos metu žuvo trys "Žigulių" keleiviai, ketvirtas — r. Žemaitis sužalotas. Avarijos priežastys tiriamos.
TASS-as, informuodamas užsienį, pateikė naują avarijos versiją: j. Zdebskio "Žiguliai", vairuojami a. Sabaliausko, lenkė automobilį ir, išvažiavę į kairę kelio pusę, susidūrė su pienovežiu. Avarijos metu buvo mirtinai sužalotas j. Zdebskis, vairuotojas Algis Sabaliauskas ir keleivė, kurios pavardė negarsinama. M. Žemaitis nuvežtas į ligoninę. Pienovežio vairuotojas nesunkiai sužeistas nugabentas į ligoninę.
1985 m. pavasarį Skaudvilės klebonas kun. Jonas Kauneckas parašė skundą į Maskvą, jo žodžiais tariant apie tai, kaip saugumiečiai ir prokuratūros darbuotojai laužo tarybinius įstatymus ir savo pačių nutarimus. Net ir artimiausiems draugams nepavyko gauti kun. J. Kaunecko skundo teksto, ar ką nors smulkiau sužinoti apie tą skundą. Jis sakėsi nenorįs sudaryti galimybės kerštui už kritiką, mat TTGKK nuteistieji nariai buvo kaltinami antitarybine agitacija ir propaganda už tai, kad Komiteto dokumentai buvo žinomi ir užsienyje.
Po skundo aiškiai pastebima prieš kun. J. Kaunecką prasidėjusi KGB keršto kampanija, galbūt planuojamas ir susidorojimas. 1985 m. pavasarį ir vasarą Tauragės saugumiečiai visokiais būdais "kūrė" kunigo "nusikaltimus". Šioje akcijoje nepaskutinę vietą užėmė pats saugumo viršininkas Seveliovas, o ypatingai saugumietis Vytautas Valantinavičius. Buvo tardomi beveik visi Skaudvilės bažnyčios komiteto nariai. Saugumiečiai stengėsi įtikinti tikinčiuosius, kad kun. J. Kauneckas yra nusikaltėlis, pavojingesnis už kun. A. Svarinską, ir S. Tamkevičių, tik labai gudrus. "Mes jį sutvarkysim dar gudriau nei anuos kunigus: liudininkai jų bylose buvo netikintieji, o prieš kun. J. Kaunecką liudys vien tik tikintieji." Bažnytinio komiteto narius saugumiečiai stengėsi įtikinti, kad kunigas platina "Kroniką". Čekistai baisiausiais grasinimais reikalavo, kad parapijiečiai liudytų, jog iš kun. Kaunecko gauna "Kroniką".
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Panevėžio vyskupijos kunigų
P r a š y m a s
Mes, žemiau pasirašiusieji Panevėžio vyskupijos kunigai, rūpindamiesi, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus būtų tinkamai paminėtas, kreipiamės į Lietuvos Vyskupus ir vyskupijų Valdytojus prašydami:
1. pakviesti Šv. Tėvą Joną-Paulių II 1987 metais aplankyti Lietuvą Jubiliejaus iškilmėse;
2. prašyti šv. Tėvą Joną-Paulių II, kad Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejaus proga Garbingąjį Dievo Tarną arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbtų palaimintuoju.
Novosibirsko sritis. Pernai nuteistas Novosibirsko kunigas Josefas Svidnickis yra kalinamas Novosibirsko srityje, Kuibyševo mieste, UF 91/12 ostr. 6 brigada 61, indeksas 632350. Vasario 2 d. jį aplankę artimieji pasakoja, kad nors kunigas Josefas kaip visada giedrios nuotaikos, jo sveikata smarkiai pašlijusi — jų žodžiais tariant, atrodo "kaip nuimtas nuo kryžiaus". Maitinimas labai prastas, siuntinius išvagia kriminalistai, neseniai kunigą buvo ištikęs sunkus širdies priepuolis. Anksčiau jis dirbo virtuvėje, dabar perkeltas į kitą darbą — tampo lentas. Pasimatyti leista tik per stiklinę pertvarą, kalbėti — tik rusiškai.
* * *
Panevėžys. 1985 m. spalio 24 d. pas kraštotyrininką Joną Ruzą atėjo penki milicininkai ir, pateikę kratos orderį, apie tris valandas darė kratą. Po to atėjo apie 10 saugumiečių ir vėl išnaršė visą kambarį. Čekistai slėpė savo pavardes, nenorėdami pasisakyti. Vėliau paaiškėjo, kad vienas iš jų buvo pavarde Skudas.