Dėkojame!
Nuoširdžiai dėkojame Pabaltiečių lygai už paskirtą premiją! Tai yra visos mūsų Tautos pastangų, kovos ir kentėjimų įvertinimas ir kartu paskatinimas dar uoliau dirbti ir aukotis.
Dėkojame visiems Broliams išeivijoje, kurie remia mūsų pastangas malda, žodžiu ir kitomis galimomis priemonėmis.
Teatlygina Jiems Gerasis Dievas!
* * *
Kretinga. 1986 m. vasario 19 d. Kretingoje po sunkios ligos mirė ilgametis kalinys, ugningas kovotojas ir taurus žmogus Petras Paulaitis. Velionis palaidotas Kretingos kapinėse.
* * *
Vilnius. 1985 m. gruodžio 20 d. pas RRT įgaliotinį buvo sukviesti Lietuvos vyskupai ir vyskupijų valdytojai. Jiems kalbėjo įgaliotinis P. Anilionis ir Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Česnavičius. Paskaitos pradžioje P. Anilionis priekaištavo vyskupams bei valdytojams, kad praeito pokalbio turinys pasiekė užsienį... Įgaliotinis priminė, kad reikia stengtis, jog Lietuvos 600 metų Krikšto Jubiliejus praeitų taip gerai, kaip, jo nuomone, praėjo šv. Kazimiero jubiliejus. Priekaištavo, kad jubiliejaus komitetas, vadovaujamas vyskupo J. Preikšo, kreipėsi į Lietuvos vyriausybę, prašydamas jubiliejaus proga grąžinti Vilniaus Katedrą, šv. Kazimiero bažnyčią ir Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią. Šie prašymai nebus patenkinti, jubiliejaus metu Vilnius tikriausiai turės vyskupą arba net kardinolą, prie kurios bažnyčios jis gyvens, ta ir bus Katedra, — kalbėjo įgaliotinis. Kas liečia šv. Kazimiero bažnyčios grąžinimą, P. Anilionis patarė šv. Kazimiero vardu pavadinti bet kurią kitą Vilniaus bažnyčią, o Klaipėdos bažnyčia niekada nebus grąžinta, statykite priestatą prie esamos, — tvirtino įgaliotinis. P. Anilionis patarė vyskupams nerašyti raštų valdžios įstaigoms... Kaip blogą pavyzdį paminėjo Žagarės bažnyčios kleboną kun. Gudanavičių. Po to, kai jis parašė šmeižikišką laišką M. Gorbačiovui, nuvažiavęs į Žagarę, dvi valandas aiškinau, bet, grįžęs namo, gavau naują tokio pat stiliaus kun. Gudanavičiaus raštą. Tokius ekstremistus reikia pagaliau sutvarkyti, — karščiavosi įgaliotinis.
Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Česnavičius aiškino vyskupams ir vyskupijų valdytojams šalies ekonominius pasiekimus, neužmiršo ir Bažnyčios reikalų. Jis tvirtino, kad dėl kunigų — A. Svarinsko ir S. Tamkevičiaus — areštų kalti vyskupai. Jei patys vyskupai minėtus kunigus būtų laiku sudraudę, jie dabar nesėdėtų kalėjime, — kalbėjo pavaduotojas Česnavičius. Prelegentas ragino vyskupus ir valdytojus "energingiau drausminti dar laisvėje esančius ekstremistus."
Šmeižtas, — tvirtino Česnavičius, — kad valdžia kišasi į Seminarijos reikalus! Juk jūs patys sudarėte Seminarijos statutą, programą. Į egzaminų pažymius mes nesikišame, bet žiūrėti, kad klierikų ir dėstytojų tarpe nebūtų antitarybiškai nusiteikusių asmenų, mes ne tik turime teisę, bet ir pareigą... Šmeižtas, kad valdžia kišasi į vyskupų ir kunigų skirstymus. Skiriate jūs, o mes tik tvirtiname ir registruojame, aišku, mes turime teisę ir neregistruoti socialistinei santvarkai nenaudingų paskyrimų, — tęsė savo kalbą Česnavičius. Dėl šv. Tėvo atvykimo į Lietuvą buvo paaiškinta, kad tai ne vyskupų ir Lietuvos vyriausybės kompetencijoje. Tai Maskvos ir Vatikano reikalas, o tarp jų nėra diplomatinių santykių... Argi galima kviesti žmogų į Tarybų Sąjungą, — dėstė prelegentas, — kuris komunizmą ir socialistinę santvarką pavadino XX amžiaus gėda, o audiencijoje priėmė pagarsėjusią antitarybininkę žydę Sacharovo žmoną.
Po paskaitos vyskupai ir vyskupijų valdytojai buvo nuvežti į kino studiją, kur jiems demonstravo naują dokumentinį filmą apie tariamą Katalikų Bažnyčios laisvę Lietuvoje. Filmas sudarytas iš įvairių bažnytinių iškilmių, kuriose dalyvavo Lietuvos vyskupai. Jis aiškiai skirtas užsienio propagandai. Retos šventinės iškilmės nepridengs skaudžios persekiojamos Bažnyčios kasdienybės.
* * *
Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos
Ordinarui Arkivyskupui Liudvikui Poviloniui
Nuorašai: Lazdijų, Jonavos ir Kėdainių rajonų LDT
vykdomųjų komitetų pirmininkams
RRT įgaliotinis P. Anilionis
P r a n e š i m a s
Pranešame, kad Kapčiamiesčio religinės bendruomenės kleb. kun. Ignas Plioraitis, Panoterių kleb. kun. V. K. Pesliakas, Josvainių kleb. kun. L. Kalinauskas trukdo tikintiesiems pasirašyti 1968 metų pavyzdžio sutartį su rajono vykdomaisiais komitetais dėl naudojimosi maldos namais ir juose esančiu kulto inventoriumi. Primename, kad respublikoje liko nesudarę sutarčių tik minėtos trys bendruomenės.
Prašome paveikti kun. Plioraitį, Pesliaką ir Kalinauską, kad jie nesikištų į religinės bendruomenės ūkinius reikalus ir netrukdytų tikintiesiems pasirašyti sutartį ne vėliau š.m. vasario 1 d.
Priešingu atveju, Religinių reikalų įgaliotinio įstaiga, remiantis įstatymais, duos sutikimą Lazdijų, Jonavos ir Kėdainių rajonų vykdomiesiems komitetams Kapčiamiesčio, Panoterių ir Josvainių religinių bendruomenių maldos namus panaudoti kitiems reikalams.
Be to, pranešame, kad ateityje Kapčiamiesčio, Panoterių ir Josvainių religinėms bendruomenėms dvasininkų neregistruosime, nes šios parapijos neturės maldos namų.
Laukiame Jūsų sprendimo.
* * *
Vilkaviškio Vyskupijos Arkivyskupui
Liudvikui Poviloniui
RRT įgaliotiniui Petrui Anilioniui
Kapčiamiesčio parapijos tikintieji
P a r e i š k i m a s
(...) Pagal 1976 m. liepos 28 d. LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo patvirtintus Religinių susivienijimų nuostatus tikintiesiems atimama sąžinės laisvė, ateistai grubiai kišasi į Bažnyčios vidaus reikalus ir yra pažeidžiamas Konstitucijos 52 straipsnis.
Čia suminėti keli Religinių susivienijimų nuostatų straipsniai, kurie mums, tikintiesiems, nepriimtini:
1/3 str. kalba apie religinės bendruomenės tikinčiuosius piliečius, sulaukusius 18 metų amžiaus. Pagal šį straipsnį, jaunesni, kaip 18 m. neįeina į religinę bendruomenę ir negali dalyvauti pamaldose. Reiškia, mūsų vaikai negali melstis. Šis straipsnis griauna mūsų, tikinčiųjų, šeimas. Kodėl ateistai gali vykdyti ateistinio auklėjimo kompaniją, nelaukdami 18 metų?
2/18 str.: "Dėstyti tikybą galima tik dvasinėse mokyklose."
Klausimas: kur Kapčiamiestyje yra tokia mokykla, kurioje mūsų vaikai galėtų mokytis tikėjimo tiesų? Kadangi čia tokios mokyklos nėra, o kitur mokytis tikėjimo tiesų neleidžiama, mes, tikintieji, suprantame, kad šis straipsnis atima mums sąžinės laisvę.
3/19 str.: "Kulto tarnų veiklos rajonas apribojamas... "Mes, tikintieji, suprantame, kad kunigų veiklą tvarko vyskupas, o ne tikintieji, juo labiau ne ateistai.
4/22-25 str.: "(...) tikinčiųjų paaukotas turtas kulto reikalams priklauso valstybei". Mes, tikintieji, aukodami lėšas Bažnyčiai, neturime jokio tikslo jas atiduoti valstybei ar valdžios ateistams. Apie šį turto paskirstymą kalba 4 str., kai tikinčiųjų suaukotos aukos nuplaukia į ateistų glėbį. Tai yra tikinčiųjų apiplėšimas.
5/30-44 str. Net dvylika straipsnių kalba ir kartu grasina mums, tikintiesiems, kad bažnyčia gali būti uždaryta, gali būti apkaltintas kunigas ir parapijos vykdomasis komitetas, kad gali būti iš mūsų atimtas kunigas. Tai yra religinės laisvės pažeidimas. Šiuo atveju gali spręsti tik dvasinė vyriausybė kartu su tikinčiaisiais.
1985 m. spalio mėn. pabaigoje Kapčiamiesčio apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkė Elvyra Garbenčienė išsikvietė kleboną kun. Igną Plioraitį, parapijos vyk. kom. pirmininką Bronių Miliauską, sekretorę Janiną Margelienę ir prie liudininkės, Kapčiamiesčio apyl. sekretorės Veronikos Stravinskienės supažindino su Religijų reikalų tarybos įgaliotinio P. Anilionio raštu:
Religijų reikalų tarybos prie TSRS
Ministrų Tarybos įgaliotinis
P a s k u t i n i s į s p ė j i m a s
Kapčiamiesčio religinės bendruomenės vykdomajam organui: Broniui Miliauskui, Petro, Lazauskienei Genei, Vinco, Mikaloniui Antanui, Mato.
Nustatyta, kad Kapčiamiesčio katalikų bendruomenės organas, nežiūrint daugkartinių vietinės valdžios raginimų, neorganizavo parapijos steigėjų (dvidešimtuko) pasirašyti naujo pavyzdžio sutarties su rajono vykdomuoju komitetu dėl nemokamo naudojimosi maldos namais ir juose esančiu kulto inventoriumi, meno bei kultūros vertybėmis.
Reikalauju Kapčiamiesčio bendruomenės vyk. organą iki š.m. lapkričio 1 d. sudaryti sutartį su Lazdijų raj. vyk. komitetu dėl naudojimosi maldos namais. Įspėju vyk. organo narius, kad, nesudarius sutarties, religinei bendruomenei gali būti panaikinta registracija, o bažnyčia, kadangi naudojama be sutarties, uždaryta.
(antspaudas) Tarybos įgaliotinis P. Anilionis
(parašas)
Po įspėjimu nė vienas iš minėtų parapijos asmenų nepasirašė. Susidarius tokiai padėčiai, po paskutinio įspėjimo, mes, Kapčiamiesčio parapijos tikintieji, esame priversti pasirašyti ant sutarties blankų, nes gali būti uždaryta bažnyčia ir iš mūsų parapijos atimtas kunigas.
Vykstant bet kokiai bažnyčios apžiūrai, greta valdžios atstovų, iš tikinčiųjų pusės įsipareigoja dalyvauti ne mažiau kaip penki asmenys.
Kapčiamiestis, 1986 m. sausio mėn. Tikinčiųjų parašai:
(Pasirašė šimtas trys Kapčiamiesčio parapijos tikintieji)
Pogrindinis Tikinčiųjų teisėms ginti komitetas parašė raštą Nr. 7, adresuotą vienam Lietuvos kunigui, kurio veikla ir pažiūros ėmė įtartinai per dažnai sutapti su saugumiečių peršamomis idėjomis. Rašto tikslas — pakviesti šį faktą permąstyti, o ne žeminti ar smerkti patį kunigą. Klysti yra žmogiška, bet klaidoje pasilikti...
Duok, Dieve, kad visi saugumo klaidinamieji būtų tvirti, išmintingi ir nepasiduotų klasta apgaunami. Kviečiame neužmiršti šios intencijos savo maldose.
* * *
Vilnius. Neseniai visos vyskupijų kurijos gavo Lietuvos Liturginės komisijos pirmininko kun. V. Aliulio raštą, kuriame rašoma:
"Esame painformuoti, kad kaip valstybiniuose, taip ir mūsų leidiniuose neturi būti biografijose ar nekrologuose minimi vadinami asmenybės kulto laikų represavimo faktai. Todėl nekrologe kunigo, kuris buvo įkalintas, pavyzdžiui: nuo 1949 m. iki 1957 m., reikia rašyti: "...iki 1949 m. buvo... klebonas. Nuo 1957 m. pradėjo dirbti kaip... altaristas ir pan.... o paties 1949-1957 m. tarpsnio neminėti."
Mat kaip! Kunigo nekrologe neminėti visos eilės metų, pačių brandžiausių kunigiško gyvenimo metų! Kodėl? Gal todėl, kad visi galvotų, jog kunigas tais metais buvo metęs kunigystę? Ar todėl, kad prisidėti prie tolimesnio mūsų tautos istorijos klastojimo.
Vienas pamokslininkas, laidojant kunigą, užuot atvirai pasakęs, kad velionis kentėjo lageryje, išsireiškė, kad jis turėjo priverstines atostogas. Tikintieji buvo pasipiktinę, pamokslininką įspėjo ne tik kunigai, bet ir patys tikintieji.
* * *
Kaunas. RRT įgaliotinis P. Anilionis grubiai kišasi į kunigų skirstymus. Vilkaviškio vyskupijos kurija norėjo į žuvusio kun. J. Zdebskio vietą paskirti Rudaminos parapijos klebonu kun. J. Gražulį, po to kun. Petrą Dumbliauską. Įgaliotinis pareiškė, kad šie kunigai negali būti Rudaminos klebonais, nes, jeigu jie dirbs Rudaminoje, jo įsitikinimu, prie kun. J. Zdebskio kapo prasidės stebuklai ir kun. J. Zdebskis bus paskelbtas šventuoju.
Buvo sudarytas kitas skyrimų ratas ir pasiūlyta kun. J. Gražulį paskirti Metelių parapijos klebonu, bet P. Anilionio įstaiga ir šį kartą užprotestavo, beklebonaudamas Meteliuose, bus arti savo brolio Antano Gražulio, kuris gali jį "blogai" veikti ir suformuoti ekstremistu.
* * *
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui
Michailui Gorbačiovui
Nuorašai:
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
RRT įgaliotiniui P. Anilioniui
Alytaus miesto Vykdomajam komitetui
Kun. Antano Gražulio, gyv. Lietuvoje,
Alytaus m., Pušyno 6,
P a r e i š k i m a s
Jau treji metai, kaip Alytaus miesto vykdomasis komitetas mane baudžia administracine bauda.
1984 m. sausio mėn. 5 d. administracinė komisija, susidedanti iš pirmininkės B. Butvinienės, sekretorės Lėlienės, narių — Petraitienės ir Smičienės, nubaudė mane pagal Alytaus miesto Tarybos 1982 m. kovo 24 d. sprendimą 10 rub. bauda, kad "1983 m. gruodžio 28 d. apie 19 val. 30 min. maldos namų šventoriuje per garsiakalbį transliavau pamaldas ir tuo trukdžiau aplinkiniams gyventojams rimtį".
Neteko girdėti oficialaus viešo įstatymo, draudžiančio per garsiakalbį transliuoti pamaldas. Juk viešai naudojamasi garsiakalbiais per tarybines šventes, pvz., Alytuje per Naujuosius Metus gatvėje būna per garsiakalbius taip garsiai transliuojama, kad net trukdo pamaldas bažnyčios viduje. Iš "Nemuno" restorano kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį sklinda garsas iki 1-2 val. ryto, trukdantis poilsį, o už tai niekas nebaudžia. Ar tai ne diskriminacija?
1985 m. vasario 14 d. ta pati Alytaus miesto administracinė komisija pagal 124 nutarimą nubaudė mane 50 rub. bauda, kad 1984 m. gruodžio mėn. 18 d. (iš tikrųjų 26 d.) Alytaus bažnyčios šventoriuje surengiau ikimokyklinio amžiaus vaikams Kalėdų eglutę. Tuo, esą, sukėliau triukšmą, pažeidžiau viešąją tvarką, pažeisdamas ir LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1966 m. V. 12 d. įsaką."
Eglutė buvo surengta ne tik ikimokyklinio amžiaus vaikams, bet ir jų tėvams. Kalėdų senelis prie kalėdinės eglutės pasveikino visus pamaldų dalyvius — tiek suaugusius, tiek vaikus. Triukšmą kėlė, kaip kalbėjo žmonės, atsiųsti netikinčių tėvų paaugliai.
1986 m. sausio 16 d. administracinė komisija, susidedanti iš pirmininko A. Apanovo, pav. G. Čiapo, sekretorės J. Lėlienės ir narės J. Smičienės, pagal nutarimą Nr. 65 nubaudė mane 50 rub. bauda. Priežastis: ant maldos namų sienos pakabintas apšviestas kryžius, šalia iliuminacija su užrašu "Sveiki sulaukę šventų Kalėdų" ir pakyla su Trakų pilies vaizdu. Po pamokslo vaikams buvo dalinami šventi paveikslėliai. Tuo buvo pažeistas LTSR administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 str."
Administracinė komisija mano, kad apšviesta eglutė, kryžius, užrašas, pamokslas ir pakyla, ant kurios nupieštas Trakų pilies vaizdas, neturi ryšio su kulto atlikimu. Žodį "kultas" 1985 m. Tarptautinių žodžių žodynas aiškina taip: "... garbinimas, religiniai veiksmai... giesmės."
Taigi, religinis kultas — tai Dievo garbinimas, o apšviestas kryžius, pasveikinimas, pamokslas (kurį, tarp kitko, sakiau ne aš), tikinčiųjų giesmės ir šventi paveikslėliai — argi ne Dievo garbinimo formos? O kaip Dievą bažnyčioje ir šventoriuje garbinti, nustato ne vykdomasis komitetas, bet dvasinė vyriausybė. Mūsų bažnytėlė maža, didžiųjų švenčių metu daug žmonių nesutelpa, todėl tenka paruoša sveikinimui šventorių.
Pamaldose dalyvavo mišri publika, t.y., ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Čia jie visi meldėsi pagal Kalėdų šventės tradicijas: juos visus pasveikino Kalėdų senelis. Šias Kalėdų eglutės ir Kalėdų senelio religines tradicijas ėmė pamėgdžioti ir tarybinė mokykla: eglutę perkėlė į Naujus Metus. O Kalėdų senelį pavadino Seniu Šalčiu. Todėl joks sveiko proto žmogus ir joks įstatymas negali Kalėdų eglutės, Kalėdų senelio tradiciją laikyti nusikaltimu. Jei ši tradicija bloga, baustina, tai kodėl ją pasisavino tarybinė valdžia?
Argi tokie užpuldinėjimai, baudimai nekompromituoja pačių pareigūnų? Kurioj kitoj valstybėje baudžiama už tokius nekaltus dalykus?
(...) Prašau atšaukti paskirtą baudą ir patvarkyti, kad pareigūnai nebekartotų tokių, juos kompromituojančių, išsišokimų.
Alytus, 1986.1.30.
* * *
Ūdrija (Alytaus raj.). Praėjusią vasarą už vaikų katekizaciją 50 rub. bauda buvo nubaustas Ūdrijos klebonas kun. Vytautas Insoda.
* * *
Tytuvėnai (Kelmės raj.). 1985 m. rugpjūčio 21 d. į Tytuvėnų bažnyčią, kur dirba kan. Liudvikas Semaška, rinkosi kurso draugai, 1948 m. baigę Kauno Kunigų seminariją. Iškilmingose pamaldose dalyvavo daug tikinčiųjų, tarp jų nemaža dalis jaunimo. Po iškilmių jaunimas pasveikino kunigus, įteikė gėlių. Visa tai buvo fotografuojama. Po pamaldų prie fotografo prišoko saugumietis, atėmė foto aparatą, apšvietė juostas ir, prigrasinęs daugiau nefotografuoti, pasitraukė.
* * *
Balbieriškis (Alytaus raj.). 1985 m. spalio mėnesį Balbieriškio bažnyčioje prel. Mykolo Krupavičiaus 100-jų gimimo metinių proga jo giminės ir artimieji užprašė šv. Mišias. Jas aukojo ir pamokslą pasakė Alytaus dekanas, Balbieriškio klebonas kun. Juozas Berteška. Valdžia tai palaikė dideliu nusikaltimu. Už prel. M. Krupavičių laikyti šv. Mišių negalima, — mat jis, anot pareigūnų, antitarybininkas. Už šį "nusikaltimą" kun. J. Berteška buvo valdžios išbartas.
* * *
Širvintai. 1986 m. kovo 18 d. į Širvintų raj. vyk. k-tą buvo sukviesti rajono parapijų bažnytiniai komitetai. Įgaliotinis P. Anilionis pustrečios valandos aiškino susirinkusiems XXVII partijos suvažiavimo medžiagą, akcentuodamas pilną tikėjimo laisvę. Tikintiesiems paklausus, ar jie gali kaimuose be kunigo rengti gegužines pamaldas, įgaliotinis griežtai užprotestavo. Be to, prelegentas barė susirinkusius dėl Vėlinių eisenų į kapines ir kaip pavyzdį paminėjo Kiauklių parapiją, kurios klebonas kun. R. Puzonas už eiseną į kapines nubaustas 50 rub. bauda, o Čiobiškio parapijos klebonas kun. Kastytis Krikščiukaitis nubaustas 30 rub. bauda.
* * *
Kaunas. 1986 m. sausio 15 d. į Kauno miesto vyk. k-tą pas pirm. pav. Kazakevičių buvo iškviestas Kauno m. Petrašiūnų šv. Pauliečio bažnyčios kleb. Albinas Graužinis ir Karmelitų šv. Kryžiaus kleb. kun. Kazimieras Statkevičius. Pirmininko pavaduotojas kaltino kunigus, kad jie globoja ekstremistus, leidžia bažnyčiose rinktis įvairioms jaunimo sueigoms ir t.t. 1985 m. gruodžio 29 d. bažnyčiose surengtą Kalėdų senelio šventę pavaduotojas piktai vadino antitarybiniu spektakliu. Klebonai paaiškino, kad prie bažnyčiose papuoštų eglučių rinkosi parapijų tikintieji su savo vaikais... O kokia eglutė be senelio? Kaip prie visų eglučių, taip ir čia, vaikai deklamavo eilėraščius. Kazakevičius reikalavo, kad klebonai uždraustų bažnyčiose reikštis ekstremistams (kaip pavyzdį paminėjo A. Raižytę), neleistų rinktis jaunimui ir neorganizuotų jokių spektaklių. Petrašiūnų klebonas kun. A. Graužinis paaiškino, kad A. Raižytė dirba bažnyčioje, darbą atlieka gerai. Pavaduotojas užsirūstino: "Žinom, kaip ji dirba!" — šaukė Kazakevičius, — tegul valo bažnyčią ir atlieka tai, kas jai priklauso, o neorganizuoja įvairiomis progomis antitarybinius spektaklius, vadovauja jaunimui!" Pavaduotojas priminė klebonui Graužiniui praėjusių metų velykinę procesiją, kurioje adoruotojos, pasipuošusios žaliais, geltonais, raudonais rūbais nešė juostas, už ką klebonas pavasarį buvo kviečiamas pas Kauno m. Panemunės raj. vyk. k-to pirm. pav. Bužinskienę ir RRT įgaliotinį P. Anilionį.
* * *
Šiauliai. 1986 m. kovo 20 d. atvykęs į Šiaulius RRT įgaliotinis "švietė" Šiaulių miesto ir rajono religinių bendruomenių dvidešimtukus. Anilionis aiškino KP suvažiavimo nutarimus kuriuose iškeliamas visapusiškas tikinčiųjų lygiateisiškumas su ateistais. Niekas neturi teisės persekioti ar teisti asmenis dėl jų įsitikinimų. Niekas neturi teisės įrašyti į bet kokius dokumentus ar pažymas, kad jie yra tikintys, — čia yra kiekvieno sąžinės reikalas, — aiškino įgaliotinis. Jis net perskaitė kelis straipsnius iš Konstitucijos, kuriais garantuojama piliečių sąžinės laisvė.
Eitynės leidžiamos tik per dainų šventes, gegužės pirmąją, per revoliucijos dieną, tik jokiu būdu ne į Šiluvą, nes ten esą blogi tikslai — nuversti tarybinę santvarką.
Lektorius labai smerkė areštuotus kunigus ir, jo žodžiais tariant, kitus ekstremistus, kurie, prisidengę religija šmeižia tarybinę tikrovę. Taip pat pasakojo, kad 1985 m. Lietuvoje buvo apiplėšta 30 bažnyčių, bet piktadariai dėka tarybinių pareigūnų visi sugauti ir nubausti.
įgaliotinis džiaugėsi, kad Šiaulių miesto bažnyčios nebuvo apiplėštos. Baigęs kalbėti, paprašė klausimų. Atsistojęs salėje Juozas Šileikis pasakė, kad netiesa, jog Šiauliuose nebuvo įsiveržę piktadariai į bažnyčias. Tai būna gan dažnai. Šią žiemą irgi buvo įsilaužę, net kelias durų spynas apdraskė, tik duris atidaryti nepavyko, tuomet išdaužė langus, sugadino vitražus ir virvių pagalba susileido į vidų, bet šeimininkavo neilgai — lendant prie tabernakulio, įsijungė signalizacija, reikėjo bėgti, paliekant ne tik laimikį, kurį jau buvo pasiruošę, bet ir savo plėšimo įrankius, specialų maišą ir virves ant langų. Pas mus tokių piktadarių niekas neieško, o jei tikintieji patys sugauna ir atveda į miliciją, vis tiek jų niekas nebaudžia, — kalbėjo J. Šileikis.
Prieš keletą metų Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčioje ant altoriaus bažnyčios tarnai pastebėjo rusų tautybės moterį, besidairančią ką nors vertingesnio pavogti. Minėta "viešnia" buvo nugabenta į miliciją. Tarybiniai pareigūnai tik pareikalavo, kad vagilka atsiprašytų kleboną. Tuo viskas ir baigėsi.
Kitą kartą, dienos metu, 4 jaunuoliai bažnyčioje prisirinko, kas tik jiems patiko, daugiausia kilimų. Šventoriuje juos pastebėjo bažnyčios tarnai — vienas buvo sugautas. Išsigandęs išdavė ir kitus. Viskas buvo perduota milicijai. Bažnyčioje dirbantiems daug kartų teko lankytis milicijoje, kol pagaliau jiems paaiškino, kad minėti jaunuoliai nieko nepadarė, neįvykdė jokio nusikaltimo, jie veikė ateistiniais pagrindais.
Toliau J. Šileikis užprotestavo, kad netiesa, jog nerašoma į dokumentus, kad yra tikintis. Aš su džiaugsmu sutikčiau, kad mano pase būtų atžyma, jog esu katalikas... O mano visiems trims vaikams, besimokantiems V vidurinėje mokykloje, charakteristikose atžymėta, kad jie tikintys ir dargi fanatiškai, o dukters Vitos charakteristikoje apibūdinta visa šeima — "mergaitė giliai tikinti, visa šeima tvirtai laikosi religinių įsipareigojimų, o tėvas tuo viešai didžiuojasi. Individualūs pokalbiai ir auklėjimas nedavė jokių rezultatų."
J. Šileikio kalba nepatiko įgaliotiniui, ypatingai, kad paminėjo rusų tautybės moterį.
Be to, įgaliotinis piktinosi Mečislovu Jurevičių, kuris, anot jo, kruvinomis rankomis ir, atsėdėjęs 25 metus, nepasitaisė, — vadovavo Meškuičių (į Kryžių kalną) eisenai ir buvo nubaustas trims metams kalėti.
* * *
Mosėdis (Skuodo raj.). 1985 m. gruodžio mėnesio naktį iš 30 d. į 31 d. iš Mosėdžio bažnyčios šventoriaus vartų buvo pagrobtos statulėlės: Mykolo Archangelo, tikinčiųjų labai branginama, ir šv. Florijono. Vagys atsinešė kopėčias ir, pasiėmę statulėles, paliko jas prie vartų. Nors statulėlės yra saugomos valstybės kaip dailės paminklai, tačiau valdžia nelabai jų ieško.
Tuo pačiu metu buvo apiplėštos ir kitos Žemaitijos koplytėlės.
* * *
Musninkai (Širvintų raj.). 1986 m. vasario 13 d. Musninkų parapijoje buvo laidojamas Paširvinčio kaimo gyventojas Leonas Sadzevičius. Velionio dukra Raudeliūnienė dirba rajoninėje Širvintų ligoninėje LCR skyriaus vedėja. Rajono partijos sekretorius perspėjo gydytoją Raudeliūnienę, kad ši, laidojant tėvą, neitų į bažnyčią, priešingu atveju,. — tegul rašo pareiškimą išeiti iš darbo.
* * *
Skaudvilė (Tauragės raj.). 1986 m. vasario 21 d. mirė kun. Stanislovas Sakutis. Kunigą pašarvojo bažnyčioje, kur kasdien rinkosi minios žmonių, ypatingai vakarais. Norint sutrukdyti tikinčiųjų dalyvavimą pamaldose, sekmadienį vasario 23 d., buvo surengta apylinkės žiemos šventė. Bet bažnyčia buvo vis tiek pilna žmonių. Sekmadienį giedoti "Kalnus" už mirusįjį nutarė Adakavo tikintieji. Valdžia tą vakarą paskelbė adakaviečiams nemokamą koncertą kultūros namuose. Autobusai į koncertą žmones vežė taip pat nemokamai. Tikintieji pasinaudojo proga nuvažiuoti į Skaudvilę, bet nuėjo... į bažnyčią, ir salė, kur turėjo vykti koncertas buvo tuščia. Vasario 25 d., laidotuvių dieną, Vaidilų tarybinis ūkis įpareigojo visus dirbančius pasirašyti, kad dalyvaus ūkio ataskaitiniame susirinkime. Autobusas vežiojo žmones, bet žmonės ir šį kartą nuėjo į bažnyčią. Mokykloje mokiniai buvo įspėti, kad už dalyvavimą kunigo laidotuvėse skaudžiai nukentės. Uolesniems bažnyčios lankytojams mokytojai pakuždėjo: "Ateikite rytą į mokyklą, užsirašykite, kad esate, o vėliau — po pamokos kitos, niekieno nepastebėti, nueisite į laidotuves." Bet, mokiniams susirinkus, mokykla tapo kalėjimu: mokinių knygos buvo užrakintos, išėjimus saugojo mokytojai, o mokiniai buvo suvaryti į salę susirinkimui. Paprastai, per pertraukas mokiniai bėgioja į parduotuves, tą dieną niekas negalėjo išeiti. Nežiūrint visų priemonių, laidotuvėse dalyvavo didelės minios tikinčiųjų.
Po laidotuvių miesto vykdomojo komiteto pirmininkė Bernikienė; siuntė raportus aukštesnėms instancijoms apie laidotuvių dalyvius.
* * *
Kiaukliai (Širvintų raj.)- 1985 m. lapkričio 18 d. į Širvintų rajono vykdomąjį komitetą buvo sukviesti Kiauklių bažnytinio komiteto nariai: Stasys Andrikonis, Vytautas Janusevičius, Stasys Barkauskas, Juozas Maukia, Vaclovas Dijokas. Juos priėmė RRT atstovas Kizas. Kartu buvo vienas nepažįstamas pareigūnas. Kizas piktinosi viskuo: eisena į kapines, vaikų katekizacija, pamokslais, kuriuose buvo minimi kunigai — kaliniai. Komiteto nariai drąsiai gynė savo kleboną, — aiškindami, kad Vėlinių procesija niekam netrukdo, o dėl varpų skambinimo, kurie būk tai trukdė mokiniams pamokas, tai vis tik labiau triukšmą kėlė specialiai pasiųstos mašinos su žvyriumi paskui tikinčiųjų eiseną. Ėjimas į kapines yra daugiametė parapijos tradicija ir tikintieji reikalavo, kad klebonas eitų kartu. Parapijiečiai aiškino, kad klebonas kun. R. Puzonas jiems labai geras: vienodai traktuoja visus parapijiečius, visur, kur tik gali, padeda, o valdžios priekaištai — tai tik niekuo nepagrįstas tuščias kerštavimas.
Valdžios atstovas išdrįso meluoti, kad tik jų parapija iš visų Lietuvoje esančių parapijų surengė Vėlinių procesiją. Šmeižė suimtus kunigus, taikydamas, kad jie iš sakyklų raginę šaudyti komunistus.
Lapkričio 22 d. parapijos komiteto nariai išsiuntė RRT įgaliotiniui ir "Valstiečių laikraščio" redakcijai skundą dėl sutrukdytos Vėlinių procesijos. Po protestu pasirašė 57 žmonės. Gruodžio 25 d. parapijos komitetas gavo P. Anilionio atsakymą, kad jų skundas persiųstas svarstyti Širvintų rajonui. "Valstiečių laikraštis" gruodžio 21d. atsakė kiaukliečiams straipsniu "Iš nepaskelbtų laiškų", apkaltindamas katalikų bendruomenės vadovus ir kun. R. Puzoną religinių nuostatų pažeidinėjimu.
Gruodžio 18 d. į parapijos kleboniją prisistatė apylinkės pirmininkas Vladas Karaliūnas su keliais darbuotojais ir perskaitė Kiauklių aštuonmetės mokyklos mokytojų raštą, prašant jį uždrausti klebonui skambinti varpais darbo dienomis nuo 9 iki 16 val., atseit, trukdo pamokas. Klebonas paaiškino, kad paskirti laidotuves kitu metu nėra galimybių. Pirmininkas surašė aktą dėl Vėlinių procesijos.
1985 m. gruodžio 25 d. — pirmąją šv. Kalėdų dieną, kun. R. Puzonas buvo kviečiamas atvykti į rajoną, kur bus svarstoma jo administracinė byla. Kunigas į rajoną nenuvyko, nuvykę kai kurie bažnytinio komiteto nariai sumokėjo 10 rub. baudą už Vėlinių procesiją.
