K R O N I K A

Rugpiūčio 1 pasibaigė Tarybų Sąjungos iniciatyva sušaukta Europos tautų konferencija Helsinkyje. Šis pasaulio galingųjų žaidimas iššaukė milijonų širdyse kartėlį ir nusivylimą. Dėl naftos, kviečių, biznio ir asmeninių kontaktų nebematomą žmonių ir tautų kančių.

Ką mums, Lietuvos katalikams, duos išgarbintoji Helsinkio konferencija, jei mums neduodama lietuvių kalba net pilno „Baigiamojo akto" teksto, jei mes iki šiol nesupažindinti su „Visuotine žmogaus teisių deklaracija" ir kitais tarptautiniais dokumentais? Mes dėkojame Apvaizdai, kad ji šiems, klasta pažymėtiems laikams, pašaukė tokius vyrus, kaip Nobelio premijos laureatą A. Solženicyną, akademiką Sacharovą ir kt., kurie perduoda pasauliui mūsų dejones, kančias ir lūkesčius, kurie laiku budina šios žemės galinguosius iš susnūdimo ir abejingumo.

„LKB Kronika", kol Viešpats leis jai gyvuoti, ir toliau pateiks faktus, kaip Tarybų Sąjungoje laikomasi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Helsinkio nutarimų dvasios ir raidės.

. . . Daugiau...

1975 m. gegužės mėnesį suėjo 30 metų, kai pasibaigė II-sis pasaulinis karas, pareikalavęs daug kančių ir aukų. Tas jubiliejus, kaip Tarybų Sąjungos triumfo šventė, buvo iškilmingai paminėtas ir Lietuvoje. Tačiau Lietuvos katalikams šis jubiliejus sutapo su kitomis, beje, skausmo ir liūdesio metinėmis: prieš 30 metų ateistinė valdžia Lietuvoje pradėjo atvirą, grubų ir atkaklų karą prieš tikinčiuosius, ypatingai prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią. Šis doriems žmonėms baisus karas tebesitęsia ir dabar. Vengdami nemalonių persekiojimų, daugelis lietuvių savo tikėjimą yra priversti slėpti taip, kaip pirmųjų amžių krikščionys.

1945 - 1946 metais beveik visose Lietuvos bažnyčiose dar buvo laikoma įprastais reiškiniais vaikų bažnytiniai chorai, moksleivių pamaldos (drauge dalyvaujant ir mokytojams), moksleivių rekolekcijos, vaikų katekizacija ir tikybos pamokos bažnyčioje pagal klases. Tačiau jau tada šią tikinčiųjų ir Bažnyčios „toleranciją" daug kas suprato kaip tylą prieš didelę audrą. Tos audros ilgai laukti neteko. Netrukus buvo suimti beveik visi Lietuvos vyskupai. Vienas iš jų — vyskupas Borisevičius — paskubomis buvo nuteistas sušaudyti. Prasidėjo masiniai kunigų areštai, jų tardymai, kankinimai, teismai su nuosprendžiais net iki 25 metų. Tuo pačiu prasidėjo bažnyčių uždarinėjimai, visiems tikintiesiems brangių ir šventų vietų naikinimas, jų išniekinimas. Per labai trumpą laiką, iki 1950 metų (tais metais buvo švenčiamas Lietuvos įjungimo į Tarybų Sąjungos sudėtį I-sis dešimtmetis) vien tik Vilniuje ir Kaune buvo uždaryta apie 50 katalikų bažnyčių ir pusiau viešų koplyčių, uždrausta naudotis kapų koplyčiomis (vėliau kai kurios iš jų, naikinant kapus, buvo nugriautos, išsprogdinti Trys Kryžiai Vilniuje, nugriauti kryžiai bei koplytėlės gatvėse ir aikštėse. Lietuvos įjungimo į Tarybų Sąjungos sudėtį 25-ųjų metinių išvakarėse vienu metu buvo išsprogdintos 35 Vilniaus Kalvarijų koplyčios, tuojau pat pašalinant griuvėsius taip, kad niekas neprimintų tų koplyčių buvimo vietų. Žemiau pateikiame sąrašą tiktai Vilniaus ir Kauno miestų uždarytų bažnyčių ir koplyčių su trumpais nurodymais (jie nėra pilni), kaip jos laiko bėgyje buvo naudojamos po uždarymo.

. . . Daugiau...

Pastaraisiais metais dar uoliau stengiamasi sumažinti praeities lietuvių kultūros įtaką, nustumti užmarštin jos ryškiausių ir garsiausių kūrėjų palikimą, iškeliant ir liaupsinant vien tik tarybinio laikotarpio komunistinius veikėjus. Tautos istorija bandoma suskliausti keliasdešimties metų rėmuose, pradedant ją nuo 1917 metų. Šią vasarą Vilniuje įvykusioje Pabaltijo istorikų konferencijoje įsakmiai buvo pabrėžta istorikams visą dėmesį nukreipti į tarybinį laikotarpį. Be abejo, tai iš anksto suplanuota ir nuosekliai vykdoma tautos praeities kultūros ignoravimo politika.

Praėjusiais metais Lietuvoje triukšmingai buvo švenčiamos 30-sios „išvadavimo" metinės. Sukviesta ir vaišinta daug „vaduotojų", kurių nemaža dalis visiškai nedalyvavo karo veiksmuose Lietuvos teritorijoje. Pristatyta naujų paminklų Lietuvai nenusipelniusiems asmenims, kiekviename rajone pastatyta „išvadavimo" atminimui skirti akmenys, nesigailėta didelių lėšų tarybinių karių kapinėms išpuošti.

Šią vasarą dar triukšmingiau atšvęstos 35-sios tarybų valdžios Lietuvoje atkūrimo metinės. Nesigailėta Rusijos svečiams brangių vaišių, Lietuvos kurortų, pastatyta naujų „atminimo" akmenų, naujų paminklų Lietuvai nežinomiems asmenims.

. . . Daugiau...

„LKB Kronika" yra rašiusi apie tikinčiųjų: P. Plumpos, P. Petronio, J. Stašaičio, V. Jaugelio, J. Gražio ir N. Sadūnaitės teismus. Šie asmenys buvo teisiami už tai, kad daugino religinę literatūrą, „LKB Kroniką" ir panašius leidinius.

Liepos mėnesio viduryje „LKB Kroniką" pasiekė išsami informacija apie Petro Plumpos - Pluiro kalinimą Permės lageryje. Panašiose sąlygose šiuo metu randasi Pov. Petronis, Juozas Gražys ir N. Sadūnaitė.

P. Plumpa, prieš išvežant į Rusiją, visą savaitę buvo laikomas karceryje. Išvežant iš Vilniaus, buvo įkištas į vagoną su kriminalistais, nors politinius kalinius turėtų laikyti atskirai. Per ištisus du mėnesius Plumpa buvo mėtomas tarp galvažudžių ir plėšikų, kurie visokiais būdais rodė savo žvėriškus sugebėjimus. Vieni atėmė šiltus importinius batus, kuriuos žmona jam įdavė Vilniuje, kiti nuvilko vatinuką, treti pasiėmė kepurę, pirštines ir kt. Buvo ir tokių, kurie, prispyrę Plumpą kampe, bandė iškvosti visas bylos smulkmenas, o nieko neišgavę, nurengė iki apatinių rūbų ir grasino išleisti žarnas. Maisto produktų Plumpa į lagerį taip pat nieko nenusivežė — viskas buvo atimta vagonuose, o priedo, dar buvo apspardytas. Visa tai buvo daroma žinant viršininkams, nes Plumpa juos įspėdavo, jog yra nuteistas pagal politinius straipsnius ir turėtų būti vežamas atskirai.

. . . Daugiau...

Kaunas. 1975 rugpiūčio 14 prie Babtų Saugumo komiteto pareigūnai prisivijo Marytės Vitkūnaitės vairuojamą mašiną „Žiguli", kurioje buvo keturi keleiviai, ir pareiškė, kad reikalinga patikrinti mašiną.

Vienas pareigūnas milicininko uniforma nuvairavo mašiną į Kauno saugumo komiteto kiemą. Keleiviai buvo nuvesti tardymui, o mašinoje pradėta daryti nuodugni krata, kuriai vadovavo Vilniaus saugumo komiteto tardytojas kapitonas Marcinkevičius. Kratoje dalyvavo kviestiniai:

Charževskis Raimondas, Jurgio, gyv. Kaune, Suomių g. 32-2 ir

Bertašius Algirdas, Juozo, gyv. Kaune, Lampėdžių g. 10-405.

Mašiną ardė specialistai: 

Carionas Ivanas, gyv. Kaune, Lenino g. 57-30 ir Adomavičius Kęstutis, gyv. Kaune, Gedimino g. 39-1. Krėtėjai per dvi valandas ieškojo „antitarybinės literatūros" mašinos padangoje, radijatoriuje, benzino bake ir visuose mašinos plyšiuose, tačiau terado tik 1963 m. Vilniuje išleistą Solženicyno knygą „Viena Ivano Denisovičiaus diena".

. . . Daugiau...

Meteliai

LTSR Prokuratūrai
Nuorašai: Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio
vyskupijos Vyskupui,
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui

pil. Klimavičiaus Igno, Kazio s., 
 gyv. Lazdijų rajone, Buckūnų kaime
 P a r e i š k i m a s

 Prieš metus laiko aš pasistačiau ant savo gyvenamojo namo laiptų aikštelės medinį kryžių. Lietuvoje nuo seno yra tokia tradicija — katalikai, gerbdami kryžių, jį stato laukuose, prie namų, kabina ant namo sienų, nešioja ant kaklo ir pan. Buvau įsitikinęs, kad kaip nereikia valdžios leidimo pasikabinti kryželiui ant kaklo arba ant namo sienos, taip jo nereikia ir kryžiui pasistatyti ant nuosavo namo laiptų aikštelės.

Tačiau Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pareigūnai nusprendė ir įsakė šį kryžių nugriauti. Žinoma, aš, kaip katalikas, galiu kryžių tik gerbti, o ne jį niekinti, todėl kryžiaus nenugrioviau. Patį liepimą katalikui nugriauti kryžių laikau nusikaltimu. Į ką būtų panašu, jei komunistui lieptų suplėšyti Lenino portretą arba nugriauti jo statulą?

Š. m. liepos 25, man esant darbe, atvažiavo prie mano namų Seirijų milicijos įgaliotinis Alberovas, Žagariu apylinkės sekretorius ir Metelių žuvininkystės Buckūnų skyriaus valdytojas A. Gereltauskas ir, pusvalandį pasižvalgę, išvyko. Po valandos atvažiavo Lazdijų gaisrininkų mašina LIS 29-46, kurioje buvo, prie namo susirinkusių liudininkų teigimu, du gerai įkaušę vyrai: Lazdyjų gaisrinikų viršininkas Vincas Janušauskas ir Lazdijų vykdomojo komiteto darbininkas Markevičius. Šie vyrai, išgąsdinę žmoną ir vaikus, nuvertė ant gėlių lysvės kryžių ir paskubomis išvažiavo.

. . . Daugiau...

Kučiūnai

Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui
Nuorašas: Kaunoarkivyskupijosapaštališkajam
administratoriui vyskupui Labukui
kun. Juozo Kriščiūno, gyv. Kučiūnuose, 
P a r e i š k i m a s

Š. m. liepos 7 į Kučiūnų bažnyčią po rytmetinių pamaldų atėjo vietos pareigūnai: apylinkės pirmininkas Kočiūnas, partijos sekretorius Sakavičius ir komjaunimo sekretorė Dimšienė. Jie rado mane sėdintį klausykloje ir po vieną apklausinėjantį vaikus poterių. Kiti vaikai sėdėjo bažnyčioje ir laukė savo eilės.

Liepos 9 vėl mane rado sėdintį klausykloje ir vaikus, stovinčius eilėje iš abiejų klausyklos pusių. Jie po vieną ėjo prie klausyklos ir garsiai atliko bandomąją išpažintį.

Vietos pareigūnai sustatė kaltinamąjį aktą ir Lazdijų rajono administracinė komisija nubaudė mane už vaikų mokymą katekizmo 50-ties rub. bauda (Bylos Nr. 154, 1975.VII.17), nors aš pareiškiau, kad katekizmo nemokiau, nes jau eilė metų kai patys tėvai gerai išmoko savo namuose.

Prašau Jus, Ministre, padaryti reikalingų žygių, kad rajono administracinės komisijos nutarimas būtų panaikintas ir nebūtų man daroma kliūčių eiti kunigiškas pareigas.
1975.VII.25. Kun. J. Kriščiūnas,
Kučiūnų klebonas

. . . Daugiau...