„LKB Kronika" yra rašiusi apie tikinčiųjų: P. Plumpos, P. Petronio, J. Stašaičio, V. Jaugelio, J. Gražio ir N. Sadūnaitės teismus. Šie asmenys buvo teisiami už tai, kad daugino religinę literatūrą, „LKB Kroniką" ir panašius leidinius.

Liepos mėnesio viduryje „LKB Kroniką" pasiekė išsami informacija apie Petro Plumpos - Pluiro kalinimą Permės lageryje. Panašiose sąlygose šiuo metu randasi Pov. Petronis, Juozas Gražys ir N. Sadūnaitė.

P. Plumpa, prieš išvežant į Rusiją, visą savaitę buvo laikomas karceryje. Išvežant iš Vilniaus, buvo įkištas į vagoną su kriminalistais, nors politinius kalinius turėtų laikyti atskirai. Per ištisus du mėnesius Plumpa buvo mėtomas tarp galvažudžių ir plėšikų, kurie visokiais būdais rodė savo žvėriškus sugebėjimus. Vieni atėmė šiltus importinius batus, kuriuos žmona jam įdavė Vilniuje, kiti nuvilko vatinuką, treti pasiėmė kepurę, pirštines ir kt. Buvo ir tokių, kurie, prispyrę Plumpą kampe, bandė iškvosti visas bylos smulkmenas, o nieko neišgavę, nurengė iki apatinių rūbų ir grasino išleisti žarnas. Maisto produktų Plumpa į lagerį taip pat nieko nenusivežė — viskas buvo atimta vagonuose, o priedo, dar buvo apspardytas. Visa tai buvo daroma žinant viršininkams, nes Plumpa juos įspėdavo, jog yra nuteistas pagal politinius straipsnius ir turėtų būti vežamas atskirai.

Minske prižiūrėtojai rodė didesnę neapykantą, negu kaliniai-plėšikai. Jie, sužinoję, kad Plumpa esąs nuteistas už religiją, įnirtingai šaukė, kad religiniai raštai ir daiktai yra uždrausti dalykai. Jie atėmė net Jėzaus, Marijos, Juozapo paveiksliukus. įniršę dar apstumdė, kad net plėšikai stebėjosi, nes su jais buvo elgiamasi kur kas mandagiau.

Norėdami fiziniai ir moraliai palaužti Plumpą, saugumiečiai du mėnesius niokojo jį galvažudžių kamerose, per ištisus metus Vilniaus saugumo kalėjime nė kartą nepatikrino jo sveikatos, nors visą laiką jis turėjo aukštą kraujospūdį ir chronišką akių uždegimą. Teisme garsiai buvo perskaityta pažyma iš saugumo, kad Plumpa esąs sveikas. Kuo remiantis buvo parašyta ta pažyma, jei Plumpa nė karto gydytojų nebuvo patikrintas. Atrodo, remiantis tuo, kad buvo reikalas sufabrikuoti kuo didesnę bausmę. Kuomet Plumpa buvo atvežtas į lagerį, jo kraujospūdis buvo 90x165. Jis lagerio viršininkams nurodė, jog serga hipertonija, akių uždegimu ir nuolatiniu kosuliu, kuris atsirado tris kartus persirgus plaučių uždegimu. Nežiūrint to, lagerio darbovietės viršininkas Plumpą paskyrė tik prie sveikatai žalingo darbo. Kadangi darbo dulkės labai kenkia plaučiams, tai Plumpa turėjo dirbti su kauke, tačiau dėl oro trūkumo išsiveržė akių kraujagyslės, o dėl nuolatinio vokų uždegimo ir dulkių atsinaujino trachoma. Plumpa daiktus pradėjo matyti kaip per miglą, o rytais iš viso nieko nematydavo. Uždegimas buvo toks stiprus, kad persimetė į visą veidą.


Po teismo iki liepos mėnesio Plumpa iš namų negavo jokios žinutės. Š. m. gegužės 25 jis nusiuntė TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumui pareiškimą, kuriuo oficialiai atsisakė TSRS pilietybės ir pareikalavo leidimo sau ir savo šeimai išvykti į Argentiną. Atsisakymą nuo TSRS pilietybės Plumpa motyvavo tuo, kad tikintiesiems yra atimtos pagrindinės teisės, o jis laikomas gyvulio vietoje. Liepos 2 d. Plumpa gavo iš Maskvos pranešimą, kad jo pareiškimas persiųstas Lietuvos prokuratūrai. Yra pavojus, kad jis gali būti papildomai nuteistas. Kartu su Plumpa sėdi vienas kalinys, kuris gavo 5-rius metus už tai, kad atsisakė TSRS pilietybės ir reikalavo leidimo išvykti į užsienį.

Plumpos žmona Aldona Pluirienė, nesulaukdama per pusmetį žinios iš vyro kalinimo vietos, pasiuntė užklausimą. Jai buvo atsakyta, kad vyras sveikas, o į lagerį ateinantieji laiškai neregistruojami, todėl lagerio vadovybė negalinti paaiškinti, kodėl Plumpa negavęs jos laiškų. Po užklausimo Plumpa tuojau gavo tris žmonos laiškus, parašytus kelių mėnesių laikotarpyje.

***


Nijolė Sadūnaitė, birželio mėnesį nuteista už bandymą padauginti „LKB Kroniką" (žr. „LKB Kronika", Nr. 17), liepos 18-ąją jau buvo atgabenta į kalinimo vietą. Dabartinis jos adresas:
 Mordovskaja ASSR, 431200
 Tenguševskij rajon,
pos. Baraševo, učr. ŽX 385/3-4.

N. Sadūnaitei teks siūti pirštines. Per mėnesį jai leidžiama parašyti du laiškus.

***