K R O N I K A

 
Tas ne lietuvis, kurs tėvynę 
Bailiai, kaip kūdikis apleis, 
Kursai pamins, ką bočiai gynė 
Per amžius milžinų keliais.

Tas ne lietuvis, kurs jos būdo, 
Jos žemės dainų nemylės. 
Neverks, kad patys sūnūs žudo, 
Kas verta meilės ir garbės.
Maironis

Dabar, kai beveik po šimto metų vėl pasirodė "Aušra", sąlygos Tėvynėje yra pasikeitusios. Lietuva turi gausią inteligentiją, įvairias mokyklas, savą lietuvišką spaudą. Nereikia "Aušrai" straipsnių apie žemdirbystę, metereologiją, astronomiją... Šiuo metu yra daug aktualesnių problemų, kurias turime spręsti. Todėl nenuostabu, kad "Aušra" buvo taip džiugiai sutikta lieiuvių inteligentų ir jaunimo, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų.

Lietuvai gresia nutautėjimo, išsigimimo ir sunaikinimo pavojus. Tas pavojus tuo didesnis, kuo jos priešų klasta subtilesnė. Nemaža tautiečių jo nepastebi, kiti tapo sąmoningi ar nesąmoningi tautos dvasinių ir materialinių vertybių naikintojai. Praradę sąžinę, jie aklai vykdo Lietuvos okupantų mūsų Tėvynę žlugdančius planus.

. . . Daugiau...

Vėl buvome didžiulio politinio šurmulio liudininkai. Spaudoje buvo "svarstomas" tariamai naujos konstitucijos projektas, kurs, tapęs įstatymu, normuos ir tvarkys piliečių teises ir pareigas. Liaupsinamos asmens laisvės. Tokių niekad jokiam krašte nei santvarkoje nebuvę... Žmonija, atseit, priartėjusi prie idealo. O tuo tarpu visa tai vien įžūli, skambiais žodžiais ir tuščiais terminais pridengta veidmainystė ir apgaulė, — priemonė smurtui ir visokiai netiesai pridengti. Ne žmogui ir ne krašto piliečiui skiriamos tos laisvės. Gudriomis formuluotėmis kuriamos iliuzijos, kad jį, tą žmogų, tik dar labiau pajungtų antižmogiškam totalitariniam režimui, kuris klesti Tarybų Sąjungoje.

Jau pats konstitucijos skyriaus pavadinimas — "Valstybė ir asmenybė" — kalba, kad ne asmenybė, o valstybė sprendžia ir realizuoja šias laisves. Šitai akivaizdžiai prieštarauja lenininei teorijai apie valstybės atmirimą, kai artėjama į komunizmą, nes 60-siais tos valstybės gyvavimo metais valstybei suteikiamos dar didesnės teisės, negu jos buvo suteiktos 1918 m. Toks valstybės prioritetas prieštarauja ir partijos programai, kuri paskelbė, kad pagrindinis valstybės uždavinys — materialinių ir dvasinių asmenybės poreikių tenkinimas, todėl valstybei santykiuose su asmenybe priklauso ne tikslo, o priemonės vaidmuo. Bet ką šiandien nustebins toks partijos generalinės linijos posūkis — jau su viskuo esame apsipratę. Tik ne su melu.

. . . Daugiau...

"Erškėčiams žydint" — 12 dainų ir eilėraščių rinkinėlis. Paskutinieji trys eilėraščiai sukurti Antano Čingos. Jis buvo išvežtas į Badaibo aukso kasyklas. Daugiau nieko apie jį nežino tas, kuris padiktavo šį rinkinėlį. Kūrinėliai rodo, kad A. Čingos būta gabaus poeto.

Kas sukūrė kitus eilėraščius ir dainas — žinių nėra. Jie buvo sukurti ir dainuojami bei deklamuojami miškuose, lageriuose, taigose. Užrašyti iš lagerininko. Jis sakė: "Ir po daug metų atsimenu tas dainas. Jas kartojau dažnai, ypač sunkiose valandose... Jos mus guodė, gaivino, stiprino, drąsino kaip Sibiro lietuvaičių maldaknygė..."
1977.1.29.

ĮSIKLAUSYK

Įsiklausyk, kai žiemos naktį švilpia pūgos, 
Skrajodamos baltai pražydusiais laukais, — 
O sudrebės tavo jauna širdis pabūgus, 
Kai pamatysi, koks bedalis palikai!

Įsiklausyk, ar negirdi: kažkas vaitoja, 
Kažkas dejuoja vėjo aimanoj liūdnoj — 
Lyg rauda pušys žaliam gojy, 
Lyg vėlės partizanų, kritusių kovoj...

Įsiklausyk: ar negirdi tu tėviškėlės skundo 
Apie liepsnojančias pirkias tarp topolių senų? 
Ir prakeikimo šauksmo tų, kuriuos sušaudė, 
Ir ilgesio nebesugrįžtančių dienų?

Išeik laukan, kada žiauri pūga nerimsta, 
Daužydama mažos pirkelės langines, 
Tu vėjo švilpime užgirsi laimę mirštant 
Ir žvangančias vergijos grandines...

Įsiklausyk, kai žiemos naktį švilpia pūgos
Krauju ir ašarom aplaistytais laukais, —
Tu pajusi, iš miego neramaus atbudęs,
Ir pamatysi, koks bedalis palikai!

. . . Daugiau...

HELSINKIO SUSITARIMŲ VYKDYMUI REMTI 
LIETUVOS VISUOMENINĖ GRUPĖ

P A R E I Š K I M A S

DĖL DABARTINĖS PADĖTIES LIETUVOJE

Dabartinis status quo Lietuvoje yra pasėka 1940 m. birželio14 d. 23 vai. Sovietų Sąjungos Liaudies komisarų tarybos pirmininko ir užsienio reikalų komisaro Molotovo įteikto Lietuvos užsienio reikalų ministrui Urbšiui Maskvoje ultimatumo, kuriuo pasiremdama, Sovietų Sąjungos kariuomenė jau sekančią dieną, t.y.. birželio 15,14 val., peržengė Lietuvos sieną ir užėmė pagrindinius Lietuvos miestus.

Molotovo padėjėjas Dekanozovas, atsiųstas Lietuvon, stengėsi jos gyvenimą standartizuoti pagal SSSR šabloną. Pasekmės buvo tokios: uždarytos ne tik visos politinės partijos, likviduota privati spauda, visos visuomeninės organizacijos, bet daugiau negu 10000 žmonių uždaryti į kalėjimus ir ištremti Sibiran, nesigailint nei kūdikių, nei vaikų, nei senių.

Nenuostabu, kad, prasidėjus Vokietijos — SSSR karui, keturios gausiausios politinės Lietuvos partijos stengėsi atstatyti Lietuvos valstybingumą — įkurti Trečiąją Lietuvos respubliką. Bet naciai veikiai jų pastangas suparaližavo.

. . . Daugiau...

V. PETKAUS SUĖMIMAS IR KRATA

(Pagal kratos protokolą)

1977 m. rugpiūčio 23 d. Vilniaus autobusų stotyje saugumo darbuotojų buvo sulaikytas (nepateikus dokumento) Viktoras Petkus, Antano, Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos viuomeninės grupės narys ir pristatytas į jo paties butą Vilniuje, Komjaunimo g. 35-8. Bute padaryta krata, kurios tikslas, pasak kratos protokolo, — "surasti ir paimti dokumentus antitarybinio turinio ir daiktus, turinčius reikšmę byloje" (Balio Gajausko bylai Nr. 38). Kratą vykdė VSK prie LTSR MT Tardymo skyriaus vyr. tard. majoras Pilelis, vyr. oper. įgaliotinis majoras Trakimas, leitenantas Birbilis. Kviestiniais kratoje dalyvavo Stublys Vytautas, Jono, gyv. Vilniuje, Baltarusių g. 16-6 ir Gadonaitė Irena, Kazio, gyv. Vilniuje, Žirmūnų 115-70.

Kratos metu kambaryje buvo ir Masiulionis Algirdas, Jono, gim. 1959 m., gyv. Vilniuje, Ramunių g. 29a-l. Jis buvo sulaikytas kartu su Viktoru Petkumi autobusų stotyje ir taip pat pristatytas į V. Petkaus butą. Čia buvo iškrėstas ir A. Masiulionis, iš kurio nieko nepaimta. A. Masiulionio kratai nebuvo pateiktas kratos orderis.

V. Petkaus buto (kambario bendrame bute) krata buvo pradėta 15 val. 10 min. ir baigta — 18 val. 30 min.
Kratos metu rasta ir paimta:

1. Rašomąja mašinėle parašyti tekstai, pavadinti: "Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė" Dokumentas Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9,10 ir 12. Viso — 47 lapai. Kiekvieno dokumento numerio pabaigoje atspausdintos pavardės: "Tėv. Karolis Garuckas, Eitanas Finkelšteinas, Ona Lukauskaitė - Poškienė, Viktoras Petkus, Tomas Venclova". Prie dokumento Nr. 7 priede yra du dokumentai — Eriko Udomo pareiškimai (estų kalba), 2 lapai rankraštyje.

. . . Daugiau...

ESTIJOS - LATVIJOS - LIETUVOS 
NACIONALINIO JUDĖJIMO KOMITETO NUTARIMAS

    Estijos - Latvijos - Lietuvos Nacionalinio judėjimo komitetas nutaria:

1.

    Išrinkti tris pirmininkus puspenktų metų laikotarpiui iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos Nacionalinio judėjimo komitetų.

    Jei, pasibaigus galiojimo laikui, nebūtų galimybės juos perrinkti, tai jie įgaliojami vykdyti savo funkcijas iki tol, kol atsiras galimybė juos perrinkti.

2.

     Jei Estijos - Latvijos - Lietuvos Nacionalinio judėjimo Vyr. komitetui nebūtų sąlygų dirbti arba jo nariai būtų persekiojami, tai bet kuriomis sąlygomis šį darbą atliks jau sukurtas pakomitetis. Tokiu atveju Estijos - Latvijos - Lietuvos Nacionalinio judėjimo Vyr. komiteto visos viešojo darbo funkcijos pereina trims organizacijoms: Estų Pasaulinei tarybai, Laisvųjų latvių pasaulinei sąjungai ir Lietuvos išlaisvinimo Vyr. komitetui (būtinai įjungiamas į jį Tomas Venclova).

. . . Daugiau...