K R O N I K A

Praėjo Jubiliejiniai metai, į kuriuos buvo sudėta dek daug vilčių, ilgai jiems ruoštasi. Ar tos viltys ir lūkesčiai pasiteisino? Žvelgiant iš paviršiaus — ne... Dauguma vilčių sudužo, neišsipildė.

Jubiliejaus iškilmėse nesulaukėm šv. Tėvo Jono-Pauliaus II. Valdiški bedieviai sutrukdė Šv. Tėvui susitikti su Lietuvos katalikais.

Kai kas daug vilčių dėjo į "persitvarkymą ir demokratizaciją", vykstančią sovietinėje imperijoje. Tokie įtikinėjo — nereikia parašų rinkimo vajaus, ir taip bus grąžintos atimtos bažnyčios, paleisti įkalinti kunigai. Vis naujos buvo nustatinėjamos datos Vilniaus arkivyskupijos Apaštalinio Administratoriaus vysk. Julijono Steponavičiaus sugrįžimui iš Žagarės tremties į Vilnių. Tikėtasi, kad bus pakeisti prieš kitaminčius ir tikinčiuosius nukreipti Baudžiamojo kodekso straipsniai, išleisti "švelnesni" Religinių susivienijimų nuostatai, nebus draudžiama katekizacija, bus liautasi persekioti besimokantį tikintį jaunimą...

. . . Daugiau...

TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui

Nuorašai:
1. Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
2. "Tiesos" redakcijai

Lietuvos kunigų 

P a r e i š k i m a s

1955 metais rugsėjo 9 d. tuometinis Vilniaus arkivyskupijos kunigas Adutiškio klebonas Julijonas Steponavičius, šv. Tėvui paskyrus ir tarybinei valdžiai sutikus, buvo konsekruotas vyskupu ir nuo 1957 m. pabaigos valdė Vilniaus arkivyskupiją ir Panevėžio vyskupiją.

1961 m. sausio 4 d. tuometinis Religinių kultų reikalų tarybos prie LTSR MT įgaliotinis J. Rugienis atėmė iš vyskupo J. Steponavičiaus Vilniaus arkivyskupijos Valdytojo pažymėjimą ir įsakė jam persikelti gyventi į Žagarą, pareikšdamas, kad tai daro vykdydamas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimą. Patį LTSR MT nutarimą parodyti ar paskaityti J. Rugienis atsisakė.

. . . Daugiau...

Šių metų vasario 5 d. sukanka du metai, kai autoavarijoje, žuvo už vaikų katekizaciją kalintas sovietiniuose lageriuose, uolus Lietuvos Katalikų Bažnyčios kunigas Juozapas Zdebskis. Spausdiname kun. J. Zdebskio laiško, rašyto sovietiniame lageryje, ištrauką.

"Noriu pasitikėti Dievo gailestingumu tikėdamasis, kad malonė padės surinkti mintis ir sustoti prie vienos Jūsų laiško vietos, nežiūrint, kad aplink kalba ir vaikščioja. Mes tik ką grįžome iš darbo. Šiandien grįžom kiek anksčiau. Nuveikėm ne ką, nes lyja. Visi sulindę, kur kas išmano, ir aš dėl to, dideliam mano džiaugsmui, galėjau paskaityti gabalą knygos 'Broliai Karamazovai', o dabar bandau atsakyti į Jūsų laišką.

Vieta iš laiško, apie, kurią daug galvojau — tai didi mūsų visų problema. Nuo jos išsprendimo vienaip ar kitaip priklauso mūsų gyvenimo kryptis ir energija. Tikriausia toji mintis daug kartų Jūsų pergalvota. Ji Jūsų išreikšta kitais žodžiais. Aš ją pasakysiu savais.

. . . Daugiau...

Kybartai (Vilkaviškio raj.). 1987 m. lapkričio mėn. 17 d. 14 val. į Vilkaviškio miesto KGB būstinę buvo iškviesta Kybartų miesto gyventoja Birutė Briliūtė. Tardymą pravedė iš Vilniaus atvykęs čekistas Stepučinskas. Tardymo metu B. Briliūtei buvo pateikti 1987 m. rugsėjo 8 d. kratos metu paimtus daiktus liečiantys klausimai. Kadangi tardytojas Stepučinskas tendencingai siekė grynai religinio turinio literatūrą pristatyti, kaip šmeižiančią tarybinę santvarką, B. Briliūtė tardymą ignoravo, o sekančią dieną per tard. Stepučinską Vilniaus KGB Pirmininkui įteikė sekančio turinio pareiškimą:

1987 m. lapkričio 17 d. buvau iškviesta tardymui į VSK Vilkaviškio poskyrį. Tardymą pravedęs VSK darbuotojas Stepučinskas mane apklausinėjo kaip liudininkę byloje "dėl šmeižikiško turinio literatūros gaminimo ir platinimo". Dauguma tardytojo Stepučinsko pateiktų klausimų lietė literatūrą, nieko bendro neturėjusią ir neturinčią su bet kokiu šmeižimu (kaip pvz. Viksva "Dievas, pasaulis, žmogus", Sl Yla "Jurgis Matulaitis", Bern. Brazdžionio eilėraščių rinkinys "Per pasaulį keliauja žmogus"). 

Jau patį šios literatūros paėmimo faktą laikau, geriausiu atveju, kratą pravedusių darbuotojų neapdairumu ir savo dalyko neišmanymu. O šios literatūros pristatymą kaip šmeižiančios tarybinę santvarką, laikau tendencingu VSK darbuotojų piktavališkumu. Juo labiau, kad net pats tard. Stepučinskas nesugebėjo paaiškinu, kur yra šmeižiama tarybinė santvarka B. Brazdžionio eilėraščių rinkinyje ar knygoje "Jurgis Matulaitis". Į tai jis atsakė, kad pats šių knygų iš viso nėra skaitęs, o paprašius paskaityti eksperto išvadą, liečiančią šių knygų turinį, pareiškė, jog knygos eksperto išvadoje nėra atskirai aptariamos, o pateikiama bendra išvada, — "šmeižikiškos".

. . . Daugiau...

1987 m. gruodžio mėn. 5 d. Viktoras Petkus kreipėsi į TSRS Aukščiausios Tarybos Pirmininką ir Generalinį Prokurorą. Savo skunde jis rašo: "1987 m. rugsėjo 21 d. buvau atvežtas iš Ulau Udė kalėjimo į Bagdarino gyvenvietę trijų metų ištrėmimui. Išvežamas iš minėto kalėjimo, negavau iš sandėlio savo daiktų, kaip antai: knygų, rankraštinio biobibliografinio pasaulio rašytojų žodyno (žinyno), elektrinės skutimosi mašinėlės, artimųjų man rašytų laiškų ir kt, esą dėl to, kad negalėjo surasti sandėlininko kalinio, laikomo tame pačiame kalėjime.

Etapavę mane Bagdarinan milicijos kapitonas pažadėjo kitą savaitę tuos daiktus atvežti, kadangi ne vieną kartą per savaitę Bagdarino milicija važinėja į Ulau Udę. Bagdarino milicija jau pustrečio mėnesio maitina mane pažadais, jog daiktus atvešianti, bet vis neatveža.

. . . Daugiau...

Lazdijai. 1987 m. gruodžio 12 d. Lazdijų raj. Veisiejų miestelio Vykdomojo komiteto patalpose Lazdijų raj. vykd. k-to pirmininko pavaduotojas Vanagas sušaukė Lazdijų rajono kunigus ir perspėjo juos, kad kunigai nusikalsta, kviesdami kunigus į atlaidus prieš tai nesuderinę su rajono valdžia. Taip pat negalima šventoriuje be leidimo statyti kryžių, kaip pvz. padarė Lazdijuose kun. Vincentas Jalinskas.

Lazdijų raj. pavad. Vanagas piktinosi, kad tikintieji, susirinkę Rudaminoje, garsina, jog kun. Juozapas Zdebskis buvo nužudytas. Vanago nuomone, tam įrodymų nėra, o nelaimių pasitaiko visur ir visiems. Tad šito daryti nereikėtų.

. . . Daugiau...

Panevėžys. 1986 m. gruodžio mėn. Panevėžio medicinos mokyklos ateizmo dėstytoja Stanislova Stanevičiūtė paskaitos metu iš moksleivių pareikalavo, kad šie parašytų rašto darbą, kuriuo įrodytų, jog Dievo nėra. Iš rašto darbo supratusi, jog medicinos mokyklos moksleivė Neringa Dalbokaitė yra tikinti, ėmėsi aktyviai ją "auklėti". Dėstytoja S. Stanevičiūtė, pasikvietusi į Lenino kambarį, N. Dalbokaitė. piktinosi, kad Neringa, būdama tikinti, įstojo į komjaunimo organizaciją. N. Dalbokaitė paaiškino, kad, kai stojo į komjaunimą, teturėjo tik 14 metų ir buvo priklausoma nuo tėvų, kurie yra netikintys. Po šio atsakymo sekė visa eilė dėst. S. Stanevičiūtės pateiktų klausimų: "Kas pastūmėjo į religiją, iš kur ėmė literatūrą, nuo kada pradėjo tikėti, kas pirmą kartą atvedė į bažnyčią?" Tolimesniam "auklėjimui" ateizmo dėstytoja pasiteikė įprastinį bedievių ginklą — kunigų bei Bažnyčios šmeižimą ir niekinimą.

. . . Daugiau...

Aušra Nr. 60 (100). 1987 m. rugsėjo mėnesį pasirodė pogrindžio leidinys Aušra Nr. 60 (100). Leidinio įvadiniame straipsnyje — grupės lietuvių kreipimesi į visų pasaulio šalių geros valios žmones, norima atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktą. Kreipimesi prašoma: "Nebūkite abejingi neteisybei ir kitų skausmui! Jums prieinamomis informacijos priemonėmis nušvieskite Pabaltijo tautų padėtį ir prašykite savo valstybių vadovus, kad artimiausioje SNO Generalinės Asamblėjos Sesijoje būtų iškeltas ir svarstomas Pabaltijo valstybių prievartinio įjungimo į Sovietų Sąjungą klausimas". Straipsnyje "Remkime juos visokeriopu rūpesčiu" keliamas Gintauto Iešmanto, Povilo Pečeliūno ir kitų kalinių klausimas: Reikalaujama politinių ir sąžinės kalinių besąlyginės reabilitacijos, aptariama žmogaus teisių padėtis Sovietų Sąjungoje. Nemažai vietos leidinyje skiriama rugpjūčio 23 d. demonstracijai Vilniuje. Spausdinamas Vytauto Bogušio atviras laiškas Jaunimo Teatro vyriausiajai režisierei D. Tamulevičiūtei bei Jaunimo teatro darbuotojų visuotinis profsąjungos susirinkimas, pasmerkęs V. Bogušį už dalyvavimą rugpjūčio 23 d. demonstracijoje.

. . . Daugiau...