Šiame numeryje:

Gundymai, kuriuos privalome atmesti 

Sveikiname!

Kun. Jono-Kastyčio Matulionio ir jaunuolio Romo Žemaičio teismas 

Iš kun. Sigito Tamkevičiaus kaltinamosios medžiagos 

Kun. Roko Puzono pareiškimas Saugumo Komiteto Viršininkui

Žinios iš vyskupijų 

Kratos ir tardymai 

Mūsų kaliniai 

Sovietinėje mokykloje 

Nauji pogrindžio leidiniai

1985 m. balandžio 7 d.

 

LKB KRONIKA Nr. 66

Eina nuo 1972 m. 
Perskaitęs duok kitam! 
jei gali, padaugink!


Numeris skiriamas Vladui Lapieniui, antrą kartą 
pradėjusiam sunkų kalinio kelią

 

 „. . . velnias (. . .) viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes ir tarė: „Duosiu Tau visą šių karalysčių valdžią ir didingumą; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. Taigi, jei, parpuolęs ant žemės, pagarbinsi mane, visa bus Tavo" Lk 4,5-7.

Jei Kristų išdrįso gundyti velnias, tai nenuostabu, kad gundymų ir bandymų naštą tenka pergyventi ir mums. Gundomi ne tiktai eiliniai tikintieji, gundomi ir sielų ganytojai, ir ištisos bažnytinės bendruomenės.

Išbandymų ir klastingų gundymų naktį išgyvena šiandien ir Lietuvos Bažnyčia; jos vadovai ir eiliniai Bažnyčios vaikai. Ir nėra lengva likti ištikimiems Kristui, Jo Evangelijos dvasiai.

Sveikiname pasaulio Pabaltiečių organizuojamą taikos žygį — be tautų laisvės negali būti pastovios taikos! Visose taikos konferencijose turi būti keliamas šis šūkis. Kokiu vardu reikia vadinti Berlyno konferencijos dalyvius, apgaudinėjančius pasaulį ir siekiančius sudaryti įspūdį, kad socialistinių šalių tikintieji turi pilną laisvę? Tikrieji taikos kovotojai socialistinėse šalyse yra sunkiai persekiojami.

1985 m. sausio 17-18 d. Vilniuje, LTSR Aukščiausiame teisme, įvyko kun. Jono-Kastyčio Matulionio ir jaunuolio Romo Žemaičio teisminis procesas. į „atvirą" teismo parodiją buvo įleisti tik patys artimiausi teisiamųjų giminės. Pažįstami, draugai ir artimieji, nuolat stebimi saugumiečių ir gatvėje patruliuojančių milicininkų, meldėsi Aušros Vartuose. Kun. J. Matulionį teismas kaltino pagal BK 199 str. III d., t.y., religinių eitynių organizavimu, miesto rimties drumstimu, transporto eismo trukdymu. R. Žemaitis buvo kaltinamas pagal tą patį 199 str. III d. ir 201 str., t.y., pasipriešinimu valdžios pareigūnams (R. Žemaitis, tikintiesiems procesijos būdu einant į kapines, uždėjo ant peties ranką ir tokiu būdu neleido prie kunigo J. Matulionio prieiti miesto vykdomojo komiteto pirmininkui Gudžiūnui — red. past.).

Prokurorė Skaudienė kaltino teisiamuosius prasižengimu religinių susivienijimų nuostatams, akcentavo, kad religinėms eisenoms būtinas specialus rajono ir vietos valdžios leidimas, kad procesija drumstė gyventojų rimtį, trukdė transporto eismą, o R. Žemaitis aktyviai prisidėjo prie eisenos organizavimo, kvietė į procesiją vaikus ir jaunimą.

 

kun. Jonas Kąstytis Matulionis

(Pamokslas, pasakytas 1981 m. Alksnėnų bažnyčioje)
Kristus, siųsdamas apaštalus į pasaulį, davė jiems kai kurių nurodymų, kaip jie turi elgtis. Jėzus nurodė, kad pasaulis apaštalų svetingai nepriims, kad labai dažnai pasaulio vaikai bus kaip vilkai ir kad apaštalams tų vilkų reikės saugotis — reikės būti gudriems kaip žalčiams ir neklastingiems kaip balandžiams. Užbaigdamas nurodymus, Jėzus kalbėjo: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, o sielos negali užmušt, verčiau bijokite to, kuris ir kūną, ir sielą gali pražudyti pragare."

Šiandien, birželio 22 d., daugelyje Lietuvos vietų ir kitur žmonės renkasi pagerbti aukas, nekaltas aukas. Vieni renkasi melstis už jas, kiti į ta proga organizuojamus įvairius minėjimus, — bet nesvarbu, kokia proga žmonės susirenka, svarbu, kad ta proga visi mąsto. Šiandien mes susirinkome, — pirmiausia, melstis už tris kunigus, kurie lygiai prieš keturiasdešimt metų, birželio 22 d., buvo žiauriai nukankinti. Daugelis iš jūsų tą istoriją žinote, galiu tik glaustai pakartoti.

LTSR Saugumo Komiteto Viršininkui

Nuorašai:
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams Jo Magnificensijai Kauno Tarpdiecezinės Kunigų
Seminarijos Rektoriui Kun. Dr. Viktorui Butkui 
LTSR Saugumo darbuotojui Vincui Platinskui

Kunigo Puzono Roko, Juozo s., gim. 1956.VIII.16., 
gyv. Kiaukliuose, Širvintų rajonas

P a r e i š k i m a s

1977 m. gegužės mėn. padaviau Kauno Tarpdiecezinės Kunigų Seminarijos Rektoriui kun. Dr. V. Butkui prašymą priimti mane į Seminariją.

Praslinkus maždaug mėnesiui, gavau kvietimą į Alytaus Eksperimentinių Namų Statybos Kombinato (AENSK) Kadrų skyrių (prieš Seminariją dirbau kombinato lentpjūvėje). Man ten nuvykus, prisistatė Vilniaus saugumietis Vincas Platinskas ir nusivežė mane pokalbiui į Alytaus vidaus reikalų skyrių.

  Vilnius. RRT įgaliotinis Petras Anilionis neleidžia dirbti vyskupo Julijono Steponavičiaus patvirtintai Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybai ir Konsultorių kolegijai. Jis pasiūlė arkivyskupijos valdytojui kun. Algirdui Gutauskui sudaryti kompromisinę Kunigų tarybą ir Konsultorių kolegiją: iš vyskupo patvirtinto Konsultorių kolegijos sąrašo už Kybartų bažnyčioje kun. S. Tamkevičiaus suėmimo metinėse pasakytą pamokslą išbraukti kun. Joną Lauriūną, kun. Algimantą Keiną išbraukti kaip reakcingą ir buvusį TTGKK narį. Iš Kunigų tarybos išbraukti kun. Kazimierą Žemėną, kad būtų vietos įtraukti valdžiai palankius kunigus. Mons. Juzefas Obremski pasitraukė iš kunigų tarybos.

Panaši reorganizacija laukia ir Panevėžio Kunigų tarybos bei Konsultorių kolegijos. Net bemaž ištisai įgaliotinio įstaigos sudarytos Kunigų tarybos yra paralyžuotos — nieko neveikia, nesudaryti statutai. Tarybą posėdžiui turi kviesti vyskupas ar valdytojas, bet jis gali ją kviesti tik suderinęs su įgaliotiniu. Su įgaliotiniu reikalaujama suderinti ir svarstomus klausimus.

Linkmenys (Ignalinos rajonas). 1984 m. Visų Šventųjų šventėje Linkmenų klebonas kun. Jonas Lauriūnas po pamaldų bažnyčioje (kaip numatyta liturginiam apeigyne) nuėjo kartu su tikinčiaisiais pasimelsti į kapines, esančias maždaug už 200 metrų nuo šventoriaus. Netrukus klebonas buvo pakviestas į Ignalinos rajono Vykdomąjį komitetą. Pirm. pavad. Stankevičienė įspėjo kleboną, kad tokiu elgesiu jis nusikaltęs viešajai tvarkai — sulaužęs įstatymą. „Bet juk ir ateistai eina į kapus pagerbti mirusiųjų!" — aiškinosi klebonas. „Tai tikinčiųjų diskriminacija!" „Kokia čia diskriminacija? Galite po vieną melstis", — atšovė Stankevičienė.

* * *

Šiauliai. 1984 m. lapkričio 22 d. į Šiaulių KGB pas saugumietį Edmundą Jeką buvo iškviestas Šiaulių miesto šv. Jurgio bažnyčios vikaras kun. Vytautas Brilius. Saugumietį domino, kokiu būdu anksčiau vykęs pokalbis tarp jo ir kun. V. Briliaus pateko į „Kroniką". Čekistas įrodinėjo, kad „Kronika" — šmežikiškas pogrindžio leidinys. į kun. V. Briliaus pateiktus konkrečius moksleivių diskriminacijos faktus saugumietis E. Jekas atsakė: „Nėra ko stebėtis, kad tikintiesiems kartais reikia nukentėti, juk mokykloje jų mažuma" . . .

Iš kun. Alfonso Svarinsko laiškų:
,,. . . šiandien antras sekmadienis didžiosios gavėnios. Išvakarės mums, lietuviams, taip brangios šventės — šv. Kazimiero.

Ankstyvas rytas, pasimeldžiau ir dabar noriu jums parašyti.

Bendrai, aš kol kas laikausi gerai ir fiziškai, ir dvasiškai, dar gi ne pagal metus — 60 metų. Tvirtai tikėkime, kad Dievas mums padės. Norėtųsi daug papasakoti, bet popierius šito neleidžia (nepraleidžia kalėjimo cenzoriai,— red. past.).

Reikia dėti visas pastangas, kad susitiktume danguje. Žemėje juk viskas greit prabėga. Visą savaitę sirgau gripu, nėjau į darbą. Dabar dar kosčiu, bet viltis, kad pavasaris ir saulė pagydys.

Naujo žmogaus formavimo metodai ir formos tarybinėje 
mokykloje
(Iš respublikos pedagogų, ateistinio darbo vadovų, pasitarimo 1984 metais kovo mėnesį Vilniuje)

LKP CK lektorius J. Sakalauskas trumpai nušvietė susirinkusiems religijos padėtį Lietuvoje, pabrėždamas, kad šiuolaikiniame pasaulyje religija politizuojasi, o politika religizuojasi. Bažnyčia dangų jau iškėlė iš kosmoso ir atkėlė į žmogaus širdį. Ji suaktyvino savo veiklą. 1983 metų vasarą Vatikanas pradėjo transliuoti savo laidas uzbekų, kirgizų ir tadžikų kalbomis. 1983 m. į Kauno Kunigų seminariją įstojo 4 baltarusių ir ukrainiečių jaunuoliai. 1984 m. kovo 4 d., šv. Kazimiero jubiliejaus proga, Popiežius sveikinime kalbėjo: „Sveikinu visus čia susirinkusius, jų šeimas, o ypač Lietuvoje dėl tikėjimo kovojančius" ... Jis nepasveikino eilinių tikinčiųjų, o tik ekstremistus, kovotojus . . ., — kalbėjo lektorius J. Sakalauskas.

Lektorius prisiminė ir Adutiškio kleboną B. Laurinavičių, apie kurį sakė, kad jis užsižiopsojo ir palindo po mašina ir tuo daug sukėlė bereikalingo triukšmo, kai tuo tarpu kasdien žūsta po kelis žmones avarijose ir niekas dėl to nepergyvena.

 „Aušra" Nr. 44 (84). 1984 m. rugpjūčio mėnesį pasirodė naujas „Aušros" numeris. Atvirame laiške grupė Lietuvos jaunimo dėkoja Popiežiui Jonui-Pauliui II už jo dėmesį lietuvių tautai, už jo visus apimančią krikščionišką meilę ir išreiškia viltį, kad šv. Tėvas ateityje tikrai aplankys Lietuvą. Straipsnis „Susirūpinkite dorovine tautos kultūra" ragina skaitytojus gilintis į savo tautos ir visos žmonijos istoriją: „Sugebėkime pasinaudoti jos pamokomis. Siekime subręsti į asmenybes, pilnaverčius krikščionis ir lietuvius. Nebūkime gyvenimo srovės nešami šapeliai ar šiukšlės. Mūsų tauta ilgisi aukštos dvasinės kultūros inteligentijos ir darbo žmonių. Nuo jų priklauso kultūrinis tautos suklestėjimas, gyvybė ar mirtis. Straipsnis „Saugumo nusikaltimai nesibaigia", remiantis „Aušros" archyvo duomenimis, pateikia eilės metų saugumo persekiojimo su totalitariniam režimui nepatikimais žmonėmis būdus bei priemones.

„Aušra" Nr. 45 (85). Leidinyje sprendžiamos tautos atsparumo, jos išlikimo, netekus politinės nepriklausomybės, klausimai. „Kiekvieno lietuvio pareiga pajusti atsakomybę už savo tautos likimą, suprasti istorijos keliamus reikalavimus ir gyvenamojo momento reikalus," — rašoma įvadiniame straipsnyje. „Aušra" susirūpinusi politinių kalinių, — tarp jų: Liudo Dambrausko, Jono Simokaičio, Antano Terlecko, — likimu. Leidinyje spausdinama Tarybų Sąjungos demokratinio judėjimo programa.