Vilnius. RRT įgaliotinis Petras Anilionis neleidžia dirbti vyskupo Julijono Steponavičiaus patvirtintai Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybai ir Konsultorių kolegijai. Jis pasiūlė arkivyskupijos valdytojui kun. Algirdui Gutauskui sudaryti kompromisinę Kunigų tarybą ir Konsultorių kolegiją: iš vyskupo patvirtinto Konsultorių kolegijos sąrašo už Kybartų bažnyčioje kun. S. Tamkevičiaus suėmimo metinėse pasakytą pamokslą išbraukti kun. Joną Lauriūną, kun. Algimantą Keiną išbraukti kaip reakcingą ir buvusį TTGKK narį. Iš Kunigų tarybos išbraukti kun. Kazimierą Žemėną, kad būtų vietos įtraukti valdžiai palankius kunigus. Mons. Juzefas Obremski pasitraukė iš kunigų tarybos.
Panaši reorganizacija laukia ir Panevėžio Kunigų tarybos bei Konsultorių kolegijos. Net bemaž ištisai įgaliotinio įstaigos sudarytos Kunigų tarybos yra paralyžuotos — nieko neveikia, nesudaryti statutai. Tarybą posėdžiui turi kviesti vyskupas ar valdytojas, bet jis gali ją kviesti tik suderinęs su įgaliotiniu. Su įgaliotiniu reikalaujama suderinti ir svarstomus klausimus.
Linkmenys (Ignalinos rajonas). 1984 m. Visų Šventųjų šventėje Linkmenų klebonas kun. Jonas Lauriūnas po pamaldų bažnyčioje (kaip numatyta liturginiam apeigyne) nuėjo kartu su tikinčiaisiais pasimelsti į kapines, esančias maždaug už 200 metrų nuo šventoriaus. Netrukus klebonas buvo pakviestas į Ignalinos rajono Vykdomąjį komitetą. Pirm. pavad. Stankevičienė įspėjo kleboną, kad tokiu elgesiu jis nusikaltęs viešajai tvarkai — sulaužęs įstatymą. „Bet juk ir ateistai eina į kapus pagerbti mirusiųjų!" — aiškinosi klebonas. „Tai tikinčiųjų diskriminacija!" „Kokia čia diskriminacija? Galite po vieną melstis", — atšovė Stankevičienė.
* * *
Šiauliai. 1984 m. lapkričio 22 d. į Šiaulių KGB pas saugumietį Edmundą Jeką buvo iškviestas Šiaulių miesto šv. Jurgio bažnyčios vikaras kun. Vytautas Brilius. Saugumietį domino, kokiu būdu anksčiau vykęs pokalbis tarp jo ir kun. V. Briliaus pateko į „Kroniką". Čekistas įrodinėjo, kad „Kronika" — šmežikiškas pogrindžio leidinys. į kun. V. Briliaus pateiktus konkrečius moksleivių diskriminacijos faktus saugumietis E. Jekas atsakė: „Nėra ko stebėtis, kad tikintiesiems kartais reikia nukentėti, juk mokykloje jų mažuma" . . .
Iš kun. Alfonso Svarinsko laiškų:
,,. . . šiandien antras sekmadienis didžiosios gavėnios. Išvakarės mums, lietuviams, taip brangios šventės — šv. Kazimiero.
Ankstyvas rytas, pasimeldžiau ir dabar noriu jums parašyti.
Bendrai, aš kol kas laikausi gerai ir fiziškai, ir dvasiškai, dar gi ne pagal metus — 60 metų. Tvirtai tikėkime, kad Dievas mums padės. Norėtųsi daug papasakoti, bet popierius šito neleidžia (nepraleidžia kalėjimo cenzoriai,— red. past.).
Reikia dėti visas pastangas, kad susitiktume danguje. Žemėje juk viskas greit prabėga. Visą savaitę sirgau gripu, nėjau į darbą. Dabar dar kosčiu, bet viltis, kad pavasaris ir saulė pagydys.
Naujo žmogaus formavimo metodai ir formos tarybinėje
mokykloje
(Iš respublikos pedagogų, ateistinio darbo vadovų, pasitarimo 1984 metais kovo mėnesį Vilniuje)
LKP CK lektorius J. Sakalauskas trumpai nušvietė susirinkusiems religijos padėtį Lietuvoje, pabrėždamas, kad šiuolaikiniame pasaulyje religija politizuojasi, o politika religizuojasi. Bažnyčia dangų jau iškėlė iš kosmoso ir atkėlė į žmogaus širdį. Ji suaktyvino savo veiklą. 1983 metų vasarą Vatikanas pradėjo transliuoti savo laidas uzbekų, kirgizų ir tadžikų kalbomis. 1983 m. į Kauno Kunigų seminariją įstojo 4 baltarusių ir ukrainiečių jaunuoliai. 1984 m. kovo 4 d., šv. Kazimiero jubiliejaus proga, Popiežius sveikinime kalbėjo: „Sveikinu visus čia susirinkusius, jų šeimas, o ypač Lietuvoje dėl tikėjimo kovojančius" ... Jis nepasveikino eilinių tikinčiųjų, o tik ekstremistus, kovotojus . . ., — kalbėjo lektorius J. Sakalauskas.
Lektorius prisiminė ir Adutiškio kleboną B. Laurinavičių, apie kurį sakė, kad jis užsižiopsojo ir palindo po mašina ir tuo daug sukėlė bereikalingo triukšmo, kai tuo tarpu kasdien žūsta po kelis žmones avarijose ir niekas dėl to nepergyvena.
„Aušra" Nr. 44 (84). 1984 m. rugpjūčio mėnesį pasirodė naujas „Aušros" numeris. Atvirame laiške grupė Lietuvos jaunimo dėkoja Popiežiui Jonui-Pauliui II už jo dėmesį lietuvių tautai, už jo visus apimančią krikščionišką meilę ir išreiškia viltį, kad šv. Tėvas ateityje tikrai aplankys Lietuvą. Straipsnis „Susirūpinkite dorovine tautos kultūra" ragina skaitytojus gilintis į savo tautos ir visos žmonijos istoriją: „Sugebėkime pasinaudoti jos pamokomis. Siekime subręsti į asmenybes, pilnaverčius krikščionis ir lietuvius. Nebūkime gyvenimo srovės nešami šapeliai ar šiukšlės. Mūsų tauta ilgisi aukštos dvasinės kultūros inteligentijos ir darbo žmonių. Nuo jų priklauso kultūrinis tautos suklestėjimas, gyvybė ar mirtis. Straipsnis „Saugumo nusikaltimai nesibaigia", remiantis „Aušros" archyvo duomenimis, pateikia eilės metų saugumo persekiojimo su totalitariniam režimui nepatikimais žmonėmis būdus bei priemones.
„Aušra" Nr. 45 (85). Leidinyje sprendžiamos tautos atsparumo, jos išlikimo, netekus politinės nepriklausomybės, klausimai. „Kiekvieno lietuvio pareiga pajusti atsakomybę už savo tautos likimą, suprasti istorijos keliamus reikalavimus ir gyvenamojo momento reikalus," — rašoma įvadiniame straipsnyje. „Aušra" susirūpinusi politinių kalinių, — tarp jų: Liudo Dambrausko, Jono Simokaičio, Antano Terlecko, — likimu. Leidinyje spausdinama Tarybų Sąjungos demokratinio judėjimo programa.