• Italų žurnalistas Lietuvoje

• Religinė „laisvė" Lietuvoje. Kratų audra.

 • Mielagėnų parapijos 1000 tikinčiųjų pareiškimas LTSR Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui K. Tumėnui 

 • Rūdiškės kun. K. Molis nubaustas už vaikų tikėjimo tiesų mokymą bažnyčioje

 • Adutiškio klebono B. Laurinavičiaus pareiškimas Religijų tarybos prie TSRS Ministrų tarybos įgaliotiniui Tarasovui

 • Vienuolės atleidžiamos iš darbo

 • KGB organų veikla Kauno kunigų seminarijoje

 • Moksleivių tardymai dėl Kryžių kalno

• Moksleivių tardymai dėl antitarybinių lapelių platinimo ir bažnyčių lankymo

 • Kauno arkivyskupija

 * Panevėžio vyskupija

 • Telšių vyskupija

 * Vilkaviškio vyskupija

 Spaudos agentūros „Novosti" kvietimu Tarybų Lietuvoje Viešėjo Italijos katalikų savaitinio žurnalo redaktorius Rudžeras Orfėjas. Svečias iš Romos aplankė Vilniaus namų statybos kombinatą, apžiūrėjo Lazdynus, Karoliniškes, senamiesčio architektūrinius paminklus, pabuvojo bažnyčiose pamaldų metu. Viešnagės pabaigoje R. Orfėjas pareiškė: „Mane labai domino katalikų padėtis socializmo sąlygomis. Buvau Petro ir Povilo, o taip pat Onos bažnyčiose pamaldų metu. Savo akimis pamatęs religines apeigas, įsitikinau, kad katalikai nepersekiojami, laisvai atlieka savo pareigas. Šį mano įspūdį patvirtino ilgas ir atviras pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos valdytoju monsinjoru Č. Krivaičiu. Aukštas dvasininkas man objektyviai papasakojo apie Romos Katalikų Bažnyčios veiklą Lietuvoje, apie dvasininkų ir tikinčiųjų padėtį. Pateikti konkretūs faktai mane įtikino, kad Katalikų Bažnyčia Tarybų Lietuvoje funkcionuoja normaliai. Italijoje, deja, daug kas teikia klaidingą informaciją, kurios tikslas — iškraipyti ir apjuodinti socializmo šalies tikrovę. Grįžęs į tėvynę, aš plačiai papasakosiu apie savo įspūdžius iš gražių laimėjimų pasiekusios Lietuvos. — („Gimtasis kraštas", 1973.XI.8.).

 Kad susidarytų pilnesnis vaizdas apie Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje, pateiksime keletą pastabų:

 1. Redakcija kažkodėl nutylėjo katalikiško žurnalo pavadinimą, todėl peršasi mintis, kad minėtasis redaktorius yra „L'Unita" bendradarbis. Nuo kada a-gentūra „Novosti" susirūpino perduoti pasauliui „objektyvią" informaciją per katalikų žurnalistus?

LKB Kronika Nr.8

RELIGINĖ „LAISVĖ" LIETUVOJE

 1973 lapkričio 14 Valstybinio Saugumo Komitete buvo nutarta organizuoti masines kratas: likviduoti slaptą leidinį — Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, pogrindyje spausdinamų maldaknygių ir religinės literatūros centrus, sunaikinti religinę literatūrą.

KRATŲ AUDRA

 1973 lapkričio 20, dar prieš aušrą, pas Kabelių kleboną kun. J. Lauriūną atvyko saugumiečiai padaryti kratą. Jai vadovavo Valstybės saugumo komiteto tardymo skyriaus kapitonas Kazanavičius. Saugumiečiai atsivežė iš Druskininkų kviestinius — Vytautą Žukauską ir Juozą Šliką, kurie faktiškai kratos metu ėjo saugumiečių pareigas. Gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose buvo ieškoma tarybinę santvarką šmeižiančių dokumentų ir literatūros. Kratos metu paimta: dvi rašomosios mašinėlės, 9 juostelės rašomajai mašinėlei, nemaža rašomojo popieriaus, apie 10 religinių knygų („Niekšybės paslaptis", „Kristus ir krikščioniškoji asmenybė", „Viešpatie, ateik" ir kt.) spausdintų rašomąja mašinėle, apie 20 metalinių paveikslėlių ir daug įvairių rašinių. Viename kambaryje net atplėštos grindys. Saugumiečiai iškratė ir kun. J. Lauriūną. Po kratos klebonas jau du kartus buvo tardytas ir nežinia, kiek šis tąsymas dar truks.

***

VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA

LTSR Religijų reikalų tarybos Įgaliotiniui 
K. Tumėnui
Vilniaus arkivyskupijos Valdytojui 
kun. Č. Krivaičiui
Ignalinos rajono Mielagėnų parapijos tikinčiųjų 
P a r e i š k i m a s

 Mūsų parapijos klebonas kun. Vincentas Miškinis jau 80 metų ir dar varginamas daugelio ligų, todėl jis nebepajėgia mūsų aptarnauti. Prieš porą metų, gavėnioje, suvažiavo kaimynai kunigai mums patarnauti (išpažinčių klausyti, pamokslų sakyti). Tada Ignalinos Vykdomojo komiteto pirmininkė Gudukienė, išsikvietusi kun. Miškinį barė, kam kiti kunigai Mielagėnuose talkininkauja.

 Pernai vasarą mūsų klebonas buvo išvažiavęs gydytis. Tuo laiku bažnyčioje beveik visais sekmadieniais niekas jokių pamaldų nelaikė. Tada mes kreipėmės į arkivyskupijos kuriją, kad paskirtų mums kitą, pajėgų kunigą. Mes pasižadėjome abu kunigus išlaikyti, nes seniems ir nedarbingiems kunigams ar zakristijonams valstybė pensijų neskiria (nors kulto tarnai turi mokėti valstybei didelius pajamų mokesčius).

 Šiemet mūsų klebonas jau antras mėnuo sunkiai serga ir iš lovos nesikelia. Tuo tarpu iš kaimyninių parapijų kunigai atvažiuoja pas mus sekmadieniais atlaikyti pamaldų ir Vėl skuba namo. Mat, kunigų visur trūksta. Didžiulėje Adutiškio parapijoje visada būdavo du kunigai, o dabar tenai tėra vienas. Kačergiškėje, prie įgaliotinio Rugienio 1961 m. uždarius bažnyčią, nebėra nė vieno kunigo. Kai kurie kunigai, pvz., Ignalinos, net po dvi bažnyčias turi aptarnauti. Aišku, kad jie negali aptarnauti ir mūsų parapijos, mūsų ligonių aprūpinti ir pan.

 Atrodo, kad arkivyskupijos valdytojas kun. Č. Krivaitis tik todėl neskiria mums naujo kunigo, nes jų trūksta.

Rūdiškės

 Kun. Konstantinas Molis ruošė vaikus pirmajai išpažinčiai ir Komunijai. 1973 gegužės 27 į Rūdiškių bažnyčią, kur buvo apie 50 vaikų, atėjo šešių žmonių komisija. Komisijos nariai buvo labai mandagūs: atėję į bažnyčią tik klausėsi ir laukė, kada užsiėmimas baigsis. Kada kunigas, baigęs aiškinimą, vaikus paleido, komisijos nariai užkalbino tėvus. Jie klausinėjo, kokiu tikslu vaikai čia susirinko. Užsirašė tėvų pavardes ir adresus.

 Po poros dienų daugelį vaikų kvietėsi Trakų rajono prokuroras. Pakviestas ir kun. K. Molis. Tardant kunigas prisipažino, kad mokė vaikus. Tai daryti vertusi jo sąžinė ir kunigo pareiga.

 Išsigandę žmonės parašė Trakų rajono prokurorui pareiškimą, po kuriuo pasirašė dvidešimt žmonių. Pareiškime buvo nurodyta, kad kun. Molis esąs visiškai nekaltas, nes tėvai jį prašė pamokyti jų vaikus.

 1973 birželio 28 Trakų rajono Vykdomojo komiteto administracinė komisija kun. K. Molį nubaudė 30 rublių bauda. Visi komisijos nariai buvo mandagūs, mažai kalbėjo. Pirmininkaujantis paklausęs kunigą, ar jis jaučiasi nusikaltęs. Kunigas nieko neatsakęs. Po minutės tylos pirmininkaujantis kalbėjo toliau: „Pagal tarptautinę teisę Jūs esate nekalti, o pagal mūsų instrukcijas — kalti. Bet kadangi po mūsų įspėjimo vaikų nemokėte, dar nesate už tokius dalykus baustas, žadate daugiau nemokyti ir pagal kitus faktorius esate baudžiamas tik 30 rublių bauda".

 Administracinė komisija kaltinamajam nuosprendžio nedavė, tik liepė nueiti į banką ir sumokėti 30 rublių. Banko darbuotojai pinigus priimsią be nukreipimo.

***

 

Adutiškis

Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos Įgaliotiniui Tarasovui, 
J. E. Kauno arkivyskupijos apaštališkajam administratoriui vysk. J. Labukui,. 
Vilniaus arkivyskupijos kurijai, Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui K. Tumėnui, 
Švenčionių ra j. Vykdomojo komiteto pirmininkei Purvaneckaitei

Kun. B. Laurinavičiaus,
gyv. LTSR Švenčionių raj. Adutiškyje
P a r e i š k i m a s

 1973 liepos 16 Adutiškio apylinkės pirmininkas A. Laurinavičius pareikalavo bažnyčios raktų. Paklaustas, kokiu tikslu, atsakė: „Atvažiavo didelis svečias iš Maskvos — Tarasovas. Jis nori apžiūrėti bažnyčią".

 Šventoriuje sutikau Jus, Lietuvos TSR Religijų reikalų tarybos įgaliotinį K. Tumėną, Švenčionių raj. Vykdomojo komiteto pirmininkę Purvaneckaitę, kažkokį nepažįstamą vyrą ir Adutiškio apylinkės pirmininką A. Laurinavičių. Jūs manęs klausinėjote.

Vilnius

 1. Bronė Pupkevičiūtė, pedagogikos mokslų kandidatė, dirbusi Pedagogikos mokslinio tyrimo institute vyr. moksline bendradarbe. 1937.V.7 Saugumo organų verčiamas, Instituto direktorius V. Rajeckas įsakė jai paduoti pareiškimą, kad savo noru išeinanti iš darbo. B. Pupkevičiūtė kaltinama buvusi vienuole.

2. Domicėlė Gailiušytė, prancūzų kalbos mokytoja, turinti aukštąjį išsilavinimą ir dirbusi N. Vilnios vidurinėje mokykloje. Atleista iš darbo 1973 gegužės mėn. D. Gailiušytė kaltinama buvusi vienuole.

 3. Elena Šulinauskaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vyr. laborantė (išsilavinimas aukštasis). 1973 gegužės mėn. prorektorius B. Sudavičius jai pranešė, kad universitete jokio pedagoginio darbo negalėsianti dirbti, nes esanti vienuolė.

 4. Šidla Voldemaras, baigęs ekonomiką, dirbo Prekybos mokyklos direktoriumi. 1973 gegužės pabaigoje atleistas iš darbo už tai, kad nepašalino iš mokyklos dviejų mokinių, kurie norėjo atžymėti vasario 16-ją.

KAUNO ARKIVYSKUPIJA

Kaunas

 1973 m. į Tarpdiocezinę Kauno kunigų seminariją valdžia leido Seminarijos vadovybei priimti 12 kandidatų. Du kandidatai Religijų reikalų tarybos įgaliotino K. Tumėno buvo išbraukti. Patį svarbiausią vaidmenį, priimant kandidatus į seminariją, vaidina saugumas. Jei kandidatas jiems kuo nors netinka — jam neleidžiama mokytis.

 Baigiantis 1973 metams, Kauno kunigų seminarijoje mokėsi 48 klierikai.

 Tarybinė valdžia laukia, kada Lietuvoje nebus kandidatų į Seminariją, tada panaikinsianti limitą — galės stoti į ją, kas norės.

Seminarijos vadovybei buvo pasiūlyta perimti savo žinion Švč. Trejybės bažnyčią. Eilę metų Seminarija šia bažnyčia naudojosi, ji buvo gražiai suremontuota, tačiau valdžia ją atėmė ir pavertė sandėliu. Tikriausiai valdžia nori, kad Seminarija šią bažnyčią vėl suremontuotų, kad paskui vėl galėtų atsiimti. Vyskupas atsisakė remontuoti bažnyčią — kas sunaikino, tas teremontuoja!

Šiauliai

 Garsus Lietuvoje Meškuičių piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu. Ten stovėjo daugelio lietuvių pastatyti kryžiai, bet ateistai šią šventą vietą daug kartų išniekino, kryžius išvartė ir sudegino. O žmonės vis iš naujo vežė, nešė ir statė kryžius ir kryželius toje lietuvio širdžiai brangioje kalvoje.

 Kryžių kalnas jau buvo kone užsigydęs savo žaizdas po 1961 metų nusiaubimo. Deja, 1973 balandžio pabaigoje vėl buvo skaudžiai nuteriotas — neliko nė ženklo, kad čia būta kryžių. Liūdnas ir apiplėštas kalnas dairėsi aplink, laukdamas, kada tikinčios rankos ir mylinčios širdys vėl apvainikuos jo išniekintą galvą išganymo ženklu — Kryžiumi.

 1973 gegužės 19 naktį 24 valandą Šiaulių miesto pakraščiu pasirodė neįprasta eisena. Žmonių būrelis, kurį sudarė vaikinai ir merginos, rimti ir susikaupę nešė kryžių. Ėjo tyliai, susitelkę, kalbėdami rožančių. Laikas nuo laiko trijų metrų (9 pėdų ir 9 colių) kryžių, sveriantį 45 kg (99 lbs.), perimdavo ant pečių kitas. Kryžius buvo papuoštas simboliškais ornamentais: širdis perverta dviem kalavijais, ant vieno koto — svastika, o ant kito — penkiakampė žvaigždė.

Šiauliai

 1973.X.30 Šiaulių V vidurinės mokyklos 7 klasės moksleivis Leonas Šileikis buvo iškviestas į mokytojų kambarį, kur buvo du saugumiečiai, ir jį nusivedė į vaikų kambarį. Čia jie iškratė portfelį, apžiūrėjo są siuvinius, klausinėjo, su kuo Leonas draugaująs. Paskui nusivedė į saugumo būstinę ir parodė lapelius, kuriuos Leonas paskleidė Šiaulių miesto centre. Lapeliuose buvo išrašyti šūkiai: „Šalin tarybų valdžią! Von ruskiai iš Lietuvos! Laisvę Lietuvai!" Tardytojai klausinėjo, kas mokė rašyti tokius šūkius, kaip kilo tokia mintis, ar namuose tėvai nekalbą prieš tarybų valdžią, ar einąs į bažnyčią, išpažinties, ar patarnaująs Mišioms, ar lankąs kunigus, ar tėvai klausą „Amerikos balso", ar neturį religinės spaudos, iš kokios — naujos ar senos — maldaknygės meldžiasi ir kt. Tardymas truko penkias valandas. Kitą dieną Leonas vėl buvo tardomas.

 Praslinkus kelioms savaitėms, Leoną „auklėjo" direktorė, klausinėdama dėl lapelių, o ypatingai dėl bažnyčios.

 — Ėjau ir eisiu į bažnyčią, — pareiškė Leonas. 

 Tada direktorė paskelbė nuosprendį: sumažinti L. Šileikiui elgesį.

 1973.XI.1 į saugumo būstinę buvo iškviesta Šiaulių V vidurinės mokyklos XI klasės moksleivė Virga Šileikytė. Saugumietis klausinėjo, ar Virga einanti į bažnyčią, kas dalyvauja adoracijoje, kaip suderinti religiją su mokslu, kodėl nestojanti į komjaunimą, kokias ateistines knygas skaičiusi, ar nebuvusi ant Kryžių kalno, ar nepažįstanti Ivanovo ar Mištauto, kokius kunigus pažįstanti ir kt.

Šiluva

 1973 rugsėjo pradžioje per Marijos Gimimo atlaidus į Šiluvą suplaukė milžiniškos žmonių minios. Sekmadienį, rugsėjo 9, automašinos netilpo Šiluvoje. Jų buvo pilni laukai aplinkui Šiluvos miestelį. Autoinspekcija šiemet buvo kur kas mandagesnė, negu pernai. Tačiau autobusus, kuriais vyko maldininkai į Šiluvą, vis vien gaudė. Maldininkai pasakoja: „Maždaug trys kilometrai iki Šiluvos mūsų autobusą sustabdė autoinspekcija ir draugovininkai. Šoferis buvo ilgai kamantinėjamas, kad jis tikriausiai žmones paleisiąs Šiluvoje, o į Pakruojį nevažiuosiąs. Mat, kelionės lape buvo įrašytas galutinis maršruto tikslas — Pakruojis. Pusvalandį pakamantinėjęs šoferį, atėmė iš jo kelionės lapą, keleivių sąrašą ir išdavė leidimą važiuoti tik į Pakruojį. Tik vėlai naktį po didelių vingių žmonės pėsčiomis pasiekė Šiluvą."

 Rugsėjo 9, sekmadienį, prie Šiluvos koplyčios Raseinių milicija atiminėjo iš pardavėjų žvakes. Vieną moterį įstūmė į mašiną ir nusivežė. Rugsėjo 8 vakare milicija į Raseinius nusivežė vieną senutę, kuri vežama šaukė: „Žmonės, gelbėkite!"

 Šiokiadieniais matėsi daug devocionalijų pardavėjų pačioje bažnyčioje. Jie rožančių buvo prisitaisę ant krūtinių po apsiaustais.

PANEVĖŽIO VYSKUPIJA

Salos
 1972 liepos mėnesį Salų klebonas kun. Petras Nykštus buvo apkaltintas, kad ruošęs vaikus pirmajai komunijai. 1972.VIII.24 kun. P. Nykštus Rokiškio rajono Vykdomojo komiteto Administracinės komisijos buvo nubaustas 50 rub. bauda. Žemiau pateikiame keletą pareiškimų, liudijančių apie mokytojų ir įvairių pareigūnų sauvalę tikinčiųjų atžvilgiu.
Kaišiadorių ir Panevėžio Vyskupijų Valdytojui 
Rokiškio ra j. Salų parapijos tikinčiųjų 
P a r e i š k i m a s

Gerb. Valdytojau, mes, katalikai, gerai žinome ir, skaitydami tarybinę spaudą, randame parašyta, kad neteisingai užpuldinėti ir įžeidinėti žmogaus negalima. Kas taip padaro, tuos baudžia. Tarybiniai įstatymai mums, tikintiesiems, duoda visišką laisvę sąžinės ir tikėjimo dalykuose. Tai kodėl Salų mokytoja Didž-galvienė, mokyklos direktorius Augulis, Salų technikumo direktorius Steponavičius, apylinkės pirmininkė Raugalienė visai nekaltai užpuolė mūsų kleboną ir apkaltino, kad klebonas mūsų vaikus mokė bažnyčioje. Mokytoja Didžgalvienė ir apylinkės pirmininkė Raugalienė ėjo į bažnyčią žiūrėti, kokie vaikai eina bažnyčion. Mokytoja Didžgalvienė Gradecko dukterį net namo parvarė. Mokytoja jai pasakė, kad vaikams negalima eiti į bažnyčią. Ta mergaitė, išsigandusi, ir parbėgo namo, bažnyčioje paliko net knygą: bijojo prie mokytojos ją pasiimti.


 Salų mokyklos direktorius Augulis, ūkio technikumo direktorius Steponavičius, apylinkės pirmininkė Raugalienė važinėjo net į namus pas vaikus, kurie eina bažnyčion. Direktorius Augulis pasiėmęs vaikus be tėvų žinios, tik esant pirmininkei ir technikumo direktoriui, liepė rašyti prieš kleboną, ir vaikai nusigandę rašė taip, ką jiems Augulis diktavo. Kai mes, tėvai, sužinojome, kad taip mokytojai neteisingai padarė, tai vaikų paklausėm, ką jūs rašėt ir kam taip rašėt, kaip nebuvo, tada vaikai pasakė: „Nežinom — ką direktorius sakė, tą ir rašėm. Bijojom direktoriaus, kad nebartų." O dviem vaikam tai padavė jau net ir parašytą raštą prieš kleboną. Vaikam liepė tik pasirašyti. Tie, bijodami mokytojų, ir pasirašė. Tai kaip taip neteisingai mokytojai gali daryti? Vaikams diktuoja ir liepia rašyti jų žodžius, paskui, paėmę iš vaikų tuos raštus, padavė prieš kleboną į Rokiškio rajoną skundą, kad klebonas mūsų vaikus mokė, o rajone tiki tuo neteisingu mokytojų skundu ir kelia klebonui bylą.

TELŠIŲ VYSKUPIJA

Klaipėda

 1973 liepos 14 Klaipėdos bažnyčią aplankė Religijų reikalų tarybos pareigūnas Tarasovas, lydimas įgaliotinio K. Tumėno, Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo Ruginio ir saugumo pareigūno. (Žr. LKB Kronika Nr. 7.) Klaipėdos katalikai, sužinoję, kad Tarasovas išsireiškęs, esą Klaipėdos bažnyčia nemažesnė už Maskvos katalikų bažnyčią ir jos pilnai pakanka tikinčiųjų poreikiams, labai pasipiktino. Klaipėdos parapijoje yra apie 6000 katalikų. Kasmet pirmajai komunijai ruošiasi apie 800 -900 vaikų! Tikintieji turi tilpti 288 m2 bažnyčioje, kuri net šventoriaus neturi. Švenčių ir atlaidų metu, lyjant ir šąlant, tikintieji turi stovėti gatvėje, nes į bažnyčią daugeliui patekti neįmanoma. Kai Klaipėdos parapijos klebonas Tarasovui priminė, jog, nugriovus į bažnyčios galą besireminačius sandėliukus, pačią bažnyčią būtų galima prailginti, šis atsakė: „Pamatysime vėliau."

 Tarybinė spauda rašo, kad Klaipėdos miestas plečiasi, statomi nauji kvartalai, gerėja žmonių buitinės gyvenimo sąlygos. Tik tikintieji laukia ir nesulaukia, kada valdžia atsižvelgs į jų sunkią būklę ir grąžins neteisėtai užgrobtą Marijos Taikos Karalienės šventovę.

Ar gali Lietuvos tikintieji gerbti tokią valdžią, kuri Taikos Karalienės garbei pašvęstą šventovę išniekino, o jos statytoją J. E. vysk. L. Povilonį propagandiniais sumetimais siunčia į taikos šalininkų kongresą Maskvoje?

 1973 spalio mėn. Klaipėdos gyventoja Augustinavičienė buvo sulaikyta ir nuvesta į miliciją už devocionalijų pardavinėjimą prie bažnyčios durų. Liaudies teismas paskyrė Augustinavičienei 20 rub. baudą, o devocionalijas konfiskavo.

 1973 pradžioje valdžios pareigūnai buvo įsakę Klaipėdos klebonui vyti nuo šventoriaus visas devocionalijų pardavėjas. Milicijai, draugovininkams ne patogu prie bažnyčios areštuoti prekiaujančias devocionalijomis.

VILKAVIŠKIO VYSKUPIJA

     Šakiai

     1973 rugsėjo 23 Religijų reikalų tarybos įgaliotinis K. Tumėnas leido J. E. vysk. L. Poviloniui pašventinti naujai pastatytus penkis Šakių bažnyčios altorius.

     Sužinoję apie vyskupo atvykimą, Šakių rajono valdžios pareigūnai svarstė, kaip sutrukdyti šią iškilmę. Jiems ypatingai rūpėjo, kad iškilmėse nedalyvautų moksleiviai. Buvo sutarta, kai Šakiuose lankysis vyskupas, moksleivius kuo nors užimti. Vienur buvo paskelbta miškininko diena, kitose mokyklose organizuoti turistiniai žygiai ir t.t. Mokiniams buvo griežtai įsakyta susirinkti sekmadienį į mokyklą ir dalyvauti ruošiamuose užsiėmimuose.

     Sąmoningesnieji mokiniai suprato ruošiamų išvykų tikrąjį tikslą ir į mokyklą nesusirinko. Susirinko tik apie pusė moksleiviu. „Neklusnieji" privalėjo pristatyti tėvų raštišką pasiaiškinimą, kitiems buvo grasinama po pamokų išvežti darbams į kolūkius. Mokytojai liepė pasiimti maisto: „Laikysime iki tamsos!"

     Žmonės juokėsi, kad Šakių ateistai, pabūgę vyskupo, išbėgo į miškus.


     1973 rugsėjo mėn. Skriaudžių aštuonmetės mokyklos direktorė Albina Rinkauskienė pamokų metu iškvietė į mokytojų kambarį mokinius, giedojusius bažnyčios chore.

     — Vaikai, parašykite, kas suorganizavo vaikų chorą, kur ir kada daromos repeticijos? Rašykite gražiai, nes jūsų raštą kai kas skaitys. Rašykite teisybę, nes, jei meluosite, iškviesiu miliciją. Kvarkiat kaip varnos ant vargonų, — verčiau tuo laiku pažiūrėtumėte televizijos, — kalbėjo direktorė.

     Paskui direktorė kreipėsi į VIII kl. mokinę Rasą Orintaitę:

     — Tu, Rasa, esi davatka. Kai bažnyčioje atlaidai, tai ir lakstai, kaip praskydėlė su gėlėmis ir manęs išsilenki.